Kodėl tyli balsingieji žmogaus teisių gynėjai?

Tiesos.lt

Jau kelios dienos, kaip pasklido žinia apie filosofo, rašytojo ir publicisto Vytauto Rubavičiaus persekiojimą ir terorizavimą.

Apie tai akimirksniu žinia išplito veidaknygėje, informacija pasirodė portaluose Tiesos.lt, ProPatria.lt, Alkas.lt, straipsnius paskelbė „Respublika“, „Lietuvos rytas“,  sureagavo vienas Seimo narys. Suprantama, BNS, Delfi.lt portalas ir visa likusi meinstryminė žiniasklaida šito įvykio dedasi nepastebėjusi, bet kitko, turbūt, ir negalima buvo tikėtis.

Įdomus yra kitas dalykas – keista tyla pilietininkų, liberalių katalikų ir kovotojų su korupcija, t.y. aistringų ir balsingų žmogaus teisių gynėjų stovyklose. Štai nė menkiausios užuominos apie Vytauto Rubavičiaus reikalą nerasime partijos „Lietuvos Sąrašas“ svetainėje. Užtat veidaknygėje randame, kad partijos pirmininkas Darius Kuolys dėl Vytauto Rubavičiaus reikalo iš Seimo narių prašo „viešo komentaro“:

Žinutė nepaprastai iškalbinga. Dar viena iš serijos „pabandysiu ir aš pažarstyti žarijas svetimomis rankomis“.

Seimo narių komentarai – jų sąžinės, atsakomybės ir drąsos reikalas. Nedarys šito – pasielgs gėdingai ir niekingai. Štai Seimo narys Rimantas Dagys į pasklidusią žinią reagavo spontaniškai – nuoširdžiai pasipiktinęs pareikalavo iš atitinkamų tarnybų išsamaus tyrimo. Kiti, skaitantys tik meinstryminė žiniasklaidą, gal ir iki šiol nieko apie savo valstybę nežino… Nors ne – R. Dagio žinutė turėjo pasiekti visus.

Bet ar tikrai Darius Kuolys, ilgametis politikas, o dabar – dar ir politinės partijos vadovas, jaučiasi toks bejėgis, kad geba tik savo veidaknygėje kreiptis į vieną Seimo narį klausdamas: „ar su tokia tikrove jau turėtume apsiprasti, ar dar esama drįstančių ją keisti?“, užuot pats atvirai ir aiškiai, ir, žinoma, drąsiai išsakęs tiek savo asmeninę nuomonę, tiek ir pasirūpinęs, kad šiuo itin svarbiu klausimu būtų viešai pareikšta ir jo vadovaujamos politinės organizacijos pozicija. O gal jis iš tiesų nė neprisimena, jog Seime posėdžiauja ir Aušra Maldeikienė – to paties „Lietuvos sąrašo“ iškelta atstovė, ir Vitalijus Gailius – ilgai remtas, viešais mitingais, tiesa, nuo atviro susidorojimo, gintas, ir Naglis Puteikis – jau daugel metų vien reitingais besirūpinantis augintinis?

Ką apie politiką ir dar partijos lyderį sako toks atsakomybės permetimas kitiems? Ypač prisiminus, kokią principingą poziciją D. Kuolys buvo užėmęs Vytauto Pociūno, V. Gailiaus ir Vytauto Giržado, Deimantės Kedytės atveju? Galų gale, ką sako pats faktas, kad toks jautrus menkiausiai detalei kultūros istorikas ir visuomenės gyvenimo tyrinėtojas bei interpretuotojas neva nė nemato, jog toji mūsų laikų tikrovė, kuria jis taip subtiliai geba retkarčiais pasipiktinti, ir yra jo bei jo bendraminčių ilgamečių pastangų kurti nupolitintą „atvirą pilietinę visuomenę“ rezultatas?

Kad Seimo nario Naglio Puteikio vadovaujamos Centro partijos svetainė giriasi 0,4 proc. paaugusiu partijos reitingu ir nė žodeliu neužsimena apie skandalingą filosofo persekiojimą, stebėtis kaip ir neišeina – ne šviesios atminties Romualdas Ozolas jai vadovauja. Kodėl matydamas krikščioniškos pakraipos publicisto persekiojimą tyli katalikiškasis portalas „Bernardinai.lt“, jau kur kas sunkiau suprasti.

Įsiklausius į šią balsingųjų tylą – sutikite, išties iškalbingą – nori nenori kyla rimtas klausimas: gal išties pilietininkų, liberalių katalikų ir neva kovotojų su korupcija požiūriu žmogaus teisės galioja tik tiems, kurie nepasisako prieš globalistinę „atviros pilietinės visuomenės“ ideologiją?