Pop. Pranciškus sulaukė „Sūniško pataisymo“ dėl erezijų skleidimo

2017 m. rugpjūčio 11 d., reikšdami „gilų sielvartą“ ir „sūnišką atsidavimą“, grupė žymių katalikų dvasininkų ir pasauliečių akademikų iš viso pasaulio pop. Pranciškui įteikė „Sūnišką pataisymą“ (lot. Correctio filialis) dėl erezijos skleidimo. Jame jie nurodė septynias erezijas, slypinčias apaštališkajame paraginime „Amoris laetitia“. Tai pirmas kartas moderniojoje istorijoje, kai aukščiausiasis pontifikas iš katalikų sulaukia kaltinimų erezija. Paskutinį kartą tai įvyko XIV a. su popiežiumi Jonu XXII.

Popiežiui atsisakius kaip nors reaguoti į įteiktą dokumentą, jo autoriai dokumentą paviešino visiems tikintiesiems. Ta proga buvo sukurta interneto svetainė www.correctiofilialis.org, kurioje 6 kalbomis pateikiama visa informacija apie „Pataisymą“.

„Pataisymą“ kol kas pasirašė du vyskupai - Teksase esančio miesto Corpus Christi vyskupas emeritas Rene Henry Gracida bei Šv. Pijaus X kunigų brolijos generalinis vyresnysis vysk. Bernardas Fellay. Dokumentą taip pat pasirašė daugybė Katalikų Bažnyčios kunigų, tarp kurių Popiežiškojo Laterano universiteto dekanas emeritas mons. prof. Antonio Livi ir buvęs Vatikano banko vadovas, Milano katalikiškojo Švč. Širdies universiteto profesorius Ettore Gotti Tedeschi. Tarp „Pataisymą“ pasirašiusių pasauliečių - garsus vokiečių rašytojas ir eseistas Martinas Mosebachas, žymus italų istorikas prof. Roberto de Mattei, teologijos, filosofijos ir istorijos profesoriai iš viso pasaulio (taip pat dėstantys ir pontifikaliniuose universitetuose).

Laiško autoriai teigia, kad popiežius Pranciškus parėmė eretiškas pozicijas santuokos, moralinio gyvenimo ir Eucharistijos klausimais. Jie pagarbiai kreipiasi į Šventąjį Tėvą, kad jis aiškiai pasmerktų klaidas, kurias jis „tiesiogiai ar netiesiogiai“ palaikė.

Ši išsami dokumentuota kritika yra tarsi „Abejonių“ (lot. dubia) tęsinys, dokumento, kurį popiežiui 2016 m. rugsėjo 19 d. nusiuntė keturi kardinolai: Walteris Brandmülleris, Raymondas L. Burke‘as, Joachimas Meisneris ir Carlo Caffarra (pastarieji du mirė šiais metais). Kardinolai pagarbiai prašė popiežiaus išaiškinti penkis dviprasmiškus ir eretiškai skambančius „Amoris laetitia“ teiginius.

Šventasis Tėvas iki šiol į „Abejones“ neatsakė. 2017 m. balandžio 25 d. dubia autoriai paprašė pop. Pranciškaus audiencijos. Jų prašymas buvo nepatenkintas.

2016 m. birželio 29 d. 45 teologai įteikė kardinolui Angelo Sodano, kardinolų kolegijos dekanui, kitą kritinę studiją, nagrinėjančią 19 „Amoris laetitia“ teiginių. Į šią kritiką taip pat buvo neatsakyta.

 „Sūniško pataisymo“ santrauka

25 puslapių laiškas, pasirašytas 40 katalikų dvasininkų ir pasauliečių mokslininkų, buvo įteiktas pop. Pranciškui 2017 m. rugpjūčio 11 d. Kadangi iš Šventojo Tėvo negauta jokio atsakymo, jis buvo viešai paskelbtas rugsėjo 24 d. Signatarų sąrašas yra atviras ir kasdien didėja. Tikintieji (ne dvasininkai ir ne teologijos specialistai) gali išreikšti savo paramą ČIA ir (arba) ČIA. Lotyniškas dokumento pavadinimas skamba: „Correctio filialis de haeresibus propagatis“ (liet. „Sūniškas įspėjimas dėl erezijų platinimo“). Jame teigiama, kad Popiežius savo apaštališkuoju paraginimu „Amoris laetitia“, taip pat su juo susijusiais savo žodžiais, veiksmais ir apsileidimais išreiškė 7 eretiškas idėjas apie santuoką, moralinį gyvenimą bei sakramentus ir dėl to šios eretiškos idėjos pasklido po Bažnyčią. Šios septynias erezijas „Pataisymo“ autoriai išdėstė lotyniškai, oficialia Bažnyčios kalba.

Laišką sudaro 3 pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje signatarai paaiškina, kodėl jie, kaip tikintys ir praktikuojantys katalikai, turi teisę ir pareigą šitokiu būdu įspėti ir pataisyti aukščiausiąjį pontifiką. Pati Bažnyčios teisė reikalauja, kad kompetentingi asmenys netylėtų, kai Bažnyčios ganytojai veda savo kaimenę klystkeliais. Tai neprieštarauja popiežiaus neklystamumo dogmai, nes Bažnyčia moko, jog popiežius turi išpildyti tam tikras griežtas sąlygas, jei nori, kad jo žodžiai būtų laikomi neklaidingais. Pop. Pranciškus šių sąlygų neišpildė. Jis nepaskelbė šių eretiškų teiginių galutiniu Bažnyčios mokymu ir neįsakė katalikams jais tikėti. Bažnyčia moko, kad joks popiežius negali tvirtinti, esą Dievas apreiškė jam kokią nors naują tiesą, kuria katalikai privalo tikėti.

Antroji laiško dalis yra esminė, nes joje yra pats „Pataisymas“. Pradžioje pateikiami „Amoris laetitia“ fragmentai, kuriuose netiesiogiai teigiamos arba skatinamos eretiškos idėjos. Paskui išvardijami pop. Pranciškaus žodžiai, veiksmai ir apsileidimai, kurie neabejotinai įrodo jo norą, kad katalikai minėtus fragmentus aiškintų faktiškai eretiška prasme. Kalbant konkrečiai, Popiežius tiesiogiai arba netiesiogiai pritarė idėjoms, kad paklusti Dievo Įstatymui kartais būna neįmanoma arba nepageidautina ir kad Bažnyčia turinti pripažinti, jog svetimavimą kartais galima suderinti su pavyzdingu krikščionišku gyvenimu.

Trečiojoje dalyje, pavadintoje „Išaiškinimu“, aptariamos dvi šios unikalios krizės priežastys. Viena iš jų yra modernizmas. Kaip teologinė pažiūra, modernizmas teigia, kad Dievas neapreiškė Bažnyčiai galutinių tiesų, kurių ji turinti mokyti tiksliai ta pačia prasme iki pasaulio pabaigos. Modernistai mano, kad Dievas perduoda žmonijai tik tam tikras patirtis, kurias žmonės gali apmąstyti ir išsakyti įvairius teiginius apie Dievą, gyvenimą bei religiją; tačiau tokie teiginiai esą tik laikini ir negalutiniai, jie negalį tapti tvirtomis dogmomis. Modernizmą XX a. pradžioje pasmerkė popiežius šv. Pijus X, bet jis atgijo amžiaus viduryje. Didžiulė ir nuolatinė sumaištis, kurią Bažnyčioje kelia modernizmas, įpareigoja laiško autorius apibrėžti tikrąją tikėjimo, erezijos, apreiškimo ir magisteriumo reikšmę.

Antroji krizės priežastis yra akivaizdi Martyno Liuterio idėjų įtaka pop. Pranciškui. Laiške parodoma, kaip Liuterio, protestantizmo įkūrėjo, mokymas apie santuoką, skyrybas, nuodėmių atleidimą ir dieviškąjį įstatymą sutampa su popiežiaus idėjomis, kurias jis skleidžia savo žodžiais, veiksmais ir nutylėjimais. Jame taip pat pažymimos atviros ir beprecedentės pop. Pranciškaus pagyros vokiečių ereziarchui.

Signatarai nedrįsta spręsti apie tai, kiek sąmoningai pop. Pranciškus laikosi minėtų 7 erezijų. Tačiau jie pagarbiai prašo, kad jis pasmerktų šias klaidingas idėjas, kurias platina tiesiogiai arba netiesiogiai.

Autoriai išreiškia savo ištikimybę Romos Katalikų Bažnyčiai, pažada melstis už popiežių ir prašo jo apaštališkojo palaiminimo.

„Sūniško pataisymo“ tekstas (kol kas anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir italų kalbomis).

www.fsspx.lt