Vytautas Rubavičius. Kaista Europos Sąjungos ir Lenkijos santykiai teisės ir teisingumo klausimas

Propatria.lt nuotrauka

Lenkijoje į valdžią atėjusi Jaroslavo Kačinskio „Teisės ir teisingumo“ partija stengiasi įtvirtinti ne tik naują Lenkijos vaidmenį ES, prisišliejant prie dviejų didžiųjų valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos, —bet ir laiduoti savų nacionalinių interesų paisymą europinės politikos lygmenyje. Partija savo veiklą grindžia krikščioniškomis vertybėmis, atvirai pasisako už suverenių galių stiprinimą plėtojant ES integracijos projektą, ėmėsi glaudinti politinius ryšius su Vengrija, kurios lyderis jau senokai trikdo europinio politinio elito vizijas. Pastaruoju metu Lenkija ima kelti Vokietijos užmokesčio už jos 1939 metų agresijos padarinius klausimą. Pavyzdys užkrečiamas – pasigirdo ir Graikijos balsas. Tad pastebimai ėmė kaisti Lenkijos vadovų ir europinių aukščiausio rango pareigūnų santykiai. Naujoji valdžia pirmiausia ėmėsi peržiūrėti ankstesnės liberalkairuoliškos Donaldo Tusko politikos ir ją grindusios ideologijos palikimą, kuris kai kuriose srityse labai aiškiai kertasi su pamatinėmis krikščionybės vertybėmis. Jau krikščioniškų vertybių iškėlimas ir religijos kultūrinės bei politinės svarbos pripažinimas ES politiniam elitui yra nelyg raudona skraistė buliui. Tačiau dėl to atvirai reikšti nepasitenkinimą nėra kaip – atvirai rodyti savo kovingą ateistinį genderizmą būtų politiškai pražūtinga. Krikščionybė iš europinės kultūros trinama minkštuoju būdu: juridiniais būdais keičiamas pamatinių sąvokų – šeimos, lytiškumo, gyvybės ir kitų – turinys ir žmonės verčiami laikytis naujų teisinių „išaiškinimų“, kurie įdiegiami nacionalinėn jurisdikcijon įvairiais Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, direktyvomis bei tarptautinėmis konvencijomis. ES jau susiklostė tam tikras aukščiausio teisininkų sluoksnio sutarimas dėl būtinumo įtvirtinti naujesnius „pažangesnius“ tų sąvokų aiškinimus, keičiančius įvairiose religijose prigimtiniu laikomą požiūrį į žmogų, jo lytį, o sykiu – į visuomenės tvarką bei teisingumą.

Teisės ir teisingumo klausimas kaip tik ir tapo didele ES ir Lenkijos santykių problema, kurios artimiausiu metu niekaip nepavyks išspręsti. Naujoji Lenkijos valdžia labai aiškiai suvokia, kad kaip tik europiniu tapęs vietinis teisininkų elitas ir jame vyraujanti „pažangizmo“ ideologija gali būti didelė kliūtis siekiant didesnio Lenkijos nacionalinių interesų pripažinimo bendraeuropiniame lygmenyje. Todėl imtasi svarstyti politinės ir teisminės valdžios santykius, susijusius su Konstituciniu Teismu. Tas klausimas nepaprastai svarbus visoms ES šalims. Pirmiausia dėl to, kad konstituciniai teismai įgauna galią kurti konstitucijas per savo išaiškinimus. Šitai grindžiama teisinės valdžios atskyrimo ir viršenybės principu. Niekas neturįs teisės kištis į konstitucinių teismų darbą, tačiau visi privalą gyventi pagal tų teismų išaiškinimus. Tad konstitucinis teismas uzurpuoja valstybės suvereno galias ir ima vaidinti realaus suvereno vaidmenį. Šitai vyksta veikiant kartu su politiniu ir aukštosios valdininkijos elitu, o visuomenei diegiant nuomonę, esą konstitucinių teismų sprendimai yra nepolitiški ir neideologiniai. Tačiau nėra nepolitinių ir neideologinių žmonių, tad ir teisėjų sprendimus lemia ne tik teisiniai argumentai, bet ir jų pasaulėžiūra bei tikėjimai. Labai aiškus ideologinis genderistinis kryptingumas būdingas daugeliui svarbiausių su šeima ir keistalyčių teisėmis susijusių nutarčių, kurias priėmė ne tik JAV Aukščiausiasis Teismas, bet ir teisminės bei politinės ES institucijos. 

Visuomenių valdymas teismine valdžia yra bendresnio ES vykdomo federalizacijos projekto dalis. Šis vyksmas siejasi ir su vis plačiau svarstomais konstitucingumo subjektų klausimais, tų subjektų vaidmenį pripažįstant ne tik įvairioms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, keistalyčių bendruomenėms, bet ir transnacionalinėms korporacijoms. Tai nacionalinių valstybių sienas ir visokius tautinius bei etnokultūrinius „ribotumus“ peržengiantis konstitucionalizmas. Tokiai teisinės viršenybės nuostatai įtvirtinti būtina ugdyti žmonėse aklą paklusnumą įstatymo raidei, kuri jau nebūtų lyginama su jokiais aukštesniais moraliniais įstatymais. Tad neišvengiamai būtina trinti iš visuomenės gyvenimo ir religiją. Kodėl? Todėl kad Dievo įstatymais ribojama žmonių įstatyminė visagalybė. Dievo įstatymai išlieka negalimi juridiškai panaikinti moraliniai orientyrai.

Dievo autoritetas primygtinai primena žmonėms labai svarbų teisei ir teisingumui dalyką – ne suverenas kyla iš teisės, o teisė – iš suvereno valios. Taip ir konstitucija steigiama ne teismo ar kitokiu juridiniu sprendimu, o teisėta suvereno valia, kuri ir palaiko visą teisinės ir teisminės veiklos antstatą. Uzurpavus suvereno galią „pažangiajam“ politiniam ir ekonominiam elitui nebelieka jokių trikdžių teisminių sprendimų ir išaiškinimų būdu įgyvendinti geidžiamus žmogaus prigimties perprasminimo, ES federalizavimo, tautų maišymo ir kitokius projektus, teikiant visuomenei reikalingas „tvarkos ir teisingumo“ dozes.

Liguista, net isteriška ES vadovų reakcija į Lenkijos valdžios bandymus pertvarkyti teisminę sistemą rodo, jog Europos federalizacijos vizijos įgyvendintojai ir genderizmo ideologijos įtvirtintojai puikiai suvokia, koks svarbus jų tikslams įgyvendinti yra konstitucinių teismų ir juose susibūrusio aukščiausio teisininkų sluoksnio „instrumentas“. Kaip tik konstitucinių teismų teisėjai yra tie žmonėms nematomi ir jokiai politinei valiai nepasiekiami naujųjų ideologijų įteisintojai. Lenkiją būtina vienaip ar kitaip bausti, kad neatsirastų norinčių pasekti jos pavyzdžiu. Lenkijos valdžios laukia nelengva kova. Dalis lenkų visuomenės visiškai nuoširdžiai eis į gatves įsitikinusi ir įtikinėjama, kad naujoji valdžia kėsinasi į neva „pamatinį“ demokratinei valstybei teisės ir teisminės valdžios viršenybės principą, nesuvokdami, kad teisminė valdžia niekaip negali būti viršesnė už tautos valią, o bėda tautą ir valstybę ištinka tada, kai politinio elito padedama teisminė valdžia uzurpuoja suvereno galią ir savo sprendimais imasi tvirtinti naują, visiems privalomą moralinį kodeksą ir juo grindžiamą požiūrį į pasaulį ir žmogų.