Tolerantiško jaunimo asociacija valstybės tarnautoją D. Velką kaltina „homofobija“

Atkreipdami dėmesį į Lietuvoje vis dažnėjančius persekiojimus dėl tariamai „homofobinių“ pažiūrų ir manydami, jog viešumas yra vienas pagrindinių piliečių teisių ir laisvių apsaugojimo būdų, jaučiame pilietinę pareigą pranešti apie galimai naują persekiojimo atvejį. Apie tariamų „homofobų“  persekiojimą skaitytojus stengsimės informuoti ir ateityje. 

Š. m. sausio 23 dieną Pro Patria portale pasirodė straipsnis „LGBT propaganda Lietuvos pradinėse mokyklose. Kas toliau?“, kuriame nurodoma, jog Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA), galimai pažeisdama Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą, Lietuvos pradinėse mokyklose 1-2 ir 3-4 klasių moksleiviams nelegaliai platino vienalytes „santuokas“ propaguojančią informaciją, kuri, remiantis šiuo įstatymu, vertintina kaip „neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacija“. Primename, jog, remiantis oficialia Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvada, „Gintarinė širdis“ pasakų knyga nėra tinkama vaikams iki keturiolikos metų, nes atvirai propaguoja vienalytes „santuokas“. 

Tuo tarpu pati Tolerantiško jaunimo asociacija vykdo aktyvią lobistinę veiklą, siekdama neutralizuoti minimo įstatymo poveikį ar jį apskritai panaikinti. Praėjusią Seimo kadenciją šiuo klausimu kartu su Lietuvos Gėjų Lyga (LGL) aktyviai veikė per socialdemokratę Mariją Aušrinę Pavilionienę (registruotos pataisos, rengtos konferencijos Seime, inicijuotas Europos Parlamento tyrimas), kurios padėjėjais dirbo TJA aktyvas. Mėgindami demonizuoti sau neparankias Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas, LGL atstovai buvo kreipęsi į Europos Komisiją, tačiau 2016 metų pabaigoje ši atsisakė pradėti tyrimą dėl tariamos homoseksualų diskriminacijos Lietuvoje šio įstatymo pagrindu. Naujoje politinėje situacijoje TJA ieško naujų poveikio priemonių. 

Sausio 25 dieną TJA išplatino pareiškimą, kuriame teigia, jog kreipėsi į Kultūros ministeriją, „kad ji išsamiai paaiškintų kodėl į Jungtinių Tautų rekomendacijų vykdymo dokumentą įrašė, kad informacijos apie tos pačios lyties šeimas draudimas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme reikalingas vaiko teisėms apsaugoti.“

Nerimą kelia tai, kad TJA viešame pareiškime atvirai atakuojamas jokių renkamų politinių pareigų neužimantis ir nesiekiantis valstybės tarnautojas Deividas Velkas, kuris, nepateikiant jokio teisinio pagrindo, kaltinamas „aktyviai rėmęs homofobines įstatymo nuostatas priimant įstatymą Seime ir knygos „Gintarinė širdis“ platinimo ribojimą“. Kiekvienas teisės aktas ar dokumentas yra pateikiamas ir priimamas ministrų arba renkamų Seimo narių valia, tačiau juos dažniausiai rengia ir tobulina nerinkti valstybės tarnautojai, neturintys ir negalintys būti asmeniškai atsakingi už vėliau priimamus politinius sprendimus. Bandymai perkelti atsakomybę nuo sprendimus priimančių institucijų ant platformos adekvačiai gynybai nuo viešo šmeižto neturinčio valstybės tarnautojo pečių yra iš esmės ydingi ir verčia su dideliu nerimu vertinti naujausią TJA pareiškimą. 

Prisimindami 2017 m. vykusį Telšių gimnazijos tikybos mokytojos Loretos Raudytės viešo persekiojimo atvejį, o taip pat Vakarų šalyse plačiai plintančias valstybės tarnautojų diskriminavimo dėl jų tradicinių moralinių nuostatų tendencijas, pažymime, jog grynai ideologinėms LGBT judėjimo reikmėms XX a. antroje pusėje sukurtas ir jokio aiškaus bei stabilaus turinio neturintis „homofobijos“ terminas neturi tapti persekiojimo už pasaulėžiūrą ir politines pažiūras pretekstu.