Paul Kengor. Apie visišką komunizmo nusikaltimų neišmanymą

„Didelė tūkstantmečio kartos (millennials) dalis mano, jog Bushas nužudė daugiau [žmonių], nei Stalinas.“ Vieną rytą tokius siurrealistiškus žodžius pamačiau savo elektroninio pašto dėžutėje. Vienas kolega keikdamasis parašė, jog „tai yra neįtikėtina... Tai yra labai baisu.“

Iš tikrųjų taip ir yra. Tačiau tai nestebina. Toks gilus, nerimą keliantis neišmanymas yra tiesioginis amerikiečių mokymosi apie komunizmą rezultatas, nulemtas siaubingos mūsų švietimo sistemos vidurinėse ir aukštosiose mokyklose.

Remiantis stulbinančiu „Victims of Communism Memorial Foundation“ (Komunizmo aukų memorialinio fondo) tyrimu, vienas iš trijų (32 proc.) tūkstantmečio kartos atstovų „tiki, jog daugiau žmonių buvo nužudyta valdant George'ui W. Bushui, nei valdant Jozifui Stalinui“. Bet kalbama ne tik apie paiką tūkstantmečio kartą, kurią mes mėgstame vaizduoti kaip nieko nenusimanančią. Apskritai, vienas iš keturių amerikiečių (26 proc.) yra įsitikinęs, jog daugiau žmonių buvo nužudyta valdant Bushui, nei Stalinui.

Šis tyrimas tėra vienas iš daugelio, kuriuos atliko „Victims of Communism Memorial Foundation“ - fondas, mėginantis ištaisyti gėdingą amerikiečių nežinojimą apie komunizmo nusikaltimus.

Tarp pagrindinių faktų, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas amerikietis, yra tas, jog komunistiniuose režimuose žuvo mažiausiai 100 milijonų žmonių. Šis šiurpus skaičius, prieš kelis dešimtmečius pateiktas „Juodojoje komunizmo knygoje“ - svarbiausiame šios temos darbe, išleistame „Harvard University Press“, - iš tiesų yra konservatyvus. Pavyzdžiui, ši knyga Sovietų Sąjungai priskyrė tik 20 milijonų mirčių. Aleksandrui Jakovlevui, vienam iš svarbiausių Michailo Gorbačiovo pagalbininkų, buvo duota oficiali užduotis pamėginti suskaičiuoti aukas. 2002 metų knygoje „A Century of Violence in Soviet Russia“, kurią išleido „Yale University Press“, Jakovlevas apskaičiavo, jog vien Stalinas „sunaikino... nuo 60 iki 70 milijonų žmonių“ - tai skaičiai, atitinkantys Aleksandro Solženicyno ir kitų skaičiavimus.

Toks pat kraujo praliejimas buvo matomas Kiniją valdant Mao Dzedongui, kuris, pasak „Juodosios knygos“, buvo atsakingas už 65 milijonų žmonių mirtis, o, remiantis naujesniais biografiniais tyrimais, galimai ir už daugiau nei 70 milijonų mirčių. Nereikėtų pamiršti ir Šiaurės Korėjos, Kambodžos, Kubos, Etiopijos, Rytų Europos, Afrikos ir kitų žudynių laukų. Iš tikrųjų, mirčių, kurias per paskutinius 100 metų sukėlė komunistinės vyriausybės, skaičius greičiau yra artimesnis 140 milijonų.

Palyginimo sumetimais galima pasakyti, jog baisus Hitlerio genocidas prieš žydus, čigonus, slavus, protiškai neįgalius, senyvo amžiaus ir kitus žmones, kuriuos jis laikė „netinkamais“, apėmė maždaug 10 milijonų (iš kurių 6 milijonai buvo žydai) žmonių. Bendrai per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus - destruktyviausius konfliktus žmonijos istorijoje - mirė apie 50-60 milijonų žmonių. Nuo komunizmo kritusių kūnų skaičius bene dvigubai pranoksta abejus pasaulinius karus.

Ir visgi, amerikiečių žinios apie šį milžiniško masto naikinimą yra varganos, dėl ko reikėtų sugrįžti prie minėto fondo.

Fondas siekia reguliariai dokumentuoti amerikiečių žinių spragas savo ataskaitoje „Annual Report on U.S. Attitudes Towards Socialism“. Remiantis tyrimu, didžioji dauguma amerikiečių (75 proc.) nuvertina žmonių, žuvusių dėl komunistinių režimų, skaičių, ir dauguma (68 proc.) žmonių mano, jog Hitleris nužudė daugiau žmonių, nei Stalinas.

Pamirškime mirusiųjų skaičius - žmonės ne tik nemato to žudiko, kuriuo buvo Stalinas, bet ir jų požiūris į komunizmą nėra labai neigiamas.

Vos 37 proc. tūkstantmečio kartos „labai nepalankiai“ žiūri į komunizmą. Ketvirtis minėtos kartos atstovų „palankiai“ vertina žiaurųjį bolševikinės totalitarinės valstybės architektą ir krikštatėvį Vladimirą Leniną. O 42 proc. jų „nežino“, kas toks yra Mao Dzedongas.

Tačiau situacija yra dar blogesnė: 64 proc. amerikiečių sutinka su klasikiniu Karlo Markso teiginiu, kuris yra komunistinės filosofijos pagrindas: „Iš kiekvieno - pagal sugebėjimus, kiekvienam - pagal poreikius.“

Taigi, visai nestebina, jog beveik pusė (45 proc.) amerikiečių, kurių amžius nuo 16 iki 20 metų (asmenys, paskutiniuose prezidento rinkimuose pirmą kartą galėję pasinaudoti savo balsavimo teise), teigė balsuosiantys už socialistą ir 21 proc. - už komunistą. Žinoma, tai atsispindi 2016-ųjų įvykiuose, kai Bernie Sandersas, iki grabo lentos apsiskelbęs „socialistu“, sulaukė 13 milijonų balsų pirminiuose Demokratų partijos rinkimuose. Kad suprastumėte šio skaičiaus prasmę, galima paminėti, jog Donaldas Trumpas surinko 14 milijonų balsų pirminiuose Respublikonų partijos rinkimuose ir tai buvo respublikono rekordas tokio tipo balsavime.

Tai nėra nesugebėjimas mokyti istorijos; tai yra nesugebėjimas mokyti komunistinės ir socialistinės istorijos. Mes nepamiršome mokyti, jog nacizmas buvo velniškas, jog Hitleris buvo masinis žudikas, o fašizmas - blogis. Tačiau, kalbant apie komunizmą, mes jau seniai patyrėme nesėkmę. Marksizmas-leninizmas, bolševizmas, Sovietų Sąjunga, Stalinas, Mao, Castro, Che, Pol Potas, pamišėliai Šiaurės Korėjos Kimai - būtų galima tęsti ir tęsti.

Svarbu tai, jog ši nesėkmė dažnai yra ideologinio šališkumo rezultatas, ypatingai pasireiškiantis leftistinių mokytojų ir profesorių tarpe. Tačiau toks liberalų ir progresyvistų istorinis aplaidumas nėra pastebimas, mokant apie fašizmo ir nacizmo nusikaltimus. Jie atlieka puikų darbą kalbėdami apie Hitlerio, tačiau ne apie Stalino nusikaltimus. Ir viso to rezultatas yra matomas šioje studijoje. Ką sėji, tą pjauni.

Daugiau mirusiųjų valdant George'ui W. Bushui nei Jozifui Stalinui? Dieve brangus...