Vokietija cenzūruos socialinės žiniasklaidos tinklus ir tikisi, jog kitos ES šalys perims jos cenzūros įstatymą

Socialiniai tinklai „Facebook“, „Twitter“ ir „Youtube“ dabar rizikuoja gauti 50 milijonų eurų baudą, jei turinys, įvertintas kaip įžeidžiantis, nebus pašalintas per parą, praneša internetiniai portalai samnytt.se ir gatestoneinstitute.org.

Šių metų spalio 1 d. Vokietijoje įsigaliojo naujas įstatymas, kuris suteikia valstybei galią cenzūruoti socialinius tinklus. Šiuo įstatymu Vokietijos valstybė deleguoja šią galią socialiniams tinklams „Facebook“, „Twitter“ ir „YouTube“ – dabar jie turi teisę cenzūruoti savo vartotojų žodžius. Socialiniai tinklai dabar turi pašalinti arba blokuoti bet kokią „nusikalstamą veiką“ internetinėje erdvėje, kuria siekiama pažeminti orumą, šmeižti ar kurstyti. Į šią kategoriją paklius ir vadinamosios „fake news“.

Medžiaga, apie kurią kaip tokią bus pranešta kitų atitinkamos platformos vartotojų, turės per 24 valandas būti pašalinta nepriklausomai nuo to, ar skundai bus pagrįsti, ar ne. Labiau komplikuotais atvejais įmonės gaus septynias dienas tam, kad imtųsi veiksmų. Jei įmonės veiksmų nesiimtų, Vokietijos vyriausybė pasilieka sau teisę skirti jos rizikuoja baudomis iki 50 milijonų eurų.

Cenzūra užsimoja kuo plačiau

Ši valstybės cenzūra prižiūrėti, ar nepiktnaudžiaujama žodžio laisve, patiki bendrovėms, kurios gundomos cenzūruoti daugiau nei būtina, kad tik išvengtų triuškinamų baudų. Taigi socialinės žiniasklaidos darbuotojai oficialiai tapo minties policija.

Valstybė delegavo joms galią įvertinti visus įrašus politinėmis ir visuomeninėmis temomis – nuo šiol jie vieni sprendžia, kam leidžiama kalbėti ir ką. Esant tokioms sąlygoms, žodžio laisvė yra ne kas kita kaip stebuklinė pasaka. Bet gal būtent toks ir yra šio įstatymo tikslas?

Kai kurios iš išvardytų platformų pastaruoju metu taip pat uždarė daug paskyrų, kurios priklauso, visų pirma, atstovaujantiems dešinei. Ir tai vyksta net ir Švedijoje. Be kita ko, tai nutiko ir rašytojai Katerinai Janouch.

Teistumas už nuotraukos įkėlimą į Facebooką

Tuo pat metu Miuncheno apylinkės teismas nuteisė žurnalistą Michaelį Stürzenbergerį ir skyrė šešių mėnesių lygtinę bausmę už tai, kad savo Facebook paskyroje paskelbė istorinę nuotrauką, kurioje Didysis Jeruzalės muftijus Haj Amin Al-Husseini 1941 metais Berlyne spaudžia ranką aukštas pareigas einančiam nacistui. Prokuroras apkaltino Stürzenbergerį „kursčius neapykantą islamui“ ir „šmeižus islamą“. Teismas nuteisė Stürzenbergerį „už antikonstitucinių organizacijų propagandos sklaidą“. Nors Al-Husseini ir Vokietijos nacių abipusio žavėjimosi faktas yra neginčytinai istorinis, Vokietijos teismai ėmėsi perrašinėti istoriją. Stürzenbergeris šį nuosprendį apskundė.

Tokia nuostata gali būti perkelta ir į kitas ES šalis

Vokietija neslepia noro pamatyti savo naująjį įstatymą, nukopijuotą likusių ES šalių, kurios jau turi priėmusios panašų, socialinės žiniasklaidos milžinų elgesį reguliuojantį kodeksą. ES Teisingumo komisarė Vera Jourova neseniai sakė, kad ateityje galbūt ketina priimti įstatymus, jei savanoriškas elgesio kodeksas neduos norimų rezultatų. Tačiau ji taip pat teigė, kad savanoriškas kodas „palyginti“ gerai veikia, ir „Facebook“ pašalino 66,5 proc. medžiagos, apie kurią buvo pranešta kaip apie „neapykantos pilną“, nuo 2016 m. gruodžio iki šių metų gegužės. „Twitter“ pašalino 37,4%, o „YouTube“ ėmėsi veiksmų prieš 66% pranešimų, kuriuos jo vartotojai nurodė kaip netinkamus.

Dvigubi standartai

Ir tuo pat metu Europos Parlamentas, viena iš ES organizacijų, nemato jokių kliūčių pasikviesti nuteistą teroristę Leilą Khaled iš „Liaudies fronto už Palestinos išvadavimą“ (PFLP – Popular Front for the Liberation of Palestine) dalyvauti jos patalpose organizuojamoje konferencijoje „Moterų vaidmuo Palestinos liaudies kovose“, nors šią organizaciją pripažino teroristine ne tik ES, bet ir JAV, Kanada bei Australija.

Pagal užsienio spaudą parengė Daiva Jakubonienė