Seimas ėmėsi naikinti žemės pardavimo užsieniečiams saugiklius

Rugsėjo 26 dieną 70 Seimo narių pritarė naujos redakcijos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1902(4)ES po pateikimo.

„Prieš“ balsavo 4 Seimo nariai, susilaikė – 14 Seimo narių.

Šio įstatymo pataisomis, kurias parengė Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta darbo grupė, siekiama naikinti įstatymo saugiklius, ribojančius galimybes Lietuvos žemę parduoti užsieniečiams. Šiam Seimo sprendimui viešai pasipriešino tik vienas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų Seimo frakcijos narys Povilas Urbšys, priminęs, kad šie saugikliai dėl žemės pardavimo atsirado reaguojant į 300 000 surinktų Lietuvos Respublikos piliečių parašų dėl referendumo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga buvo viena iš pagrindinių politinių jėgų, prisidėjusių prie referendumo organizavimo.

„Kyla klausimas, ar vis dėl to nenueita į kitą kraštutinumą. Nes tikrai mes turėjome reaguoti į išsakytą Europos Sąjungos nuomonę, bet mes negalėjome pasiduoti tam kraštutinumui ir turėjome atsižvelgti į kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką, taikomą apribojimams užsieniečiams įgyjant žemę. Aš, matydamas, kad nueita į kitą kraštutinumą ir baimindamasis to, kad žmonės eilinį kartą gali išreikšti savo nusivylimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, balsuosiu „prieš“, – sakė P. Urbšys.

Kartu su P. Urbšiu „prieš“ balsavo LVŽS frakcijos nariai Ąžuolas Valius, Laimutė  Matkevičienė bei LSDP frakcijos narė Rasa Budbergytė.

Šio žemės pardavimo užsieniečiams saugiklių naikinimo klausimo svarstymas Seime keistai sutapo su tragiška pagrindinio referendumo prieš žemės pardavimą užsieniečiams iniciatoriaus Pranciškaus Šliužo mirtimi. Klausimo svarstymo išvakarėse, rugsėjo 25 d., 16 val. 45 min., buvęs 2014 m. Žemės referendumo iniciatorius Pranciškus Šliužas buvo rastas negyvas savo namuose Kaišiadorių rajono Dainių kaime, Kalno gatvėje kraujo klane sužalota galva.

Projektu siūloma atsisakyti tų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklių, dėl kurių Europos Komisija yra pradėjusi Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą ir kurios sudaro kliūtis Lietuvai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugikliais vadinami dabar galiojančiame įstatyme nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, norintiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemę: fiziniam asmeniui – trejų metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo reikalavimas, juridiniam asmeniui – 50 procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos, ekonominio gyvybingumo įrodymas. Europos Komisija būtent šias įstatymo nuostatas yra įvardijusi kaip prieštaraujančias įsisteigimo teisei, laisvam kapitalo judėjimui ir neproporcingai suvaržančias asmenų teises.