Vytautas Sinica. Valdžią perims teismai?

Lietuvoje įsivyrauja seniai nematytas chaosas. Nors demokratija skelbia, kad suverenitetas priklauso tautai, o ši valdo per savo rinktus ...

Lietuvoje įsivyrauja seniai nematytas chaosas. Nors demokratija skelbia, kad suverenitetas priklauso tautai, o ši valdo per savo rinktus atstovus, valdžią šiandien perima teismai.

Šį rudenį viena po kitos pasipylė naujienos apie tai, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimus, kuriais Lietuvos piliečiams leista pasuose asmenvardžius rašyti norima kalba vietoje valstybinės. Visi turėjo girdėti, kad dėl lenkų reikalaujamo asmenvardžių rašymo Seime kariaujama jau dešimtmetį, tačiau galutinio sprendimo nepasiekta. Pagal įstatymus, tą gali padaryti tik Seimas, tačiau netikėtai padarė apygardos lygio teismai, kelis kartus priėmę itin liberalius sprendimus ir paaiškinę, kad užleisdami valstybinės kalbos vietą pasuose tik užtikrina „žmogaus teises“.

Demokratinėje valstybėje įstatymai turi derėti su Konstitucija, o teismų sprendimai – su galiojančiais įstatymais. Hierarchija tarsi aiški, tačiau šį rudenį buvo apversta aukštyn kojomis. Minėta savo savivale Vilniaus apygardos teismas paneigė beveik viską, kuo remiasi demokratinė politinė santvarka.

Konstitucinis Teismas dar 2009 metais yra išaiškinęs, kad įrašai pasuose kitomis kalbomis galimi tik papildomų įrašų puslapyje, o ne vietoje valstybinės kalbos. 2014 metais numatyta, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija gali leisti įstatymu įteisinti išimtis. Išimtys buvo leistos pilietybę gavusiems užsienio piliečiams, jų sutuoktiniams ir vaikams.

Seimas šia galimybe kol kas nepasinaudojo ir joks tą leidžiantis įstatymas nebuvo priimtas. Neleido to ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), 2017 metų pradžioje priėmęs galutinį ir neskundžiamą sprendimą, jog paso įrašai kita kalba galimi tik papildomų įrašų puslapyje. Beveik visa žiniasklaida skelbė priešingai. Aukštesnių teismų sprendimai suformuoja doktriną, kuria turi vadovautis žemesnieji teismai. Ir vėl nesvarbu. Savavališkais sprendimais apygardos teismas paneigė ir Konstituciją, ir galiojančius įstatymus, ir teismų doktriną. Nepriklausomai nuo to, ką manome asmenvardžių klausimu, vardan teisminės sistemos stabilumo turime tikėtis, kad sprendimas bus skundžiamas, o LVAT pakartos savo išvadas.

Teismai valstybę ant galvos stato ne tik asmenvardžių rašymo klausimu. Šis tėra pavyzdys. Jau metų pradžioje Vilniaus apylinkės teismas leido moteriai pase įsirašyti vyrišką lytį, neatitinkančią jos biologinės lyties. Toks sprendimas ir vėl įteisina tai, ko iki šiol nėra įteisinęs Seimas. Ir vėl motyvuojama tuo, kad teisėjų nuomone, egzistuoja teisė būti pripažintam esant norimos lyties, taip pat ir Europos Žmogaus Teisių teismo praktika.

Europoje jau porą dešimtmečių kalbama apie tai, kad teismai vis labiau kišasi į politinius sprendimus, o atsakomybės besikratantys politikai mielai užleidžia jiems savo pareigas. Tai vadinama politikos juridizacija. Lietuvoje šis reiškinys įgavo išties radikalias formas.

Reikia pripažinti, kad dėl to didele dalimi kaltas pats Konstitucinis Teismas, pats ignoruojant teisinės valstybės principus. Įsimintinas 2014 m. liepos 11 d. sprendimas. Dar 1994 metais buvo išaiškinta, kad Seimas jokiais atvejais negali varžyti tautos iniciatyvos rengti referendumą dėl Konstitucijos keitimo, nes tauta yra aukščiau Seimo ir Konstitucijos, pirminis jų valdžios šaltinis. 2014 m. nutarta priešingai ir Seimui suteikta veto teisė. Kartu pasakyta, kad Konstitucijos negalima keisti atsisakant demokratijos ar nepriklausomybės. Jokiu būdu nesiūlant keisti kurį iš šių dalykų, būtina pripažinti, kad Konstitucijos 148 straipsnis tiesiogiai leidžia tokį pakeitimą, nurodydamas, kad tam reikalinga ¾ balsų dauguma. Taip Konstitucinis Teismas atvirai paneigė tiek savo ankstesnius sprendimus, tiek patį Konstitucijos tekstą.

Jeigu Konstitucinis Teismas gali sau leisti ignoruoti ir keisti viską, kas yra virš jo, kodėl to paties negali daryti žemesnieji teismai? Žinoma gali! Ir daro. Konstitucinis Teismas pradėjo šį chaosą, tačiau pats niekada neras jėgų jo užbaigti. Valstybės gelbėjimas nuo teismų savivalės yra tik jos piliečių rankose.


Susiję

Vytautas Sinica 6622241606656497995

Rašyti komentarą

16 komentarų

Rūta rašė...

Sekantis žingsnis būtų apskųsti Vilniaus apygardos teismo sprendimą kaip antikonstitucin ir pareikalauti teisėjo atsakomybės. Gal tą žingsnį galėtų žengti Vilniaus forumas su Talka. Visi palaikysim.

Nežiniukas rašė...

Kadangi V. Sinica yra ne tik labai protingas žmogus, bet drįsčiau manyti, kad ir išmintingas ne pagal metus, tai manau, kad V. Sinica puikiai supranta, kad tai nėra išskirtinis reiškinys, kai valdžią "jama" teismai, bet tik sisteminis.

Sakau sisteminis todėl, kad teismai nėra vieninteliai, kurie "jama" valdžią.

Pirmiausiai tam padarė pradžią seimūnai, ypač pagal partinę liniją (ir tai stebima ne tik Lietuvoje). Nors LR Konstitucija sako, kad Tauta valdo valstybę per savo atstovus - seimūnus, tačiau taip nėra: rinkiminė programa neturi nieko bendra su tuo, kas vėliau būna nutariama Seime. Tai analogiška situacija tam atvejui, jei įmonės direktorius siunčia deryboms vadybininką su įgaliojimu pasirašyti sutartį, kad prekės bus parduodamos pirkėjui už ne mažesnę sumą, kaip 10 €, o vadybininkas ima ir pasirašo sutartį tiekimui prekių už 8 € (gi turi įgaliojimą pasirašyti sutartį). Paskui tas derybininkas sako, kad direktorius yra įpareigotas sutartimi.

Jei hipotetinio pavyzdžio pasekmės būtų taikomos seimūnams (negalima priimti teisės aktų, kurių priimti nebuvo žadama rinkiminėje programoje), tai galimų pasekmių baimė persimestų į visas valstybės sritis, tame tarpe ir į teismus.

O jeigu galima seimūnams, tai kodėl negalima teismams?

Anonimiškas rašė...

Viskas ne taip, Nežiniuk. Konstitucija Seimo nariui suteikia laisvą mandatą. O teismas vadovaujasi ne tik įstatymu, bet ir (ir net pirmiausia) Konstitucija. Kuri ne Seimo narių, o Tautos kūrinys. Ir kuri vienodai saugo ne tik valstybinę kalbą, bet ir daug kitų teisių ir laisvių bei konstitucinių gėrių. Teismui tenka užduotis rasti balansą. Kad gindamas vieną teisę, nesunaikintų kitos. Irgi saugomos pagal Konstituciją. Sinica profanuoja ir problemą, kuri išties egzistuoja, supaprastina.

Nežiniukas rašė...

Anonimiškam,

Man patiko - laisvas mandatas. Tai kam tuomet rinkiminės programos?

Pasakytų - aš jaunas, gražus, turtingas, įtakingas. Rinkite mane ir aš tikrai žinosiu, ko jums reikia.

Ar ne perdaug supaprastinta sąvoka - Seimo nario laisvas mandatas? Ir leiskite paklausti, kaip tas laisvas mandatas dera su partine linija, pavyzdžiui - partija nutarė, kad reikia nutraukti koaliciją, o kas pasirėmė laisvu mandatu, tie padėjo partinį bilietą ir išėjo statyti naujos partijos?

Andrius rašė...

JAV tai vyksta jau seniai, Lietuva nėra jokia naujiena.

Anonimiškas rašė...

Neziniukui.
Konstitucijos 59 straipsnis. Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.
Nori pasigincyti su Konstitucija? Betgi ji kaip tik ir yra Tautos kurinys.
O Sinicos keliamas klausimas ne maziau kvailas. Teismas pagal Konstitucija ir yra pati tikriausia valstybine valdzia. Taigi, Konstitucija teismui leidzia ir netgi ji ipareigoja "imti valdzia", kaip cia Sinica su Neziniuku besizegnotu.

Pikc rašė...

Pagal liberastinį demagogą, nafig ta Konstitucija apskritai reikalinga - gi yra teismai, kurie "įpareigoti" imti valdžią. :)
P.S. Spėkit iš trijų kartų, kokia būtų liberastiko reakcija, jei čia būtų kalbama apie kokio nors teismelio priimtą liberastams NEPATINKANTĮ sprendimą? ;)

Anonimiškas rašė...

"Nafig" kalbant apie Konstutuciją tai tavo žodis. Tik tavo ir tau būdingas. Nes viskas, kas netelpa siaurose smegenėlėse yra "nafig". O savo spėjimus ir įsivaizdavimus kas būtų projektuok į save ir savo tris - penkis sėbrus.

Pikc rašė...

Norint vertinti kieno nors kito smegenų "siaurumą" (beje, įdomus, didelį "entelektą" liudijantis matavimo būdas), reikia pačiam nors kiek jų turėti. Aukščiau esantis komentaras rodo, kad čia aiškiai ne tas atvejis. :)

Anonimiškas rašė...

Silpnas visuomet buvai. O dabar tapai dar ir nykiai neįdomus. Kaip iš darbo išmestas klounas, kurio pasirodymų metu žiovavo net mažiausi cirko lankytojai.

Nežiniukas rašė...

Anonimui,

Konstitucijos 4 straipsnis. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.

Konstitucijos 6 straipsnis. Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.

Taigi, nori pasirodyti mandras cituodamas atskirus Konstitucijos straipsnius, kai Konstitucijos 6 straipsnis nurodo, kad tai vientisas aktas.

Susipažink su LR Konstitucinio Teismo nutartimis, kuriose nagrinėjamas Konstitucijos vientisumas ir sužinok, ką tai reiškia.

Pažiūrėk į Civilinį kodeksą ir išsiaiškink, ką reiškia teisinis terminas būti kieno nors atstovu.

Pasinagrinėk, kokia būtent yra valdžia Seimas ir teismas ir gal nekils minčių, kad Seimas gali atlikti teismo funkcijas, o teismas - Seimo funkcijas.

Nežiniukas rašė...

Anonimui,

Pats toks stipruolis, kad esi per silpnas bent kokiu vardu užsivadinti.

Pro patria yra mačiusi gaujas anonimų, kurie atšliaužia su misijų užduotimi kažką paprotinti.

Anonimai niekur ir niekada nebuvo įdomūs, tai tas pats laukia ir pačio. Pasisklaidysi trumpą laiką ir vietoj pačio bus atsiųstas kitas misijonierius paklydusius propatrijiečius atvedinėti į liberastikų kelią.

Pikc Kažinkavičius rašė...

Nežiniuk, nevertas tas šiukšlė dėmesio.

Anonimiškas rašė...

Visiems yra nusišvilpt ant jūsų su visais jūsų keliais. O dėl anonimiškumo - esi ne mažesnis anonimas už bet ką, kurį pats tokiu vadini. Nes mama su tėvu tavęs taip nepavadino, o ir viešai tavęs taip neatpažįsta. Tai tik tavo nickas, žymintis ir pabrėžiantis tavo anonimiškumą. Taip kad nesipūsk. Ar tikrai esi toks silpnaprotis, manantis, kad pasivadinęs Raudonkepuraite, komentaro autorius nusimeta anonimiškumo kaukę?

Ainis rašė...

"Visiems yra nusišvilpt ant jūsų su visais jūsų keliais." citata.
Tai kodėl čia tamsta gaišti savo laiką ir rašinėji, taip gaunasi kad tamstos deklaruojamos idėjos skiriasi nuo realių veiksmų.
Taip atpažystamas melas, nes jei čia rašote, - tamstai NE nusišvilpt.
"O dėl anonimiškumo - esi ne mažesnis anonimas už bet ką, kurį pats tokiu vadini:. citatos pabaiga.
Dalis tiesos yra, visi čia anonimai, bet tie anonomai kurie save pateikia per niką, leidžia oponentams save indentifikuoti: o tai reiškia:
1. kad jie nebijo savo išreikštos pozicijos,
2. palikdami savo "adresą" atsakomai diskusijai išreiškia pagarbą oponentams.(nepriklausomai ar oponentai tai supranta)
Epitetų "nesipūsk" ir "silpnaprotis" siūlyčiau nenaudoti. Parašyti be įtikinamo pagrindo jie prilimpa rašančiajam.

Anonimiškas rašė...

Nusisvilpt ir tame jokio priestaravimo bandymui viesai pasakyti. Jeigu sedetumete savo geto, nusisvilpimo jumis nereiketu lydeti susirupinimo skleidziamomis nesamonemis. Triperis yra pavojingas, nes neizoliuoti ir negydomi infekuotieji juo gali uzkresti nekaltus nieko neitariancius asmenis. Net be intymaus kontakto.

item