Katalikų Tradicija. Europos teismai prieš krikščionybę?

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) šį antradienį paskelbė, kad dizainerio R. Kalinkino džinsų reklamos, įžeidžiamai vaizduojančios Jėz...

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) šį antradienį paskelbė, kad dizainerio R. Kalinkino džinsų reklamos, įžeidžiamai vaizduojančios Jėzų ir Marija, 2012 m. buvo apribotos (skirta bauda ir Lietuvos teismai tą sprendimą argumentuotai pripažino) nepagrįstai, nes nėra žeidžiančios visus krikščionis. 

Kodėl? Nes „tiek Valstybinė nei maisto produktų inspekcija, tiek Lietuvos teismai nepagrįstai absoliutino siekį ginti tikinčiųjų jausmus ir per menkai atsižvelgė į EŽTT Konvencijos 10 str. garantuojamą teisę į saviraiškos laisvę“ (ČIA). (1)

Esminiu momentu tampa klausimas, kurios laisvės ir teisės yra svarbesnės - tikėjimo (religijos) ar asmeninės saviraiškos? (Šiame straipsnyje remiamės teisininkės J. Miliun tekstu, skelbtu bernardinai.lt). 

EŽTT nuomone, Lietuvos teismai rėmėsi „subjektyviais  tikinčiųjų pranešimais apie tai, kad reklama įžeidė jų religinius jausmus.“ (2)

Taip pat: „Teismo teigimu, žodžio laisvė apima ir idėjas, kurios gali šokiruoti ar net įžeisti atskirus asmenis (3). <...>Tačiau reklamuotojams patariama vengti neatsargių žodžių ar vaizdų, kurie galėtų įžeisti daugelį žmonių. Gauti maždaug 100 tikinčiųjų pranešimai, EŽTT vertinimu, nepatvirtina fakto, kad visi(!) krikščionių tikėjimą išpažįstantys asmenys vertino reklamą kaip įžeidžiančią.“ (4)

Galiausiai nustebina toks religijos ir visuomenės moralės atskyrimas: „visuomenės moralės ir religijos negalima tapatinti, kadangi, nepaisant to, kad vyraujančios religijos postulatai neišvengiamai atsispindi žmonių moralinėse nuostatose, tačiau konkrečiai religijai būdingų simbolių panaudojimas, net jei jis ir įžeidžia šią religiją išpažįstančius asmenis, nereiškia, kad besąlygiškai yra pažeidžiami ir visos visuomenės moralės principai“. (5)

Tęsiama, argumentuojant, jog: „Priešingu atveju būtų nepagrįstai sumenkinamos kitos religijos ir jų pagrindu formuojamos žmonių moralinės nuostatos, taip pat diskriminuojami asmenys, neišpažįstantys jokios religijos“. (6)

***

Nors po tokio nuosprendžio kyla dar daugiau klausimų nei atsakymų. Ir vis tik, kokias prielaidas galima daryti vien iš šių EŽTT teiginių? 

1) Saviraiškos laisvė faktiškai šiuo precedentu tapo svarbesnė už religijos laisvę. Juk būtent čia konstatuota, jog buvo pažeista teisė į saviraiškos laisvę, o religinių jausmų įžeidimai buvo suabsoliutinti, sureikšminti. 

Kuo tai pagrindžiama?  „EŽTT eilinį kartą pripažino, jog pastaroji [saviraiškos - red.] teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei visuomenės interesus ir valstybės turi diskreciją nustatyti atitinkamas ribas. Tačiau tokie ribojimai turi būti pagrįsti ir būtini. Teismo vertinimu, Lietuvoje nustatytas teisinis reglamentavimas savaime neprieštarauja minėtiems kriterijams, tačiau konstatavo, kad šios bylos atveju nustatyti ribojimai buvo pritaikyti per plačiai.“

Kitaip tariant, riboti saviraiškos laisvę galima, bet šiuo atveju ribojimų taikyti nereikėjo, nes minėtoji reklama užkliuvo tik 100 žmonių.

2) Tai reiškia, kad paprastų žmonių asmeniniai pasipiktinimai religijos klausimu, norint apginti savo sąžinės laisvę, EŽTT sprendimu, nėra pakankamas argumentas, kad buvo pažeistas religijos laisvės principas. Vadinasi, atsisakant subjektyvumo, argumentai turi būti išsakyti viešai bei tiksliai, o tai turėtų daryti autoritetingi asmenys.

3) Žodžio laisvė turi teisę „šokiruoti ir net įžeisti atskirus asmenis“. Kaip tuomet bus aspaugojami kitų asmenų teisės ir laisvės, jei yra suteikta teisė įžeisti?

4) 100 tikinčiųjų pranešimų nepakankama, kad būtų galima kalbėti apie tikinčiųjų religinės laisvės pažeidimą, nes tai dar nereiškia, jog „visi(!) krikščionių tikėjimą išpažįstantys asmenys vertino reklamą kaip įžeidžiančią“. Labai keistas argumentavimas!  Kaip įmanoma sužinoti visų tikinčiųjų nuomonę? Kartu, kiek pakanka skundų, kad tai atitiktų „daugelio“ nuomonę? 10 tūkst.? 100 tūkst.?
Juk Lietuvoje bent 77% laiko save katalikais, kuriuos daugelį ši reklama turėjo įžeisti. Ar reikia kiekvieną kartą tokiu klausimu rengti visuotinę apklausą, kad gauti patvirtinimą? Reikia visų pritarimo ar užtektų daugumos? O gal reikalauti Vyskupų konferencijos kreipimosi? Ir jeigu tokiu atveju, būtų tikinčiųjų, kurie neprieštarautų tokiai reklamai, ar tai būtų pretekstas, leisti tokią reklamą?

5) Teismo aiškinimu, religijos žmonių moralė neatspindi visos visuomenės moralės. Žinoma, kad ne visos, bet daugumos. Tačiau pasirodo, tarp religijos ir visuomenės plyšo tarpas, nes visuomenė vadovaujasi kitais principais nei religijos atstovai, dėl to „visuomenės moralės ir religijos negalima tapatinti“. 

Bet kaip suprasti faktą, jog vien beveik 4/5 Lietuvos visuomenės sudaro katalikai? Tai šios visuomenės dalies principų pagrindas yra religija - katalikybė. Dar yra krikščionys - stačiatikiai, protestantai. Tai arba visuomenę Lietuvoje sudaro tik 1/5 jos dalies, arba teismo sprendimas neatitinka realybės? Taip, ne visa visuomenė, bet didžiąją daugumą sudaro katalikai. Logiškai pažvelkime į šį atvejį, tai kurių moralės principai yra įtakingesni visuomenėje - vieno dizainerio ar beveik 80% Romos katalikų?

6) Susidaro įspūdis, kad galima tyčiotis iš krikščioniškų simbolių, nes jei to nebūtų daroma,  būtų diskriminuojamos kitos religijos ir netikintys asmenys. Tai vadinamoji „mažumų teisių“ politika, kuomet galima įžeidinėti „daugumą (krikščionis), primetančią savo valią visuomenei“.

***

Summa summarum, ateina sunkūs laikai katalikams, nes EŽTT stoja „saviraiškos laisvės“ pusėje. Ir tai paskatins visas asmenis ar grupes dar labiau viešai šaipytis ar dergti kriščioniškus simbolius, kaip greito maisto restorano tinklas „Keulė Rūkė“.

Ką tai reiškia? Tai nereiškia, kad Lietuvoje privaloma vadovautis EŽTT nuosprendžiu, bet yra kuriamas spaudimas Lietuvos teismams ir būtina bus atsižvelgti į EŽT Teismo sprendimo motyvus.  Visa tai ruošia dirva dar didesnei antikrikščioniškai ir kartu antireliginei politikai. Verta prisiminti, ką padarė islamistai su Charlie Hebdo redakcijos atstovais, kai pastarieji atvirai tyčiojosi iš islamo religijos. Žodžio laisvė, nėra žmonių laisvė, nes su tyčiojamuosi įnešama nesantarvė ir riboja kitų sąžinės žmonių laisvė. 

Apie tai rašo M. Parčiauskas savo straipsnyje: „Galime matyti, jog tai nėra laisvė įprastine šio žodžio prasme. Tai nėra laisvė žmonėms, nėra principas, tarnaujantis žmonių gerovei, o tiesiog leidimas saujelei žmonių įžeidinėti milijonus kitų žmonių. Tai kuo tada yra tokia „laisvė“, jei ji varžo milijonų kitų žmonių sąžinės laisvę? Tai yra laisvė dėl laisvės, o ne laisvė žmonėms, nes neįmanoma tokia laisvė, kuri griautų kitų žmonių gyvenimus.“ 

Ir vis tik, tai puiki proga katalikams ginti savo tikrąjį tikėjimą, nes ir Mūsų Viešpats, Jėzus Kristus, yra pasakęs: „Jei pasaulis jūsų nekęs, tai žinokite – jis manęs nekentė pirmiau, negu jūsų. Jei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus, kaip savuosius. Kadangi jūs – ne pasaulio, bet aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia.“ (Jn 15, 18-19)


Susiję

Religija 5244848850028656526

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-02-01 20:16

    Europa suklestėjo turėdama krikščioniškas tradicijas, dabar jas jau mindo, tik ar nesumindys savęs taip darydama.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ir &quot;mūsų nacionalinis&quot; LRT Briuselio nuomonei pritarė:2018-02-01 20:19

    http://www.lrt.lt/radijas/laidos/1152/lrt-aktualiju-studija

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2018-02-02 09:30

    joo,manau, neturi religija, jos simboliai,ar jos atstovai, būti "šventa karve",bet šiuo konkrečiu atveju ir tokiu EŽTT sprendimu ,ryškėja pavojinga tendencija,kuri plinta visoje Vakarų Europoje-kol bandoma "saviraiškos laisvė" ant krikščionių kailio,tol viskas gerai,bet tik pamėgink tą "saviraiškos laisvę" perkelti ant mahometonų,tuomet visos "saviraiškos laisvės" su triukšmu pasibaigia.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Jei sunaikinsime krikščioniškus simbolius, jų vietą labai greitai pakeis mahometiniški. O jų jau taip lengvai nenuimsi... Islamistams nepaaiškinsi nieko apie jokią žodžio ar saviraiškos laisvę

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2018-02-02 10:45

    kuo čia dėta krikščionybė? ta pati taisyklė taikoma visoms religijoms. Ir kuo čia dėti teismai? jie patys pirmi turi gerbti teisę. O teisė visiems aiški - teisiškai jokia religija nėra pirmesnė ar svarbesnė už kitas. Beje, tai net ne valstybės, o pačios religijos pirmučiausias interesas būti atskirtai nuo valstybės. Turbūt, vaikai, Tomo Hobso neskaitėt. Taip kad čia prirašyta bezdalų, kuriais patys ir svaiginatės.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2018-02-02 10:50

    pradinis klausimas "kurios laisvės ir teisės yra svarbesnės - tikėjimo (religijos) ar asmeninės saviraiškos?" yra ydingas ir iškeltas mažaraščio neprofesionalo. Teisė beveik nežino absoliučių teisių (lietuviškai neskamba, nes lietuvių kalba neskiria law ir right). Todėl pagfrindinis klausimas yra ne kuri teisė svarbesnė, o kaip jas suderinti. Tokius klausimus teismas sprendžia kasdien, bet popsui tai nesvarbu.

    AtsakytiPanaikinti
  7. nėra tokios laisvės, kuri turi teisę riboti kito laisvę. Krikščionių įsitikinimai niekada nėra primetami prievarta (nors bandymų buvo), o va laisvamaniai mielai tai daro.Visada, kai tik gauna galią.Ir visada tai pasibaigia kraujo upėmis

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-02-03 12:28

      Taip suprantamą laisvę, kaip čia dėstote, galima įsivaizduoti nebent vienam gyvenant dykumoje. Žmogui gyvenant tarp kitų žmonių visas laisves ir teises tenka neišvengiamai derinti. O tai jau savaime reiškia jų ribojimą.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-02-03 14:27

      "Krikščionių įsitikinimai niekada nėra primetami prievarta"
      Nu laba diena. Kryziaus karai, kryziuociai pabaltyje, inkvizicijos, 30 metu karas - tai tik maza dalele to ka krikscionys dare kitiem galvojantiems. Bene daugiausiai kraujo pralieto Europoje. Ir dabar krikscioniu isitikinimai yra primetami - abortu draudimai, santuoka tik tarp vyru ir moteru ir k.t. Taip kad nereikia cia sekti pasakas.

      Panaikinti
    3. Standartinė iškrypėlių taktika: kaip "argumentai" naudojamos tūkstančio metų senumo istorijos, o bendražmogiškos vertybės traktuojamos kaip religiniai prietarai. Beje, pastarosios yra grįstos BIOLOGIJA (teko ką noras girdėti apie anatomiją ir fiziologiją?), o ne TIKĖJIMU. TIKĖJIMU grįstos būtent liberastų nuostatos - nes "nu jeigu aš teip galvoju, tai teip ir yra - kam rūpi ta tikrovė?"

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2018-02-05 09:03

      tu milijardams pasaulio tikinčiųjų pasakyk, kad tikėjimu grįstos yra "būtent liberastų nuostatos". Ir paklausk, ar Radžvilui "teko ką nors girdėti apie anatomiją ir fiziologiją". Tas tavo kvailumas su piktumu labai gerai dera.

      Panaikinti
  8. O kur čia pažeidžiamos tikinčiųjų laisvės ar teisės? Ką, reklama su Jėzum trukdo eiti į bažničę? Nematyti nemalonių dalykų nėra teisė.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Įdomi tų raudonų tarakonų patologija - gi žino, kad čia ne psichiatrų portalas, tad jų psichikos sutrikimai čia niekam neįdomūs, o vienintelė reakcija, kurios tie padarai gali tikėtis - panieka ir pasišlykštėjimas. Bet vis tiek čia ropoja. Čia mazochizmo forma tokia, ar kaip? :)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-02-05 01:37

      Pikc, keisčiausia, kad jie patys suvokia, jog sako ne visai teisingai, bet vistiek kažkodėl atkakliai tvirtina tai, kas neteisinga - štai ką sunkiausia suprasti.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-02-05 07:06

      Kai argumentų tik tiek - jų nėra. O pats taip kalbantysis yra mažų mažiausiai apgailėtinas.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item