A. Bačiulis: „Lidl“ įžeidė tris ketvirtadalius Lietuvos žmonių

„Lidl“ įžeidė tris ketvirtadalius Lietuvos žmonių, Kaune atidaromos parduotuvės vaizdu pasirinkę senamiestį, kuriame bažnyčios yra be kry...

„Lidl“ įžeidė tris ketvirtadalius Lietuvos žmonių, Kaune atidaromos parduotuvės vaizdu pasirinkę senamiestį, kuriame bažnyčios yra be kryžių, ir į tai turi būti reaguojama politiniu lygiu, LRT.lt sako politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis. Savo ruožtu Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto (KF) dekanas profesorius Andrius Vaišnys tvirtina, kad vartotojas laikomas mulkiu, nes jo kultūrinė aplinka tiesiog negerbiama. Tuo metu „Lidl“ kartoja, kad jie tiesiog neapsižiūrėjo.

Naujienų portalas Bernardinai.lt praėjusią savaitę paskelbė, jog Lietuvoje veikiančio „Lidl“ prekybos tinklo svetainėje pasirodžiusioje reklamoje retušuoti religiniai objektai. Skelbime apie naują parduotuvę Kauno senamiesčio bažnyčios stogai neteko kryžių.

Kaip rašė Bernardinai.lt, prekybos tinklas „Lidl“ parduodamų maisto prekių pakuotėse nevengia vaizduoti religinio paveldo objektų, bažnyčių, tačiau minėti pastatai, deklaruojant „religinį neutralumą“, vaizduojami be tikėjimo simbolių, užtušuojant kryžius.

„Lidl“ padaliniai Graikijoje, Italijoje, Belgijoje, Vokietijoje susidūrė su pasipiktinimu pastebėjus, kad maisto prekių pakuotėse naudojamose bažnyčių ir vienuolynų nuotraukose nelieka religinių simbolių. 

Pavyzdžiui, Graikijos maisto prekių produktų linija puošiama garsiosios Anastasis (Prisikėlimo) bažnyčios, esančios Santorino mieste, mėlynojo kupolo atvaizdu. Praėjusį mėnesį akylūs „Lidl“  pirkėjai pastebėjo, kad pakuotėje neliko įprastai šį kupolą bei aplinkinius pastatus puošiančių kryžių, pranešė „Reuters“.

Naujausias kryžių trynimo atvejis pastebėtas Italijoje. „La Stampa“ pranešė juos dingus nuo Ligūrijos regione esančios Sant`Antonio Abate bažnyčios fasado ir varpinės, kurie vaizduojami prekybos tinklo reklamoje. Vietiniams gyventojams pasipiktinus, „Lidl“ atsiprašė ir pažadėjo atvaizdą netrukus pašalinti iš reklamos. 

Nusivylę pirkėjai aplankė „Lidl.UK“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, kurioje nesibodėjo reikšti savo nusivylimo dėl pasirinktos reklamos strategijos. Vartotojas Danielas Novakas rašė: „Esu labai nusivylęs kompanija. Kodėl jūs siekiate pasislėpti nuo istorijos?“ Kiti pirkėjai teiravosi, kodėl prekybos tinklas siekia ištrinti tikrovę, retušuodamas religinius simbolius. Vartotojas iš Graikijos tvirtino daugiau nebesinaudosiantis prekybos tinklu tol, kol nebus pasiaiškinta dėl tokios kompanijos politikos.

„Lidl.UK“ atstovas klientus patikino, kad tai nėra tyčinis sprendimas siekiant diskriminuoti įsitikinimus. Tačiau Belgijos „European TV“ ir RTL radijo stotis pranešė, jog, pirmajam vartotojui pastebėjus retušuotas nuotraukas, prekybos tinklo atstovai Belgijoje pateikė kitokį pasiaiškinimą: „Mes vengiame religinių simbolių naudojimo, nes nenorime išskirti jokių religinių įsitikinimų.“

A. Bačiulis: ar nėra pasityčiota iš lietuvių religinių jausmų?

Analizuodamas „Lidl“ situaciją, politikos apžvalgininkas A. Bačiulis pastebi, kad čia tikėtini du variantai.

„Gali būti tas agresyvusis politkorektiškumas, kuris iš esmės virsta visos krikščioniškosios europinės tapatybės naikinimu. Bet tai gali būti sąmoningas skandalo kėlimas, siekiant atkreipti į save dėmesį. Ar tai jiems naudinga? Kaip pažiūrėsi. Čia tokie dalykai, dėl kurių reklamos specialistai paprastai diskutuoja su psichologais, sociologais, kiek lietuviams svarbūs krikščioniškieji simboliai. Mano supratimu, jie svarbūs, bet galbūt tam pirkėjų segmentui, į kurį „Lidl“ orientuojasi, galbūt pasidarę kokius tyrimus, nesvarbūs. Mes to nežinome“, – LRT.lt komentavo A. Bačiulis.

Politikos apžvalgininkas mano, kad į tokį „Lidl“ žingsnį turėtų būti reaguojama politiniu lygiu, nes Lietuva yra krikščioniškas katalikiškas kraštas.

„Jei neklystu, trys ketvirtadaliai lietuvių save įvardija Romos katalikais. Atsiminkime, kad yra ir stačiatikiai, ir liuteronai, kurie taip pat krikščionys. Iš esmės mes kalbame apie visiškai krikščionišką kraštą, o bažnyčia nėra tik kunigai ir pastatai, kaip pas mus kartais bandoma aiškinti – bažnyčia yra visi žmonės, kurie save priskiria kažkuriam tikėjimui. Iš esmės, „Lidl“ įžeidė tris ketvirtadalius Lietuvos žmonių. Į tai turėtų reaguoti politikai. Nežinau, kokiu lygiu – Užsienio reikalų ministerijos, kadangi veikia Lietuvoje, ar Ūkio ministerijos, gal Kultūros ministerijos. Galime dėl to ginčytis, bet reikia oficialaus užklausimo, ar Lietuva tai turi suprasti kaip pasityčiojimą iš lietuvių religinių jausmų“, – kalbėjo A. Bačiulis.

2011 m. gyventojų surašyme užfiksuota 11 tikybų, kurias išpažino daugiau kaip po 1 tūkst. gyventojų. Romos katalikams save priskyrė 2 mln. 350 tūkst. (77,2 proc.) gyventojų, stačiatikiams (ortodoksams) – 125,2 tūkst. (4,1 proc.), sentikiams – 23,3 tūkst. (0,8 proc.), evangelikams liuteronams – 18,4 tūkst. (0,6 proc.), evangelikams reformatams – 6,7 tūkst. (0,2 proc.), kitiems tikėjimams – 24,9 tūkst. (0,8 proc.)

A. Vaišnys: kitaip žiūrėsime į savo paveldą?

VU KF dekanas profesorius A. Vaišnys teigia, jog „Lidl“ parduotuvių tinklas, kaip matyti, „nesuderino net savo pasiaiškinimų visuomenei dėl miesto atvaizdų klastojimo skirtingose šalyse ir „apsinuogino“.

„Graikijos atveju, kaip rugsėjo pradžioje pranešė „The Telegraph“, „Lidl“ paaiškino kaip „nesusipratimą“ tai, kodėl „nutrynė“ kryžių nuo Santorini bažnyčios kupolo, kurios atvaizdą pasirinko „Eridanous“ maisto pakuotei. O štai Belgijos atveju, kaip pranešė RTL INFO, tokį kryžių pašalinimą „teisino“ atvirai – esą įmonė „vengianti“ religinių simbolių, kad neva nebūtų paneigiami jokie kiti religiniai įsitikinimai.

Po Lietuvos atvejo, kai iš miesto panoramos pašalinami reikšminiai ženklai ir po to nuotrauka naudojama įmonės reklamoje, o šis veiksmas vėl teisinamas „neapsižiūrėjimu“, jau galime įžiūrėti įmonės tendenciją meluoti, nes vartotojas laikomas mulkiu, jo kultūrinė aplinka tiesiog negerbiama. Jeigu tyčia iškraipomas jūsų gimtinės vaizdas, vadinasi, galime apibendrinti, kad tai yra firmos politika: priversti žiūrėti kitaip į savo pačių paveldą“, – LRT.lt sakė A. Vaišnys.

Pasak profesoriaus, nieko keista, kad įmonė elgiasi kaip sovietiniai propagandistai, kurie irgi retušuodavo tokius vaizdelius: „Manau, kad, pasirinkusi apgaulę kaip komunikacijos būdą, įmonė iš tikrųjų yra įsitraukusi į kovą su religiniais įsitikinimais ir jos „higiena“ bažnyčios ženklų atžvilgiu yra paslėptas nepakantumo įrodymas. Tas, kas šalina dokumentinius faktus, nežinia, ar yra apskritai sąžiningas kitose veiklose. Taip teigti man suteikia pagrindo ir tiriamosios žurnalistikos autoriaus Gunterio Wallraffo publikacija apie įmonę, paskelbta dar 2009 m.“

„Lidl“: nepastebėjome

„Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento specialistė Valerija Lebedeva LRT.lt aiškino, kad įmonė įsigijo jau paretušuotą nuotrauką. „Ir tas retušavimas tikrai nebuvo padarytas mūsų prašymu ar užsakymu. Tiesiog taip nutiko, kad nepastebėjome fakto, jog ten yra atlikta būtent tokio tipo korekcija. Nuotrauka buvo publikuota mūsų svetainėje kaip iliustracija prie pranešimo spaudai apie parduotuvės atidarymą Kaune“, – aiškino V. Lebedeva.

LRT.lt įmonės atstovės pasiteiravus, kaip ji vertina faktą, kad tokių situacijų buvo ir kitose šalyse, atsakė: „Čia tiesiog skirtingos sritys, skirtingi gal veiklos aspektai. Ten kalba buvo apie tarptautinį prekės ženklą, naudojamą mūsų prekybos tinklo. O šiuo atveju tiesiog labai konkretus vaizdas, kuris buvo naudojamas kaip iliustracija Lietuvoje, ir čia tikrai nėra kalba apie kažkokius ypatingus įsitikinimus arba kokia nors specifinė mūsų prekybos tinklo pozicija.“

Kaip teigė V. Lebedeva, suprantama, kad tokia informacija gali sukelti skirtingus vertinimus ir gali būti skirtingai interpretuojama, tačiau įmonės paaiškinimas esą yra toks, koks yra.

„Jokios reklamos su ta nuotrauka nebuvo užsakyta, ji niekur nebuvo publikuota kaip dalis reklamos. Tai nėra reklaminio pobūdžio vizualas. Dabar ji yra išimta [iš puslapio]“, – teigė V. Lebedeva.

Tačiau „Lidl“ atstovė pamiršo paminėti, kad vaizdai su Lietuvos bažnyčiomis be kryžių, pavyzdžiui, Vilniaus arkikatedra, vis dar puošia Lidl parduotuvių sienas.


Susiję

Religija 3094022657826919710

Rašyti komentarą

  1. Na, "apsilidlinimo" faktas akivaizdus - bet ką ta fauna galvoja, duodama tokius idiotiškus aiškinimus? Ką jie tikisi apgauti? Negi patys nesupranta, kaip kvailai atrodo?
    Beje, taiklus Zeppelinus komentaras: "Kas sakė, kad stambus kapitalas ir kultūrinis leftizmas nesuderinami? Būtent toks tarptautinis kapitalas tą ideologiją ir stumia."

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2017-10-17 15:27

    Buvo Keulė Rūkė, dabar Keulė Lidle.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2017-10-17 16:48

    Kas gali paneigti, kad Lidl nevykdo Lietuvos islamizacijos, bažnyčios be kryžių - gink Die, kad neužgauti šventų musulmonų jausmų ?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Paskaitinėjus Delpio skaitytojų komentarus po šiuo straipsniu , susidaro toks įspūdis ,kad tris ketvirtadaliai visai neįsižeidė.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Delfio komentatoriai Jums kaip Lietuvoa referentinė grupė !? :)
      Jeigu tai optimizmas tai labai paikas,
      Jei cinizmas - tai agresyvus.
      Nežinau, kas šiuo atveju blogiau.

      Panaikinti
  5. nejuokinkit!! Niekaip nesuprantu, kodėl Bačiulis ėmė ir susirūpino Lietuvos katalikais...Man atrodo, kad čia viso labo prekybininkų karas prieš stiprų konkurentą..

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-10-17 23:18

      Išplėskite savo mintį, kaip "konkurento" stiprumas susiijęs su kryžių nuo bažnyčių trynimu?
      Tamsta čia kažką "trinat".

      Panaikinti
  6. Anonimiškas2017-10-18 01:24

    ,,,Įsigijo jau paretušuotą nuotrauką''? Tuomet - iš ko įsigijo? Kada? Kas retušavo? Kas Lidle nusprendė, kad reikalinga BŪTENT TOKIA nuotrauka? Jei taip - Lebedeva negali apie tai nieko nežinoti, tik klausimas, koks jos sprendžamosios galios lygis Lidl įvaizdžio Lietuvoje formavime. Čia jau blogiau nei įžeidimas - tai atviras pasityčiojimas ir valstybės pažeminimas. Dabar aišku, ko Lidl atėjo į Lietuvą. Manė, kad čia bus privežta numanomos Lidl klientūros - ir apsiriko, nes rinkimai Vokietijoje susiklostė kitaip. Antra vertus, Lidl savo prekių pasiūla nei iš tolo negali lygintis su lietuviška produkcija.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Iš tiesų Lidl Lietuvoje - svetimkūnis. Nebeinu ten ir dėl čia išvardytų priežasčių, ir dėl produkcijos - paskutinįkart kone visus nusipirktus maisto produktus teko išmesti, - pasenę, suglitę, šleikštūs.

    AtsakytiPanaikinti
  8. skaitykite A. Lebionkos straipsnį apie Lidl - "Lidl gyvena pagal Talmudo įstatymus"

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-10-20 19:51

      Kas tas ar ta A.Lebionka?

      Panaikinti
    2. A. Lebionka - mokslų daktaras, biologas, krikščionis. Nesunku susirasti: http://lebionka.blogspot.lt/ O jūs kas toks?

      Panaikinti
  9. Eilinį kartą nustebino N. Vasiliauskaitė - sakyčiau, visai objektyvi ir pagrįsta pozicija: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/n-vasiliauskaite-lidl-ir-jausmu-izeidimai.d?id=76092551

    AtsakytiPanaikinti
  10. Tai jau greitai bus retušuojamas Vyčio skyde esntis dvigubas kryžius

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item