Algimantas Rusteika. Kas galėtų paneigti?
Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito prie Nacionalinio muziejaus tvarkybos darbų projektas parengtas dar pavasarį ir dabar pilnu tempu vy...
https://www.propatria.lt/2017/10/algimantas-rusteika-kas-galetu-paneigti.html
Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito prie Nacionalinio muziejaus tvarkybos darbų projektas parengtas dar pavasarį ir dabar pilnu tempu vykdomas. Šlaito laikančia ir sutvirtinančia konstrukcija buvo pasirinktas išimtinai vienas, tinkladėžių su skalda (gabionų) variantas. Darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizę atliko Statybos ir projektavimo sisteminis centras, vadovaujamas profesoriaus, habilituoto daktaro, vadovo Josifo Parasonio.
Ekspertizės rezultatus visuomenė sužinojo šiandien. Kaip rašoma šių metų mėnraščio „Statyba“ 10 numeryje, ekspertus visų pirma nustebino šlaito stačiakampis laiptavimas, kuris taikomas uoliniuose gruntuose, bet nepasiteisina smėlyje ir žvyre, kas darbo metu ir pasitvirtino. O taip pat buvo visiškai neaišku, kokiu pagrindu šlaito laikančiąja ir sutvirtinančia konstrukcija pasirinkti skaldos gabionai, nes jie montuojami ne vienas dalinai ant kito, kaip laiptai, o vienas šalia kito ir laikančios konstrukcijos nesudaro.
Gegužės 5 d. buvo pareikalauta konstrukcinių skaičiavimų. Projektuotojai skaičiavimų nepateikė, todėl ekspertai gegužės 29 d. jų vėl pareikalavo. Projektuotojai ir vėl nieko nepadarė, bet pažadėjo skaičiavimus atlikti darbo projekto stadijoje.
Projektuotojai su užsakovais prakaitavo 3 mėnesius. Rugpjūčio 17 d. darbo brėžiniai buvo gauti, bet ir vėl – be skaičiavimų, nors jau liepos pabaigoje darbai buvo pradėti ir ekskavatorius-voras ropinėjo šlaitu ir formavo laiptus.
Rugsėjo 8 d., kada trečdalis gabionų su skalda jau buvo ant kalno (žr. nuotrauką), įvyko paskutinis pasitarimas su projektuotojais: ar tinkladėžės sudaro tvirtinamąją šlaito konstrukciją, t.y. išvertus į lietuvių kalbą – ar iš viso jos yra reikalingos.
Priimtas saliamoniškas sprendimas. Nutarta, kad gabionai nėra laikančioji konstrukcija, bet gali būti panaudoti atstatant šlaito konfigūraciją. Darbo brėžinius rekomenduota patvirtinti rugsėjo 13 d., kai pusė gabionų jau buvo sumontuota.
Išvertus į lietuvių – jų visiškai nereikėjo, bet jei jau viską nupirko ir pusę suklojo, bus gerai atkurti šlaito kontūrams. Užpils granitine skalda, užklos dembliu, viršuje užsės žolyte – ir tiek juos tematysim.
Ir arkliui aišku – konstruktyvo skaičiavimų ir nebuvo ketinama pateikti, nes jų neįmanoma pateikti. Gabionai buvo pasirinkti kaip „sutvirtinanti šlaitą laikanti konstrukcija“ tik tam, kad būtų pastatyti. Ir vilkinama beveik iki jų montavimo pabaigos tam, kad ekspertizė būtų pastatyta prieš įvykusį faktą.
Kad spaudžiant ateinančio liūčių sezono ir naujų griūčių grėsmei ir rezultato reikalaujantiems politikams būtų įteisintas neva novatoriškas, bet nebūtinas, sudėtingesnis ir daug brangesnis sprendimas.
4 komentarai
Išvertus į lietuvių kalbą:
kas Lietuvoje laiko vadeles?
Toliau tęsiasi visokių pusiau nemokšų, be jokios profesinės garbės balius. O kaip jam nesitęsti, jei tam įvairiausiose valdiškose kontorėlėse sėdi tokie pat nemokšos, švogerizmo šalininkai. Kaip skambiai parašyta: Statybos ir projektavimo sisteminis centras, vadovaujamas profesoriaus, habilituoto daktaro, vadovo Josifo Parasonio. Iššifruojame - centras toks galingas, kad turi net 2 darbuotojus. Įdomu, kas antrasis? Gal šefienė ar šefiukas? Šefas toks habilituotas, kad turi net 4 publikacijas kotiruojamoje mokslinėje spaudoje. Tiesa, tai VGTU įžymieji, ne kartą apdainuoti, žurnaliukai. Vat tokie profesoriai ir tokie jų darbeliai tėvynės labui. O jūs norit iš jų dar kokių skaičiavimų? Nesvaikit.
Be reikalo čia ironizuojat. Tai specialistai, sertifikuoti daryti projektų ekspertizę. Jokių daugiaasmenių struktūrų ir firmų čia nereikia, tik komnpetencijos. Pilnai pakanka ir vieno specialisto, jei jis tikras ir ne bailys. Ir apie publikacijas gal nejuokinkit, žinot, kaip jos padaromos, o užsiimančiam praktine veikla jų skaičius nieko nereiškia.
Ša, babkių duokit...
Rašyti komentarą