Gedimino kalnas tvarkomas apgraibomis?

Kokia situacija Gedimino kalne, kuris eiliniams prašalaičiams jau panašus į ligos pakirstą arklį su išsivertusiais šonkauliais, vienareik...

Kokia situacija Gedimino kalne, kuris eiliniams prašalaičiams jau panašus į ligos pakirstą arklį su išsivertusiais šonkauliais, vienareikšmiško atsakymo vis dar nėra. Geologijos tarnybos specialistai įsitikinę, kad yra rimtų priežasčių skambinti pavojaus varpais, tačiau kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, kuruojantis kalno remonto darbus, mano, jog viskas kontroliuojama, todėl nėra ko baimintis, kad vieną gražią dieną kalną dar labiau suniokos nuošliaužos, o dėl jų kils grėsmė net pačiai piliai. 

Po praėjusią savaitę Vilnių merkusių liūčių kalnas ir toliau slenka žemyn. Atsirado dar viena nuošliauža ir kelios nuoplovos. Geologai ragina kuo skubiau imtis reikalingų veiksmų.

Gedimino kalnu besirūpinantis Nacionalinis muziejus nuogąstauja, kad dėl kritulių nuoplovų išvengti nepavyks, bet labiausiai nerimą kelia pietrytiniame šlaite susiformavę grunto plyšiai.

Lenkų rekomendacijos dar neįgyvendintos

Lietuvos geologams vasarą kolegų lenkų atlikti kalno tyrimai labai pravertė, nes anksčiau nieko panašaus nebuvo daryta.

„Buvo pateikta informacija apie geologinę kalno sandarą, apie kurią nieko nežinojome. Mes patys neturime nei tokios technikos, kokią turi lenkai, nei tiek specialistų, kad iš karto galėtumėm taikyti keturis tyrimo metodus“, – kalbėdama su LRT.lt, sakė Geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vedėja Roma Kanopienė.

Pasak jos, atsiradus naujoms kalno nuošliaužoms, tikrai yra pagrindo nerimauti ir baisėtis kalno išvaizda, nes nėra tikslios informacijos, kas iš tikrųjų vyksta.

„Kol neatlikti visi reikalingi tyrimai, viskas atrodo grėsmingai. Reikėtų atlikti projektinius, inžinerinius, geologinius tyrimus ir tik tada spręsti, ką daryti ir kaip tvarkyti slenkančius kalno šlaitus. Dabar tie šlaitai tvarkomi be tyrimų. Na, pripažinta ekstremali situacija, tegul stato tame šiauriniame šlaite, tačiau kiekvienam projektui būtina atlikti inžinerinius-geologinius tyrimus, o jų iki šiol nėra“, – aiškino R. Kanopienė.

Anksčiau apie tyrimų būtinumą yra kalbėjęs ir R. Augustinavičius. Dar vasarą jis tvirtino, kad dėl Lenkijos geologų rekomendacijų reikalingi papildomi giluminiai geologiniai tyrimai ir esą dėl jų  tariamasi tiek su geologais, tiek su kitais specialistais.

R. Kanopienė teigė girdėjusi, kad lyg ir buvo pradėti tų tyrimų pirkimai. Koks jų likimas, ji informacijos neturi. Bet šiuo metu, pasak jos, aišku tik viena – kalnas tvarkomas, nesilaikant galiojančių teisės aktų.

„Lenkai ištyrė tik kalno geofiziką ir pasakė, kas gali jam atsitikti. O kas tiksliai – nežinia, nes tai parodytų tik papildomi tyrimai. Pati grėsmingiausia lenkų prognozė – kad pietrytiniame kalno šlaite nuošliauža formuojasi ne paviršiuje, bet giliai. Tai patvirtinti arba paneigti galėtų tik tyrimai“, – tvirtino R. Kanopienė.

Geologai pavojaus varpais skambino jau seniai

Kas lėmė, kad Gedimino kalne susidarė tokia grėsminga situacija, R. Kanopienė aiškaus atsakymo neturėjo. Jos manymu, įtakos galėjo turėti ir medžių naikinimas, bet galbūt tiesiog šiandienos problemoms jau atėjo laikas.

„Apie tai, kad kalne atsiranda deformacijų, mes pastebėjome dar 2009 m. Kalno valdytojui – Nacionaliniam muziejui buvome išsiuntę daugybę raštų, ragindami kažką daryti, nes viskas gali baigtis blogai. Mes paverkdavome, muziejus palinksėdavo, ir tuo viskas pasibaigdavo“, – neslėpė apmaudo R. Kanopienė.

Nenori rizikuoti darbininkų gyvybe

Paprašytas papasakoti, kokia šiuo metu kalno būklė, R. Augustinavičius LRT.lt aiškino, kad pietrytiniame šlaite atsirado 10 metrų ilgio ir 40 metrų pločio deformacija. Gruntas šiuo metu stipriai įmirkęs, todėl tam, kad jis pradžiūtų, nuimtos apsauginės dangos, o šiauriniame šlaite tęsiami tvarkybos darbai.

„Mes, kaip ir Geologijos tarnyba, taip pat skambiname pavojaus varpais, nes darbininkai negali įlipti į pietrytinį šlaitą, nes tai kelia rimtą pavojų, todėl mes negalime rizikuoti žmonių gyvybe. Todėl atsiradusi nauja deformacija gali nučiuožti žemyn. To tikrai neneigiam“, – teigė R. Augustinavičius.

Jis patikino, kad deformacija nekelia pavojaus nei lankytojams, nei pačiam kalnui, nes ji atsirado vadinamajame technologiniame sluoksnyje, kuris susiformavo, pilant žemes dar nuo sovietmečio laikų.

„Dabar ir slenka tas technologinis gruntas. Kaip mes juokaudami sakome – daržų žemė. Jokio pavojaus kultūriniam kalno sluoksniui nėra“, – patikino viceministras. 

Tyrimus atliks tik kitais metais

R. Augustinavičius neneigė, kad Lenkijos specialistai rekomendavo atlikti papildomus kalno tyrimus ir juos būtina atlikti.

Kadangi tyrimai – sudėtingi ir užimantys daug laiko, juos planuojama atlikti iki kitų metų pavasario, kad galima būtų parengti kalno tvarkybos projektą.  

Anksčiau buvo skelbta, kad papildomiems kalno tyrimams gali prireikti daugiau nei 5 mln. eurų. Kiek jie iš tikrųjų kainuotų, kol kas neaišku.

R. Augustinavičius aiškino, kad šiuo metu kalno šlaituose vykdomi neatidėliotini darbai, kurių pareikalavo ekstremali situacija, ir ruošiamasi žiemai bei pavasariui, kai dėl oro sąlygų gali susiformuoti vadinamieji ledo lęšiai.

„Sausio–vasario mėnesiais kalno gruntas bus kaip ant čiuožyklos, nes atsiras tarpas tarp velėnos ir ledo, o tada ta velėna pradeda važiuot žemyn. Todėl dabar mes norime iki gruodžio 1 d. pasirengti ankstyvam pavasariui, kad dėl tų ledo linzių jomis nenučiuožtų kalno sluoksniai“, – aiškino R. Augustinavičius.

Užkertant kelią galimiems pavasario pavojams, kalne bus įrengta drenažo sistema. Kitų metų pradžioje bus imtasi konstruktyvių kalno darbų, kurie, pasak R. Augustinavičiaus, leistų jo problemas pamiršti bent 50 metų.


Susiję

Politika 3097776659040732086

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-10-20 14:14

    Lėtas, bet jau matomas valstybingumo nuosmukis su po jo sekančiu nesirūpinimu savo specialistų išlaikymu bei naujų ruošimu. Nebeliko net nacionalinės savigarbos - rengiami konkursai Gedimino klano tyrimams. neturime savų specialistų?? O ledo lęšiai žiemą niekaip nesusidarys, jei ta klano šlaito dalis bus uždengta plėvele bei, tarkim, kokių 15 cm storio šiltinančiu termoizoliacijos sluoksniu (turima Parock'ą). Iš žemės eis šiluma - apie 5-7 W/m2. Stabdykim diletantizmą, ypač priimant sprendimus.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2017-10-22 23:20

    Gėda skaityti, kad kažkokie neišmanėliai tvarko kalną pažeidžiant teisės aktus, neturint atliktų inžinerinių-geologinių tyrimų. Visam paradui vadovauja muziejininkė, o darbus atlieka plačiai nuskambėjusi Rekreacinė statyba, kuri susikrovė 7 mln (skaitykite Delfi). Niekas nesikeičia. Gedimino kalno būklė tik atspindi valstybės bejėgiškumą ir atsakingų institucijų neišmanymą.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item