Kun. Robertas Urbonavičius. Tegyvuoja Kristus Karalius!

Vertas Avinėlis, kuris buvo užmuštas,  imti valdžią ir lobį, ir išmintį.  Jam šlovė ir galybė  per amžių amžius!  (introitas) ...

Vertas Avinėlis, kuris buvo užmuštas,
 imti valdžią ir lobį, ir išmintį. 
Jam šlovė ir galybė 
per amžių amžius!
 (introitas)

„Dievą ir Jėzų Kristų pašalinus iš įstatymų ir valstybės, išvedant autoritetą nebe iš Dievo, o iš žmonių, atsitiko taip, kad... buvo sugriauti patys autoriteto pamatai, pašalinta pagrindinė priežastis, kodėl vieni turi teisę įsakyti, o kiti pareigą paklusti. Todėl būtinai turėjo būti sukrėsta visa žmonių visuomenė, nebeparemta jokia tvirta atrama ir apsauga“, – taip 1922 m rašė popiežius Pijus XI, apibūdindamas savo laiko problemas, kuomet sekuliarizmas ėmė sparčiai plisti daugumoje valstybių, kurios, pamiršusios I Pasaulinio karo siaubą, vėl skubėjo į naujas totalitarizmo pagundas. Rusijoje triumfuojantis komunizmas, paneigęs Dievą, fašizmas, kuris apėmė Italiją, Meksikos kairiųjų nuožmi kova su Bažnyčia, Vokietijoje kylanti nacizmo ideologija – šioje aplinkoje 1925 m. Pijus XI įsteigia Kristaus Karaliaus šventę, trokšdamas, kad visos tautos nusilenktų Taikos kunigaikščio švelniajam jungui: „Jei žmonės kada nors privačiai ir viešai pripažintų karališką Kristaus galią, visą pilietinę bendruomenę būtinai persmelktų neįtikėtinos gėrybės, tokios kaip teisinga laisvė, tvarka ir ramybė, santarvė ir taika.“ Būdamas įžvalgus ir regėdamas, kaip kyla naujos politinės sistemos, paremtos pagoniška ideologija, bei žinodamas, kur link tai nuves, Pijus XI kviečia atsigręžti į Kristų, kurio valdžia neša taiką ir ramybę. Deja, dauguma didžiųjų valstybių neišgirdo popiežiaus kvietimo ir istorija parodė, į kokius naujus baisumus tai nuvedė milijonus žmonių. Taip, nes jei tautose, o pirmiausia žmonių širdyse, nekaraliauja Kristus, labai greitai dažniausiai ten įsikuria piktojo karalystė.

Nors popiežius pal. Paulius VI šiai šventei suteikė eschatologinį atspalvį, pervadindamas ją Kristaus Visatos Valdovo titulu, tačiau tai nereiškia, kad Kristaus karaliavimas nukeltas į laikų pabaigą. Taip manyti reikštų pasiduoti tam pačiam sekuliarizmo demonui, kuris teigia, kad religija yra gerai tik tavo buto ribose, o viešame gyvenime jos reikia vengti. Jei Kristų paliekame savo kambaryje ar tabernakulyje, kur aplankome sekmadieniais, tuomet nesame tikri jo mokiniai, tuomet mūsų širdis pasidalijusi tarp pasaulio dvasios ir Kristaus dvasios. Viešpats Jėzus savo mokiniams sakė: „Dievo Karalystė jau yra tarp jūsų“. Taip, Viešpats didingai sugrįš laikų pabaigoje, bet Jis veikia čia ir dabar. Jo Karalystė slėpiningu būdu yra šiame pasaulyje. Kuomet atveriame savo širdis Viešpačiui, kuomet atiduodame pirmą vietą Jam savo gyvenime, kuomet ieškome Jo Valios savo kasdienybės verpetuose, tuomet būkime tikri – Jo Karalystė yra mumyse. Būkime ištikimi Jo Karalystės nariai. Įjunkime į Kristaus Karalystę savo šeimas, savo darbovietes, savo bendruomenes, savo gyvenvietes, savo Tėvynę – visą pasaulį. 

Šio sekmadienio didingame Evangelijos palyginime apie Paskutinį Teismą sakoma, kad teismo matas bus, kaip mes pasitarnavome Kristui Jo kūno nariuose: „aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane.“ Krikščionybė praranda žavesį tada, kuomet tampa tik sausa teorija ar utopinių svarstymų rinkiniu. Kristus Karalius mus kviečia būti tais, kurie Jo Karalystę plečia ne kalbėdami, bet mylėdami.

„Juk jeigu Viešpačiui Kristui yra duota visa valdžia danguje ir žemėje; jei mirtingieji, nupirkti jo Brangiausiuoju Krauju, nauja teise tapo pavaldūs jo valdžiai; jei ši galia apima visą žmogaus prigimtį, tuomet aišku, kad mumyse nėra jokios galios, kuri nebūtų pavaldi šiai valdžiai. Taigi jis turi karaliauti žmogaus prote, kuris privalo tobulu paklusimu tvirtai ir pastoviai sutikti su apreikštomis tiesomis ir Kristaus mokymais; karaliauti valioje, privalančioje paklusti Dievo įstatymams; karaliauti sieloje, kuri turi, paniekinusi prigimtinius geismus, mylėti Dievą virš visko ir jo vieno laikytis; karaliauti kūne ir jo nariuose“ (Pijus XI).

Tu savo vienatinį Sūnų, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, amžinąjį Kunigą ir visatos Valdovą, patepei garbės ir džiaugsmo aliejumi, kad jis žmoniją nuostabiai atpirktų, save paaukodamas ant kryžiaus kaip tyrą sutaikinimo auką; ir kad, į savo valdžią paėmęs visą kūriniją, tavo didybei atiduotų amžiną ir visuotinę karalystę.
(Prefacija)



Susiję

Robertas Urbonavičius 1721151837721328716

Rašyti komentarą

  1. Atsakymai
    1. Unknaunui 19.01
      Iš tiesų, pedofilai nekenčia Kristaus Bažnyčios, todėl mėgsta įsifiltruoti joje. Pats gal būsi jų draugas?

      Panaikinti
  2. Tegyvuoja žydas kuris buvo prikaltas prie pagaliuko!! Rimtai, ką šitas žydų mirties kultas turi bendro su baltais ar aplamai europiečiais?? Krikščionybė pasmus gyvuoja tik apie 500-600 metų maksimum (kitur europoje apie 2000 max), tai yra palyginant visiškai naujas darinys ir tarp kitko jau visiškai išsisėmes. Be kita ko krikščionybėje yra užprogramuota globalizmo logika, todel tai nacionalistams visai neparankus tikėjimas. Jei norit amžino tikėjimo ir tapatybės, domėkitės pagoniška praeitimi kuri mums daug artimesnė nei šitas naujas vidurio-rytų dykumynų kultas. Butent žydai nekenčia pagonybės, nes pagonių dievai simbolizuoja unikalų kiekvienos tautos mentalitetą ir istoriją ir taip savaime gyna jas nuo kitataučių įtakos, o štai vienas monoteistinis dievas sugriauna visas sienas, visus etninius dievus ir priverčia visiems lenktis tik vienos tautos dievui. Visi kurie nurašo pagonišką istoriją yra tikrų tikriausi mankurtai ir aveles, laukančios to žydo išganytojo pažadėtos žolelės. Deja šitas išsvajotasis žydų kilmės mesijas niekados nenusileis iš dangaus, pranašystė neišsipildis, o europiečiai kaip buvo taip ir liks kvailio vietoje, atidave savo dievus, savo tapatybę mainais į žydiškus triukus ir pasakėčias.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Būtent - "štai vienas monoteistinis Dievas sugriauna visas sienas, visus etninius dievus". Ir nebelieka "nei žydo, nei graiko", visi mes esame/būsime Jame, Kristuje, o ne satanistiniame pagoniškame globaliame pasaulyje. Nesivienykime su globalistais, vienykimės Tame ir su Tuo, kuris dovanoja amžinąjį gyvenimą ir tikrąjį nemirtingumą.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item