Politologų asociacijos prezidentas: „Spalio revoliucija sudarė galimybes demokratinėms laisvės, lygybės ir solidarumo reformoms“

Lietuvos politologų asociacijos prezidentas ir VU TSPMI docentas Liutauras Gudžinskas lapkričio 7 dieną Spalio revoliucijos šimtųjų metinių proga pareiškė, kad šios revoliucijos pasekmės buvo prieštaringos, svarbiausias jos padarinys – carinės imperijos žlugimas, o pati revoliucija „sudarė galimybes didžiulėje imperijos teritorijoje gyvenusių tautų apsisprendimui ir demokratinėms laisvės, lygybės ir solidarumo reformoms įgyvendinti“. 

L. Gudžinskas perspėja, kad šie Spalio revoliucijos „principai iki šiol yra nuolatiniame pavojuje, autoritarai ir oligarchinės jėgos visada kėsinasi juos paminti, ir dažnai jiems sekasi“. Politologas pabrėžia, kad tik nuo mūsų visų pastangų priklausė ir priklausys, kiek pavyks apginti minėtus Spalio revoliucijos idealus. 

Politologų asociacijos prezidentas taip pat teigė, kad „reikia daugiau diskutuoti apie 1917 m. įvykius Rusijoje, nes šiuo metu vyrauja bolševikų primesta interpretacija, kad jie buvo pagrindinė [revoliucijos] varomoji jėga ir kad carinės priespaudos pabaiga 1917 m. neišvengiamai turėjo baigtis Sovietų Sąjungos įkūrimu 1922 m.“. 

Teiginiai apie „dviprasmiškas revoliucijos pasekmes“, „tautų apsisprendimo galimybę“ ir „demokratinių reformų įgyvendinimą“ susilaukė gausios kritikos. Apkreiptas dėmesys į šimtamilijonines komunistinių režimų aukas, vos po dviejų metų prasidėjusias pastangas reokupuoti prarastas respublikas, leninistinio teroro politiką. Reaguodamas į kritiką, L. Gudžinskas detalizavo savąją istorijos versiją, pagal kurią numatoma tariama skirtis tarp „gerojo leninizmo“ 1917-1922 m. Sovietų Rusijoje ir „blogosios“ diktatūros Stalino valdomoje SSRS. Komentarai palieka dviprasmybę, ar Spalio revoliucija siekta sukurti demokratinę santvarką, o ne proletariato diktatūrą.

„Be jokios abejonės, Vasario revoliucija yra reikšmingesnė griaunant senąją autokratinę tvarką ir žadant kurti naująją demokratinę. Tačiau po vasario suformuota naujoji valdžia buvo nusiteikusi išlaikyti carinę užsienio politiką ir toliau tęsti karą. Lietuvos nepriklausomybei iškovoti vargu ar tai buvo palanki pozicija. Ji taip pat turėjo menką palaikymą visuomenėje (nes nebuvo demokratiškai rinkta), tad vargu ar būtų ilgai išsilaikiusi. Spalio revoliucija lėmė karo pabaigą ir buvo logiška vasario įvykių tąsa. Taip, tai po to išprovokavo pilietinį karą, pasibaigusį sovietinės diktatūros įvedimu ir mėginimų įvykdyti trečiąją revoliuciją užkardymu, bet tai niekaip nepaneigia jos vaidmens sugriaunant carinį režimą ir jo valdomą imperiją“, - teigė Politologų asociacijos prezidentas. 

L. Gudžinsko pasisakymams pritarimą reiškė žinomi politikos ir mokslo veikėjai – VU teisės profesorius Vytautas Mizaras, MRU filosofijos profesorius Andrius Bielskis, viešųjų ryšių specialistė Jolanta Bielskienė, žurnalistas Mindaugas Jackevičius, režisierius Romas Zabarauskas ir kiti. 

Visą diskusiją Liutauro Gudžinsko „Facebook“ sienoje galite perskaityti šioje nuorodoje.