Iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime bus įteikta 2017-ųjų Laisvės premija

propatria.lt nuotrauka  Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I r.) iškilmingame minėjime 2017-ųjų Lais...

propatria.lt nuotrauka 
Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I r.) iškilmingame minėjime 2017-ųjų Laisvės premija bus įteikta laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei, kuri dėl savo pogrindinės veiklos yra laikoma viena žymiausių šio laikmečio Lietuvos disidente, kovotoja už žmogaus teises ir Lietuvos laisvę.

Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje kalbės 2017 m. Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė ir Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Laisvės premija, įsteigta 2011 m. rugsėjo 15 d., siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Prieš Valstybės vėliavos pakėlimo ceremoniją, kuri prasidės 12 val., prie Algirdo Mykolo Brazausko salės (Seimo I rūmai) Laisvės premijos laureatė atsakys į žurnalistų klausimus.

***

Pirmoji Laisvės premijos laureatė moteris, vienuolė, Lietuvos laisvės gynėja Nijolė Sadūnaitė turbūt labiausiai pasaulyje žinoma sovietinės Lietuvos politinė kalinė. Jos veikla ginant Katalikų bažnyčios teises, jos asmeninė akistata su totalitarine sovietų sistema, jos kalba sovietų valdžios nesankcionuotame antisovietiniame mitinge 1987 m. rugpjūčio 23 d. padarė ją žinoma visame laisvajame pasaulyje. Sovietinės Lietuvos sesuo N. Sadūnaitė vertinta kaip pavojingiausia komunistinio režimo priešė, sulaukusi viešo sovietinės Lietuvos spaudos dėmesio, mėginimų ideologinės spaudos priemonėmis ir paprasčiausia niekinimo kampanija kompromituoti jos gyvenimą ir veiklą.

N. Sadūnaitė gimė 1938 m. liepos 22 d. Kaune, Jono Sadūno ir Veronikos Sadūnienės (Rimkutės) šeimoje. N. Sadūnaitė mokėsi Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje. Mokslus baigė 1955 m. Po metų įstojo į Šv. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregaciją Panevėžyje. Amžinuosius įžadus davė 1963 m. Persikėlusi į Vilnių, mokėsi medicinos seserų kursuose, dirbo Vilniaus kūdikių namuose sekretore mašininke, skalbėja, gaisrininke, slaugė Vilniaus našlaičių namų globotinius.

Į sovietinio saugumo akiratį N. Sadūnaitė pateko 1970 metais, kai ėmėsi ginti valdžios persekiojamus kunigus. 1971 m. ji slapčia nugabeno į Maskvą ir perdavė užsienio šalių diplomatams Lietuvos žmonių memorandumą dėl sąžinės laisvės suvaržymų sovietinėje Lietuvoje. Jos dėka šis dokumentas pasirašytas daugiau nei 17 tūkst. tikinčiųjų, tapo žinomas visame pasaulyje.

Nuo 1974 m. N. Sadūnaitė pradėjo dauginti ir platinti Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką – žymiausią sovietmečiu leistą pogrindinį žurnalą, fiksavusį sovietų valdžios pažeidimus tikinčiųjų teisių ir laisvių srityje. Už tai 1974 m. suimta ir nuteista laisvės atėmimu trejiems metams sunkiųjų darbų kalėjime ir trejiems metams tremties. Šešerius metus kalėjo Mordovijoje ir kitose vietose Sibire. 1980 m. grįžusi į Lietuvą ir toliau dalyvavo leidžiant Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką. Nuo 1982 m. ji Lietuvoje gyveno nelegaliai, slapta susitikdavo su disidentais Maskvoje. 1987–1988 m. buvo saugumo suimta ir tardoma, kankinama, nuodijama narkotikais ir radiacija, tačiau nepalūžo. N. Sadūnaitė aktyviai dalyvavo Lietuvos Atgimimo įvykiuose. 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo ji kalbėjo pirmajame viešame protesto prieš sovietinę santvarką mitinge. Po to vėl buvo KGB tardoma bei persekiojama. Lietuvos ypatingajame archyve išlikusi N. Sadūnaitės baudžiamoji byla liudija laisvės gynėjos ištvermę, išmonę ir drąsą.

2011 m. Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, 2012 m. – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, 2013 m. – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, 2014 m. – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui, 2016 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir Prezidentui Valdui Adamkui.


Susiję

Nijolė Sadūnaitė 5025577306122420996

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-01-14 15:06

    varge, varge. Pirmiau skyrė Lietuva Laisvės premiją lenkui liberalmarksistui Michnikui, o tik po trijų metų - lituvei disidentei, kovotojai už laisvę ses.Nijolei Sadūnaitei.
    Su mūsų Laisvės premija išėjo kaip su Nobelio taikos premiją- po jos skyrimo Gorbačiovui ji tapo moraliai bevertė. Lygiai taip ir mūsų Laisvės premija po jos įteikimo Michnikui yra tik šnypštas

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item