Alvydas Jokubaitis, Mindaugas Kubilius. Europos Sąjunga: kur mes keliaujame?

propatria.lt nuotrauka  Prieš kelis metus niekas net nesvarstė Jungtinės Karalystės išėjimo iš Europos Sąjungos ar galimo Katalonijos a...

propatria.lt nuotrauka 
Prieš kelis metus niekas net nesvarstė Jungtinės Karalystės išėjimo iš Europos Sąjungos ar galimo Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos. Lietuvos rytiniai kaimynai sėja amoralumo sėklas ir nesantaiką tarp vadinamųjų „laisvo pasaulio“ šalių. Greitai besikeičiančiame pasaulyje šiandien itin svarbu suprasti epochinius geopolitinius poslinkius. Ar Europos Sąjunga yra tvarus darinys? Ar mūsų neapgauna mūsų pačių tikėjimas stabilios gerovės iliuzija? Apie tai - dviejų filosofų Alvydo Jokubaičio ir Mindaugo Kubiliaus tęstinis pokalbis apie Europos Sąjungos stovį ir galimą ateitį.

Mindaugas Kubilius 

Žmonės kalba, kad pasaulis keičiasi. Pokyčius liudijantys įvykiai mūsų Europos pasaulyje veja vienas po kito: nesėkmingos pabėgėlių krizės valdymas, Jungtinės Karalystės akibrokštas, naujų politinių jėgų abejose Atlanto pusėse kilimas, Katalonijos maištas. Iš visgi keičiasi tik tas ‚mūsų pasaulis‘, kokį žmonės ilgą laiką pažino ir įprato jame gyventi. Nes tikrovė keičiasi nuolat - kiekvieną akimirką. Tik žmonės, įsitvėręs iliuzinio nekintamumo, nenori to atpažinti ir pripažinti. Kismas – esmingasis daiktų būvio bruožas. Žmogus priešinasi kismui, nes nujaučia neišvengiamą savo būvio šiame pasaulyje baigtį. Idant nepasiduotų žlugdančiai nevilčiai, tūlas žmogus nuolat tvirtina savąjį ‚aš‘ savitomis įsitikinimų sankaupomis – tariamai iškilius ir tvirtus ‚savus pasaulius‘. Visgi tariamai tvirtais ‚įsitikinimais‘ paremtas požiūris į savojo ‚aš - pasaulio‘ tvarumą niekaip nepasipriešins neišvengiamam kismo diktatui. Ši siaubą ‚mūsų pasaulyje‘ jau VI a.pr.Kr. įžvelgė Antikos filosofas Herakleitas, tvirtindamas jos „viskas teka“ ir „į tą pačią upę neįbrisi du kartus“. Šiame pasaulyje nėra nieko tvaraus. Kismas yra neišvengiamas. 

Tačiau tvarumo besišaukianti žmogaus prigimtis yra apspręsta ieškoti savojo būvio tvarumo. Iš prigimties žmogus telkiasi į žmonių bendrabūvį, nes santykyje su kitu žmogumi žmogus išgyvena savo būvio svarbą ir būvio tapatumą. Šeima, bendruomenė, tauta, valstybė – žmogui būtinos bendrabūvio formos. Meilė kaip ir laisvė neįmanomos be įsibūtinimo ir įsitapatinimo bendrabūvyje ieškančios prigimties išpildymo. Lygiai taip pat kaip ir žmogui būtina savivertė ir tapatumas. Kitaip tariant, žmogaus prigimtis kismo diktatą siekia įveikti savosios vertės (t.y. prigimties orumo) išgyvenimo pastovumu. Šitai tesuteikia būtina žmogui pagarba ir, aukščiausiu mastu, meilė. Jeigu šeima yra meilės būvio, o bendruomenė – pagarbos tvirtinimo santykio vieta, tai valstybė yra bendrabūvio savarankumo laidas. Šis tapsmas nuo meilės iki savarankumo suteikia žmogui visavertiškumo būvį, kurį ir vadiname laisve. Vienas žmogus niekada nėra laisvas. Sau pačiam laisvas žmogus – liberalizmo ideologijos pramanas. Laisvas žmogus yra tik bendrabūvyje ir tik prisiėmęs atsakomybę už bendrabūvio tapsmą savarankiu (t.y. suvereniu). Šis tapsmas yra vienintelė žmogui iš prigimties sava priebėga nuo kismo siaubo. Nes iš prigimties kylanti šeima, tauta, valstybė veda link prigimties kūrėjo - Dievo, kuris yra vienintelė priebėga ir kuriame nėra jokio kismo. Tik nekintanti pilnatviška meilė.          

Taigi ir šis samprotavimas apie Europą remiasi prielaida, kad Europa ir joje vyraujantis valstybių bendrabūvis mums yra savas. Savas de jure ir de facto. Nes Lietuvos valstybė XIII a. pasirinko tarpti Europos kultūros erdvėje, o  XXI a. – euroatlantinių mums savos Europos kultūros ir geopolitinės erdvės kildintų institucijų – NATO ir Europos Sąjungos nare. O šio samprotavimo tikslas – suvokti mums savo bendrabūvio neišvengiamo kismo lemiančius veiksnius. Galbūt pramatyti netolimą ateitį. 

Taigi savas Europos pasaulis, o platesne prasme - euroatlantinė demokratijos erdvė, kurioje įpratome būti, ir kuris mums vis dar teikia tikėjimo savu tvariu būviu jausmą, ėmė keistis. Kismas pasireiškia įvairiopai. Kilo vertybinio diktato partijos („dešiniosios“) partijos, kurios ėmė įtakoti Europos demokratijų raidą. Lenkijos ir Vengrijos pavyzdžiai yra patys iškalbingiausi. Europos politiką drebina Rusijos pinigais paremta įtaka, kuri neslepia savo ketinimų sugriauti Europos demokratijas iš vidaus. Nugriaudėjo Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Sąjungos. Neabejotinai nulemtas stiprios ir melagingos vidinės propagandos mašinos, visgi demokratijos deficitas pačioje ES savivaldos struktūroje yra viena iš kertinių tos Brexit‘o propagandos prielaidų. Ir nors geri euro zonos ūkinės erdvės rodikliai, o ir nesaugaus kvailumo, ateinančio iš anglosaksų - JAV ir JK -pasaulio davė stiprų impulsą vienybės pagrindo atradimui, klausiame: kiek ilgai? Nes išvidinės Europos Sąjungą griaunančios prielaidos yra jokiu būdu nepašalintos. Iš Europos Komisijos kylantys ateities vaizdiniai („scenarijai“) neįtikina ne todėl, kad būtų iš piršto laužti; bet todėl, kad pati institucija prarado pasitikėjimą. Prancūzijoje atgimusios napoleoniškos vizijos Europai irgi neįtikina tvaria išsivystymo perspektyva. Ir visgi gyventi reikia. Ir ne kitur, o savo namuose - Europoje. 

Alvydas Jokubaitis - vienas iš dalykų esmes apmąstančių žmonių - su atida įžvelgia artėjančią Europos Sąjungos griūtį: 

„Europos Sąjunga dabar panaši į sunkų ligonį, po kurio mirties žmonės sako, kad „mirė sveikas“.“

„Savo dabartiniu pavidalu Europos Sąjunga yra gerais noras grindžiamas kelias į pragarą.“  

„Dabartinę Europos Sąjungą formuoja biurokratinio elito valia. Edmundas Burke‘as šioje vietoje pasakytų, kad ši sąjunga atsirado iš susitarimų dėl plieno, anglies, pipirų, kavos, kartūno ir tabako, t.y. iš gamybos ir prekybos sutarčių. Tai sofistų, ekonomistų ir mugės komediantų kūrinys. Politika neįsivaizduojama be veidmainystės, tačiau dabartinių ES politikų veidmainiavimas pasiekė nerimą keliantį mastą. Dabartiniai Europos Sąjungos lyderiai veidmainiauja net veidmainiaudami.“

„Europos Sąjungos kracho nemato vakariečiai, šį dalyką turėtume matyti mes, Sovietų Sąjungos imperijos griuvimo liudininkai.“(Alvydas Jokubaitis „Europa kaip sausas vynas“, www.delfi.lt, 2016.09.18). 

Kitaip tariant, kolega vertina Europos žemyne sukurpto ir institucionalizuoto ,savito pasaulio‘ būseną kaip iš esmės saviapgaulę. 

Keletas pavyzdžių. Europos institucijų sostinės Briuselio centrinėje aikštėje vardan kitaminčių ir kitataučių ‚neįžeidimo‘ (politkorektiškumo) kurį laiką buvo atsisakoma puošti Kalėdų eglutę, tuo pačiu leidžiant Molenbeko rajone laisvai tarpti europiečių žudynes planuojančių teroristų kuopelėms. Būtų naivu manyti, kad niekas nieko nežinojo apie jas. Ar tai reiškia, kad Europos piliečiams svarbi politkorektiškumo vertybė prisako neįžeidinėti ‚savų‘ nekentėjų  ir žudikų? 

Švedijos vicepremjerė spaudos konferencijos metu apsiverkė dėl to, kad Švedija yra priversta riboti pabėgėlių antplūdį, nes antplūdis tapo žalingas pačiai Švedijai. Tad dėl ko apsiverkė ši politikė? Sveikas protas sako, kad dėl žalos, kurią padarė nepamatuotas ir vargiai integruojamas įvairaus plauko imigrantų antplūdis į jos šalį. Ne. Kaip ji nedviprasmiškai pasisakė, ji apgailestauja, kad tą antplūdį Švedijos vyriausybė yra priversta riboti. Tai kur čia sveikas protas? 

Viešai garbstoma politkorektiškumui gimininga ‚tolerancijos‘ vertybė. Kita vertus, privačiai artimui ar draugui pasakyti „aš tave toleruoju“ yra įžeidu. Taip sakydamas pripažinčiau, kad mane drasko neapykanta, kurią visgi kito žmogaus atžvilgiu dar suvaldau (t.y. toleruoju, lot. tolerare – laikyti, iškęsti). Neapykantos suturėjimas negali sutelkti ilgalaikio bendrabūvio. Tik naudingų paskatų vedinas trumpalaikes grupes. Bendrabūvis susitelkia bendrojo gėrio pagrindu. Tad kodėl tolerancija yra gretinama su laisve ir demokratija? Kodėl savo rankomis griauname laisvų žmonių bendrabūvį – demokratiją?  

Atsakymas glūdi mums de jure ir de facto savą pasaulį apsėdusiame ‚liberalios demokratijos‘ ideologijoje. Ši pačią demokratiją iškreipianti ideologija atmeta žmogaus prigimties sąlygotumą  telkiant bendrąjį gėrį, būtent, tvarios demokratijos ir laisvės pamatą. Be įsišaknijimo prigimtyje jokia žmonių talka anksčiau ar vėliau neišlaiko tvarumo egzamino. Tad nenuostabu, kad liberalizmo ideologijos iškreiptas ‚mūsų pasaulis‘ ima skilinėti abejose Atlanto pusėse. Iš principo, jokia ideologija ilgai netveria. Prigimtis yra pranašesnė; nes yra tikra, ne iliuzinė. Ir joks idėjinis surogatas nepakeis laisvės iš prigimties. Tikros demokratijos nereikia ‚liberalizuoti‘. Antikiniame pasaulyje gimusi demokratija yra iš prigimties laisvų žmonių sambūvio forma. Tuo tarpu laikmečių skirtumai prigimties neperkeičia; ‚laiko dvasios‘ (zeitgeist‘ai) tėra galingųjų įteigiamos mados - ‚bendrasis gėris‘ vartotojų masėms.   

Savo straipsnyje kolega Alvydas teigia: Sąjunginiai politikai yra įsitikinę, kad turint valios, viską galima žmonėms įteigti. Tai daugiau negu de„mokratijos deficitas. Tarp Europos Sąjungos ir demokratijos nuo pat pradžių buvo plyšys, kuris dabar virsta praraja.“ (ten pat). Todėl imama kovoti prieš iš prigimties kildintus darinius. „Pagrindinė problema yra Europos Sąjungos biurokratų kova su tautinės valstybės idėja. Sunku tikėtis, kad ES reformas gali įgyvendinti dabartiniai politikai, ypač europarlamentarai, kurie nuo pirmos savo rinkimų dienos susiduria su neįveikiamomis politinio atstovavimo problemomis. Bandymas atitrūkti nuo tautinės valstybės per kelis dešimtmečius sukūrė Briuselio valdžią be kilmės, tikslo ir bendrojo gėrio suvokimo. Ši valdžia atitrūko ne tik nuo eilinių piliečių, bet ir nuo tikrovės.“ (ten pat)

Tikrovei ir prigimčiai priešgyniaujančios nuostatos anksčiau ar vėliau sužlugs. Aštrus klausimas yra šis: ar sužlugs ir dabartinį Europos bendrabūvį palaikančios europinės institucijos? Ar Europos valstybėse įsivyraus neapykantos skleidėjai ir kils tarpusavio karai? Kiek tvarumo remią šiandieninį Europos valstybių bendrabūvį? Ar mes, Europos žmonės ir piliečiai, vis dar norime būti kartu ir telkti bendrąjį gėrį?

Nors šį samprotavimą žadina tauraus ir tvaraus būvio mūsų Europoje ir mūsų Lietuvoje viltis, dera bet kokį lūkestį pažaboti vardan tikrovei adekvačios Tiesos aušros sutikimo.  

Alvydas Jokubaitis 

Europos Sąjungos problemos yra tikėjimo problemos. Nėra mokslinio Europos Sąjungos prasmės išaiškinimo, nes toks neįmanomas. Nėra filosofinio Europos Sąjungos išaiškinimo, nes ginče dėl Europos Sąjungos susiduria ne filosofijos, bet ideologijos, t.y., sekuliarūs krikščionybės pakaitalai. Europos Sąjungos pavidalas šiandien priklauso  nuo to, kuo europiečiai tiki. Jie šiandien labiausiai tiki mokslu, technika ir ekonomika. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga savo dabartiniu pavidalu neturi ateities, nes tikėti mokslu – reiškia tikėti beprasmybe. Žmonės negali savęs suprasti pagal mokslinį pasaulio supratimo modelį, nes moksle net subjektas suvokiamas kaip objektas. Mokslininkui nėra skirtumo tarp Lietuvos, Latvijos ir bet kurio kito gerai apmokamo mokslinio tyrimo objekto. Jis neturi įsipareigoti savo šaliai ir valstybei, ir todėl jo mąstymą padarius kokios nors politinės sąjungos pagiringu, jos anksčiau ar vėliau turi nelikti. To nematyti galima tik į viską žiūrint iš trumpalaikės politinės perspektyvos. Europos sąjunga šiandien daug kalba apie naudą, bet neturi atsakymo į klausimą apie šios naudos prasmę. Kokia nauda iš Europos Sąjungos naudos, jeigu prasmės netenka Lietuvos priklausomybė? Kelios lietuvių kartos kovojo ne už Europos, ne už Latvijos, bet už Lietuvos nepriklausomybę. Dabar jau reikėtų pasakyti, kad jos apsiriko, nes paaiškėjo, kad tikrai laisvas žmogus gali būti ne Lietuvoje, bet Europos Sąjungoje. Tačiau kaip žmogus gali būti laisvas, gyvendamas neįtikėtino masto hedonistinėje visuomenėje? Jeigu kovotojai už Lietuvos laisvę norėjo neribojamo hedonizmo, tai jie tiktai norėjo ne laisvės, bet jos priešingybės. 

Europos Sąjunga šiandien suvokiama materialistiškai – kaip objektyvių procesų nulemtas dalykas, o ne kaip žmonių įsipareigojimas tam tikrai žmogiškumo sampratai. Europietiška žmogiškumo samprata šiandien pirmiausiai reiškia, kad visi nori gerai veikiančios ekonomikos ir geros politinių institucijų vadybos. Tačiau kol kas nėra atsakymo į pagrindinį klausimą - kokia šių tariamai gerai veikiančių dalykų prasmė žmogui? Kitais žodžiais, pasirinktas labai silpnas ir abejotinas žmonių bendrumo kūrimo pagrindas. Ekonomika gerai veikti gali ir be Lietuvos, ir būtent tai įrodo nei dienai ar valandai nesustojantys emigracijos iš Lietuvos srautai. Lietuviai suprato, kad Europos Sąjungos materialistinius idealus jie gali įgyvendinti išvykdami iš Lietuvos. Tai, reiškia, kad Europos Sąjunga prieštarauja politinei Lietuvos valstybės prigimčiai, nes griauna ją kaip valstybę. Tačiau išmontuodama Lietuvą, Europos Sąjunga nepajėgi politiškai savęs įtvirtinti kaip rimto politinio darinio. Tai, kas dabar suardo Lietuvą, anksčiau ar vėliau suardys ir Europos Sąjungą, o tiksliau, neleis jai tapti politiniu dariniu. Europos Sąjungos elito rankomis kuriamas dabartinis lietuvių bėgimas iš Lietuvos yra tik trumpalaikė šios politinės organizacijos pergalė. 

Tą jau savo kailiu patyrė Didžiosios Britanijos lietuviai. Dauguma lietuvių iš Lietuvos pabėgo į Britaniją, bet 2016 metų Joninių rytą paaiškėjo, kad tos žemės į kurią jie pabėgo piliečiai nutarė nebūti kartu su Europos Sąjunga. Europos Sąjunga moko žmones bėgti nuo savęs, nes nuolatos siūlo nesumąstyti apie tai, kas yra žmogus, bėgti į išorinius dalykus, kaip sakė Blaise Pascalis. Bėgti į ekonomiką, mokslą, techniką, vadybą, penktadienio vakaro barų gyvenimą ir vis labiau kvailėjančius internetinius portalus. Bėgti bet kur, kad tik nebūtų sąlyčio su jos krikščioniška Europos praeitimi. 

Nėra paslapties, kad Europos Sąjunga yra krikščionybę iš žmonių suvokimo norintis pašalinti projektas. Šiuo požiūriu nieko naujo nuo XVIII a. vidurio, kai pirmą kartą aštrioje kovoje susidūrė Apšvietos filosofų kurta žmogaus religija ir krikščioniškoji apreiškimo religija. Mes toliau bandome iki dugno išgerti Apšvietos taurę. Europos Sąjungoje šiuo metu nėra didesnės blogybės, kaip tamsuoliais vadinamų žmonių mintis, kad senąjį žemyną gali vienyti jo krikščioniškosios šaknys. Europos Sąjungoje dabar nėra didesnės blogybės, kaip bandymas kalbėti apie Dievą. Europos Sąjungos scientizmas anksčiau ar vėliau turi sunaikinti piliečių pažadus, priesaikas, įžadus, santuoką, šeimą, ištikimybę ir visus kitus nors menkiausią absoliutumo žymę turinčius žmonių ryšius. Tai reiškia, kad Europos sąjunga jau šalina Vakarų kultūros ir civilizacijos atramas. Jeigu nėra nieko absoliutaus, tai ir Europos Sąjunga yra tik nevykusi hipotezė. Arba, pažvelgus iš ekonominės pusės, galima sakyti, kad Europos Sąjunga yra tik prekė, gaminys, produktas ir pridedamoji vertė.

Ši politinė organizacija į žmones kreipiasi nežmogišku būdu – ne kaip į asmenybes, bet kaip statistinius vienetus. Su mokslu, technika ir ekonomika susitapatinusios Europos Sąjungos pagrindinis tikslas – neturėti prasmės. Dabar jau kiekvienas individas gali turėti savo gero gyvenimo sampratą. Tačiau šioje sampratoje nėra numatytas koks nors Europos Sąjungos būtinumas. Išlaisvinę žmones iš Lietuvos, buvusių Lietuvos piliečių vaikai turės išsivaduoti ir iš Europos Sąjungos, nes jiems geriausia gyventi kaip budistams – be kokio nors nusistovėjusio tapatumo. ES šiandien puoselėja ją sunaikinti turinčią filosofiją, ideologiją, pilietinį tikėjimą ir politinę teologiją. Tik laiko klausimas, kada įvairiausiais būdais pradės lysti šio politinio projekto negalės.        

Mokslas sako, kad skausmas yra žmonių kaip gyvūnų rūšiai išlikti padedantis veiksnys. Tačiau, kiekvienas iš mūsų patirdamas skausmą negalvoja kaip mokslininkas, bet jį suvokia kaip kažką negatyvaus. Chirurgija, neurologija, psichologija ir skausmo mokslas gali tik labai ribotai padėti dvasinį skausmą patiriančiam žmogui, nes jo požiūris į skausmą skiriasi nuo mokslininkų pozityvaus ar neutralaus (bet niekada negatyvaus) skausmo vertinimo. Europos Sąjunga neleidžia grynai žmogiško požiūrio į šią organizaciją, kai individas su ja turi pasijusti suaugęs ne išoriniais ekonominiais, techniniais ir ideologiniais, bet dvasiniais ryšiais. 

Jau daugiau negu dešimt metų sakoma, kad lietuvių  bėgimas iš Lietuvos nėra skausmas. Atsieit, tai tik individo laisvės ir racionalaus pasirinkimo pripažinimo padarinys. Mokslininkų stiliumi įrodinėjama, kad lietuvių skausmas dėl Lietuvos negali būti negatyvi žmogiška reakcija į tai, kas vyksta su tavo bendrapiliečiais. Tarkime, kad tai tiesa, ir tikrai neverta sielotis dėl pastatais gražėjančios, bet savo dvasia skurstančios Lietuvos. Jeigu būčiau Europos Sąjungos prezidentas su šia tiesa niekada nesutikčiau. Jeigu lietuviams neskauda dėl nykstančios Lietuvos, tai jiems niekada neskaudės ir dėl Europos Sąjungos.  Atidžiau įsižiūrėjus matyti, kad skirtingai negu Lietuva, ES net nesukelia skausmo. Dėl jos nereikia aukotis, pergyventi, nerimauti, kankintis. Užtenka skaičiuoti išlaidas ir pajamas. Nenoriu pasakyti, kad politika įsivaizduojama be naudos skaičiavimų. Mintis kita –  politika nėra ekonomika. Daugybė praturtėjusių žmonių staiga praranda savo turtų prasmės suvokimą. Jeigu batsiuvys visą gyvenimą siuva batus, šis darbas neturi būti suprantamas kaip jo gyvenimo prasmės aiškinimas. Puikiai batus siuvantis batsiuvys savo veiklos tikslą gali atskirti nuo gyvenimo prasmės suvokimo. Tą patį šiandien būtina padaryti Europos Sąjungai. Šios politinės organizacijos elitas (nes piliečiai šioje istorijoje visada yra tik antraeilis dalykas) nutarė, kad batsiuvio gyvenimo prasmė yra batų siuvimas, t.y., Europos Sąjungos egzistavimo tikslas yra Europos Sąjunga. Tai klaidinga filosofija. 

Kai Sovietų Sąjunga šventė savo penkiasdešimtmetį, buvau antros klasės mokinys. Kai tau aštuoneri metai, bet kuris penkiasdešimties metų senumo dalykas atrodo senas. Sovietų Sąjungos amžius man tada darė įspūdį. Dabar jau suprantu, jog tai juokingai mažai laiko tarpas. Sovietų sąjunga turėjo žlugti, nes bent jau lietuviai nematė prasmės ją išsaugoti. Dabar nemaža dalis lietuvių nori išsaugoti Europos Sąjungą, bet toliau neranda prasmės, išskyrus saugumą ir ekonominę gerovę. Problema tik ta, kad saugumas ir gerovė nėra gyvenimo prasmė.


Susiję

Mindaugas Kubilius 2176890641028651567

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-01-24 15:34

    Ar Jokubaitis kiek susipažinęs su ES, ar vėl viską išsigalvoja?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O, bukiausio komentaro konkursas tęsiasi! Liberastų ir koloradų komandų varžybose santykiu 2:1 į priekį išsiveržia liberastai! Sveikiname! :)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-01-24 16:01

      joo,o ką Jokubaitis jūsų nuomone išsigalvoja?

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-01-25 01:28

      Kad Europos Sąjunga privalo duoti žmogui gyvenimo prasmę. Ar jam viskas gerai?
      Jis išleido knygą neva liberalizmas yra religija, dabar reikalauja gyvenimo prasmės iš Europos Sąjungos.
      Įdomu ką krikščionių bendruomenė galvoja apie tokią auksinių veršių paiešką.

      Panaikinti
    4. Liberastizmas yra KVAZIreligija - taip pat kaip ir marksizmas/bolševizmas ar tas pats nacizmas.
      O kad eurosajūzas yra tuščias burbulas, grįstas autodestrukcine kvazireligija ir neturintis jokios gilesnės savo egzistavimą grindžiančios prasmės - irgi jokia naujiena. Kas tokio esminio sajūze yra, dėl ko žmonės norėtų jį išsaugoti? Kas eitų dėl sajūzo kovoti ir žūti?
      Na, o teiginys "dabar reikalauja gyvenimo prasmės iš Europos Sąjungos" - TOKS primityvus, kad kyla įtarimas, jog jis tyčia suprimityvintas. ;)

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2018-01-25 13:43

      Jokubaitis sako, kad Europos Sąjunga yra blogai, nes ji neduoda gyvenimo prasmės. Bet tikėtis gyvenimo prasmės iš valstybių sąjungos yra neadekvataus mąstymo simptomas.

      Jis pats iškraipo sąvokas ir tada argumentuoja prieš jas. Liberalizmas, nacizmas ir marksizmas yra politinė ideologija, o ne religija. Tegul eina Jokubaitis pas Radžvilą pasimokyti, tas bent knygų yra skaitęs.

      Panaikinti
    6. Jokubaitis nesako, kad eurosajūzas turi duoti gyvenimo prasmę - jis sako, kad pats sajūzas prasmės neturi. Paskutine pastraipa norima pasakyti, kad sajūzas negali pasiūlyti nieko, kas žmonėms turėtų aukštesnę prasmę. Lietuvos valstybė irgi nėra gyvenimo prasmė - bet dėl jos žmonės gyvenimą aukojo (ir dalis aukotų vėl), o dėl sajūzo ir jo "europiniū viartibiū" net karščiausi fanatikai pultų nebent prie bankomatų, bet ne į apkasus.
      O dėl liberastijos kaip religijos - ji nėra religija. Ji KVAZIreligija, arba PSEUDOreligija. Religija ji nėra ir būti negali (dėl to ir "pseudo") - bet šitos ideologijos apologetų ji traktuojama būtent kaipo tokia (dėl to ir "kvazi"): tobula, visur pritaikoma, viską paaiškinanti, nepaliekanti jokių klausimų ir nekritikuotina (kritikai iškart patampa "eretikais" - "-istais", "-fobais", "retrogradais" ir "tamsuoliais progreso priešais" (plg. su "liaudies priešais").

      Panaikinti
    7. Anonimiškas2018-01-25 19:22

      Bet prie ko čia ES? Ar ji panaikino galimybę paaukoti savo gyvenimą Lietuvai? Juk Lietuva niekur nedingo.
      Lietuva taip pat priklauso Jungtinių Tautų organizacijai, NATO ir dar 46 tarptautinėms organizacijoms. Ar dėl jų kažkas turi aukotis ir mirti, ar jos turi suteikti gyvenimo prasmę? Juk Jokubaitis neverkia, kad Pasaulinė Pašto Sąjunga nesuteikia gyvenimo prasmės lietuviams, tai kodėl jis reikalauja to iš Europos Sąjungos?

      Panaikinti
    8. Net smalsu patapo - čia nuoširdus nesupratimas ar apsimestinis? Tiek to - apsimesim, kad nuoširdus.
      Pirma, eurosajūzo politbiuras visiškai neslepia, kad jų tikslas - panaikinti tautines valstybes (ir tautas), ir sulipinti vieną multi-kulti "supervalstybę" - apie ką ir kalbama Italijos komunisto Spinelio "Ventotenės manifeste", kuris yra dabartinio eurosajūzo politbiuro "biblija". Šitame kontekste pareiškimas "Juk Lietuva niekur nedingo" skamba LABAI trumparegiškai.
      Antra, lyginimas su NATO, kitomis organizacijomis, ar pašto sąjunga yra, švelniai tariant, neadekvatus, nes a) tos sąjungos, organizacijos ir pan. yra sukurtos konkrečiais, ribotais ir aiškiai apibrėžtais praktiniais tikslais, o ne kaip vos ne visas sferas apimanti ideologinė abstraktybė - ir atitinkamai veikia, b) jos nėra laikomos keliais į kažkokią miglotą utopiją; c) jos nereikalauja pakeisti savo nacionalinę tapatybę kažkokia "supranacionaline" (ar teko girdėti "būkim JTO piliečiais!", "kas savęs nelaiko Pasaulinės prekybos organizacijos, o ne Lietuvos bendruomenės nariu, tas yra retrogradas ir tamsuolis!" ir pan. nesąmonių?), d) jos nereikalauja Lietuvos kaip valstybės "ištirpimo" bendrame katile. Sajūzas gi esmingai skiriasi nuo jų visais paminėtais punktas - bet neturi pasiūlyti nieko, kas būtų verta jo reikalaujamos "kainos".
      Ir dar kartą - Jokubaitis kalba NE apie tai, kad sajūzas turėtų kiekvienam lietuviui suteikti gyvenimo prasmę. Taip suprasti jo tekstą - tai tas pats, kas sakyti, jog kažkas kalba apie armagedoną, nes pasakė "čia dar ne pasaulio pabaiga". Jokubaičio iškeltas klausimas paprastas: DĖL KO verta tą sajūzą išsaugoti? Dėl ko verta išsaugoti savo valstybę - atsakyti paprasta. O sajūzą? Kaip nebuvo atsakymo ano sajūzo atveju, taip nėra ir šito.

      Panaikinti
    9. Anonimiškas2018-01-27 17:47

      Neapsimetinėkite Pikc, jūs puikiai suprantate, kad Jokubaitis yra užkietėjęs nacionalistas ir pasakys bet ką apie ES, kad tik ją sumenkintų. Tačiau šį kartą jis konkrečiai nusišnekėjo kaip reta. Jis yra paklydusi avelė, kuri ieško religijų ir gyvenimo prasmės kur jų niekada nebuvo, nėra ir nebus.

      Panaikinti
    10. Nu tai teip - buržuazinis nacionalistas beigi leudies priešas! Kaip jis DRYSTA Šv. Sajūzą kritikuoti! Taigi su sajūzu, vadovaudamiesi vienintele ir apsoliučei teisinga neomarksistine ideologija, mes nuženksime y šviesū homunistiny rytojū!
      O jei rimtai - eurosajūzas yra toks niekingas groteskiškas absurdas, kad jo "sumenkinti" tiesiog neįmanoma - nebent "menkinimu" laikysime faktų konstatavimą. ;)
      O dėl "Jis yra paklydusi avelė, kuri ieško religijų ir gyvenimo prasmės kur jų niekada nebuvo, nėra ir nebus." - siūlyčiau nekergti Jokubaičiui surosajūzo fanatikų savybių. ;) Pirma, liberal-neomarksizmas ("liberastija") yra ideologija, kuri, jo apologetų nuomone, visur tinka, viską apima ir viską paaiškina. Liberastams tikrovė nesvarbi, faktai "negroja" - jie TIKI ir "žino". Taip, liberastija nebuvo, nėra ir nebus religija - bet liberastai (o NE Jokubaitis) ją traktuoja būtent kaipo tokią. dėl to, kaip minėta, tai yra "pseudo" ir "kvazi" religija. Tas pats ir dėl eurosajūzo - prasmės jis seniai nebeturi ir nebeturės (ką Jokubaitis ir sako) - bet sajūzo fanatikai pačioje sajūzo egzistencijoje mato prasmę. Taip, tai idiotizmas, visiška "šyza" - ir būtent apie tai Jokubaitis rašo. ;)

      Panaikinti
    11. Anonimiškas2018-01-28 11:09

      Bet knygą apie religiją parašė Jokubaitis, o ne liberalai. Jauskite skirtumą, liberalai niekada neužsiima stabmeldyste.

      Panaikinti
    12. Jei gydytojas pacientui diagnozuoja ligą - tai ta liga dėl to tampa gydytojo, ar vis dėlto lieka paciento? ;)
      "liberalai niekada neužsiima stabmeldyste." - "užskaitau" šitą! :D:D:D:D:D
      Jei rimtai - man NĖ KARTO neteko matyti liberalo, pripažįstančio, kad jo garbinama ideologija nėra "atsakymas į visus klausimus" ir šiaip tobula. Net pirštu parodžius liberastines nesąmones, atsakymas būna "če nesiskaito!" arba "tai če dėl to, kad netikras liberalizmas/če kaip tik dėl to, kad liberalizmo per mažai". Iš esmės situacija LYGIAI tokia pati, kaip ginčijantis su raudonaisiais - jiems komuniagų nusikaltimai "nesiskaito", nes ten "netikras komunizmas",kadangi komunizmas šiaip tobulas, tik kartais netobulai įgyvendinamas. Kuo ne religiniai "įtikėjusieji"?

      Panaikinti
    13. Anonimiškas2018-01-28 21:04

      Jūs lyginate religija su liga, pasakykite tai Jokubaičiui, gal tada nustos rašyti straipsnius kaip ES naikina krikščionybę. Rašys kaip ES gydo ligas.

      Panaikinti
    14. Ir tai rašo žmogus, ką tik karštai teigęs, kad liberastija NĖRA religija. :)
      Surimtėjant - tamstos teiginiuose problemų bent keletas. Pirma, vaizdingas palyginimas nebūtinai traktuotinas pažodžiui. Antra, aš gana aiškiai ir ne vieną kartą sakiau, kad liberastija NĖRA normali religija (gi rašiau, kad "pseudo" ir "kvazi"), todėl jos prilyginimas krikščionybei yra visiškai neadekvatus. Tai tiesiog ideologija, kuri jos adeptų akyse turi religijos statusą - bet tai nepaverčia jos religija normalia to žodžio prasme. Palyginimui - liberastų pirmtakai bolševikai turėjo savo pseudoreligiją ir savo "dievuką" Leniną - ar dėl to bolševizmas laikytinas lygiaverčiu krikščionybei, o Leninas - dievui?

      Panaikinti
    15. Anonimiškas2018-01-28 22:38

      Paskaičius jūsų komentarus, jūsų išsižadėtų ne tik Radžvilas, bet ir mažiaraštis Jokubaitis. "Liberalų pirmtakai bolševikai" už tokį pareiškimą net ir kolegijoje gautūmėte kuolą už neišmanymą. "Bolševizmas yra lygiavertis krikščionybei" - sėsk du, pasakytų ne tik istorijos bet ir religijos mokytojas pradinėje mokyklėlėje. "Leninas yra dievas" - įrodėt galutinai, su jumis kalbėtis yra laiko švaistymas.

      Panaikinti
    16. Tiesiog STEBĖTINAS "kiaurumas" ir absoliutus negebėjimas suprasti "juodu ant balto" surašyto paprasto teksto. Ir TOKIA fauna drįsta Jokubaitį vadinti "mažaraščiu" (oi, pardon - "mažIaraščiu" :D). Antra vertus, iš religinių fanatikų intelekto tikėtis būtų naivu - nes kitaip jie paprasčiausiai nebūtų fanatikai. ;)

      Panaikinti
  2. "Dabar nemaža dalis lietuvių nori išsaugoti Europos Sąjungą, bet toliau neranda prasmės, išskyrus saugumą ir ekonominę gerovę." - mano, galva, visiškai klaidingas įsitikinimas. Dėl ekonominės gerovės dar galima ginčytis (ir tai ji yra ribota ir ribotam skaičiui žmonių) - bet saugumas??? Užtenka prisiminti vien priverstinį sprogdinti-šaudyti-traiškyti-prievartauti mėgstančių alach-babach nelegalų importą, kad postringavimai apie eurosajūzo teikiamą saugumą pasirodytų besą mažų mažiausiai absurdiški. O gal vis dar yra manančių, kad Rusiją nuo agresijos sulaikantis veiksnys yra ne NATO, o eurosajūzas? :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Štai šį tekstą šiandien įsirėminau ir pasikabinau ant sienos:
    "Švedijos vicepremjerė spaudos konferencijos metu apsiverkė dėl to, kad Švedija yra priversta riboti pabėgėlių antplūdį, nes antplūdis tapo žalingas pačiai Švedijai. Tad dėl ko apsiverkė ši politikė? Sveikas protas sako, kad dėl žalos, kurią padarė nepamatuotas ir vargiai integruojamas įvairaus plauko imigrantų antplūdis į jos šalį. Ne. Kaip ji nedviprasmiškai pasisakė, ji apgailestauja, kad tą antplūdį Švedijos vyriausybė yra priversta riboti. Tai kur čia sveikas protas?"
    Taip, Švedijoje vaikai auklėjami kiek kitaip nei kitur Europoje ir švedai užauga gerokai kvailesni už kitas tautas, bet citatos esmėje glūdinti kvailybė būdinga ir ES vadovų vykdomai politikai, Briuselio politikai. Esu tikras kad ES sugrius, labai noriu to gyvas sulaukti, o kai tai įvyks ir jauni žmonės jeigu manęs klaus kodėl taip įvyko - aš jiems duosiu paskaityti tą tekstą, kurį šiandien įsirėminau.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. "Taip, Švedijoje vaikai auklėjami kiek kitaip nei kitur Europoje ir švedai užauga gerokai kvailesni už kitas tautas" - abejočiau dėl to. Antra vertus, pas žuvėdus liberastizmas labai išsikerojęs, o empiriniai duomenys rodo, kad liberastizmas, iš esmės infantili ideologija, bukina juo "įtikėjusius". vis dėlto, tai nepriklauso nuo tautybės (kuri liberastams ir taip "ne esmė" - anie gi "europiečei" arba apskritai "pasauleus piliečei").

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2018-01-24 21:53

    Kvaili kaimiečiai, niekada nebendravę su švedais, olandais, norvegais, prancūzais, nematę jų gyvenimo kitaip, kaip per žinias, turistinio autobuso langą ar žinantys iš pigaus gido pusvalandinio pasakojimo, čia komentaruose postringauja ir daro kosminio reikšmingumo išvadas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O, bukiausio komentaro konkurse aiškėja lyderis: liberastai santykiu 3:1 užtikrintai lenkia koloradus! Štai, kur tikras progresas!

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-01-24 23:08

      Kvailesnio komentaro kaip 21:53 neteko skaityti. Man, kaip pragyvenusiam keletą metų tarp minėtų tautų žmonių jų tėvynėse ir kalbančiam jų kalbomis, žiūrėjusiam jų tv,sukėlė kumelišką žvengimą iš noro apdergti savo tautiečius lietuvius nieko neišmanant.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-01-25 10:47

      joo,net juokas suėmė nuo tokio komentaro.Gal mes ir "kvaili kaimiečiai",bet faktas lieka tas,kad Lietuvoje(pas tuos "kvailus kaimiečius"),mahometonai nesprogdina,nepjausto mačetėmis ir negrabinėja panų.Bet žinoma mes to savo kvailumo ir atsilikimo (ne be fondų iš Vakarų),dabar greituoju būdu bandome atsikratyti-pr gėjų paradus,per vienalyčių santuokų įteisinimus,per vaikų priežiūros įstatymą,per gėjų atstovų važinėjimus į Lietuvos mokyklas per "tolerancijos dienas" ir t.t.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item