Kaip 4 Lenkijos premjerai apiplėšė traukinį Bezdonyse

J. Pilsudskis Šiandien sukanka 109 metai kuomet 1908 m. rugsėjo 26 d. Lenkijos socialistų partijos kovinė grupuotė, vadovaujama dabar d...

J. Pilsudskis
Šiandien sukanka 109 metai kuomet 1908 m. rugsėjo 26 d. Lenkijos socialistų partijos kovinė grupuotė, vadovaujama dabar didvyriu Lenkijoje laikomo Juzefo Pilsudskio, įvykdė traukinio apiplėšimą Bezdonių geležinkelio stotyje.

Apiplėšimo metu buvo pavogta 200 000 rublių, vežtų į valstybės iždą iš Varšuvos į Sankt Peterburgą. Pavogti pinigai esą turėjo būti skirti tramvajaus linijai Vilniuje tiesti, tačiau atiteko lenkų pogrindžiui.

Per Rusijos–Japonijos karą Lenkijos socialistų partijos kasą papildydavo lėšos, gaunamos iš Japonijos generalinio štabo už šnipinėjimo duomenis, kuriuos japonams pranešdavo pilsudskininkai. Tie duomenys buvo gan menki, todėl ir pinigų gauta palyginti nedaug – iš viso apie 200 tūkstančių rublių. 1905 m. taika nutraukė pajamų šaltinį. 1906 m. J. Pilsudskis pamėgino užmegzti ryšius su Austrijos-Vengrijos imperijos specialiosiomis tarnybomis, bet tą kartą jo pasiūlymai nebuvo priimti. Revoliucionieriams reikėjo pinigų pragyventi, propagandai ir ginklams. J. Pilsudskis 1907 m. planavo Valstybės banko apiplėšimą Kijeve, tačiau planų buvo atsisakyta dėl per didelės rizikos.

Tada nutarta pulti pašto vagoną. Pasirinktas traukinys Varšuva–Peterburgas, o užpuolimo vieta – Bezdonys. Rengtasi labai ilgai. Tik pardavus Berlyne ir Vienoje laikytus partijai priklausančius ginklus pasisekė surinkti lėšų svarbiausioms išlaidoms. J. Pilsudskis ir jo pagalbininkai paslapčia ištyrinėjo Bezdonis, apylinkes, kruopščiai aptarė puolimo ir atsitraukimo būdus. 1908 m. gegužės mėnesį Vilniaus viešbučiuose įsikūrė labiausiai prityrę partijos kovinės grupės nariai. Į Vilnių imta vežti ginklus ir sprogmenis.

Pagal planą akcijoje turėjo dalyvauti 19 asmenų (tarp jų 4 moterys), tačiau dalyvavo 17, kurie buvo padalyti į tris grupes. Pirmoji grupė turėjo mesti bombą į pašto vagoną ir išvesti iš rikiuotės karinę palydą. Antroji, J. Pilsudskio vadovaujama, iš pradžių turėjo būti pirmosios grupės rezervas, o į veiksmą įsitraukti tik tada, kai sargyba bus pašalinta ir teks krautis grobį. Trečioji grupė turėjo užimti stotį, nutraukti ryšį, paralyžiuoti geležinkelininkų veiksmus ir kontroliuoti vietos gyventojus.

Traukinį buvo numatyta užpulti rugsėjo 19 d., tačiau tam laikui nespėjo susirinkti visi kovotojai, taip pat atvažiuoti krovinys su ginklais ir sprogmenimis. J. Pilsudskis nutarė puolimą atidėti savaitei, tačiau atšaukdamas puolimą neatkreipė dėmesio į tai, kad tas nutarimas gali laiku nepasiekti kai kurių jo sėbrų. Gardine į traukinį, kaip ir buvo numatyta, įlipo vienas iš plėšikų, išdalijo ginklus ten jau esantiems gaujos nariams. Grupė iššoko iš traukinio Bezdonyse, tačiau pamatė, kad miestelyje nieko nevyksta ir pagalvoję, kad supainiojo stoteles, išlipo kitoje, tačiau ir čia nieko nevyko.

Atėjus rugsėjo 26 d. viskas buvo įvykdyta pagal sumanymą: į pašto vagoną buvo įmestos dvi bombos, į jį įsiveržta, užimta stotis, nutrauktas telefono ir telegrafo ryšys. Užpuolikai ėmė šaudyti į sąstatą saugojusius rusų kareivius, vienas nušautas, 5 sužeisti. Apsaugai nustojus priešintis, plėšikai susprogdino seifus ir pagrobė pinigus. J. Pilsudskio šutvė ėmė krauti pinigus ir vertybinius popierius, tačiau visko pasiimti nepavyko – baigėsi užpuolimui numatytas laikas ir reikėjo greitai trauktis. Buvo pavogta daugiau nei 200 tūkstančių rublių.

Traukinio apiplėšime be J. Pilsudskio dalyvavo: Walery Slawekas, Aleksanderis Prystoras, Aleksanderis Damasty, Tomaszas Arciszewskis, Jerzy Sawa-Sawickis, Jozefas Kobialko, Kazimierzas Mlynarskis, Bronislawas Gorgolis, Wlodzimierzas Momentowiczius, Aleksanderis Lutze-Birkas, Edwardas Gibalskis, Bertoldas Brajtenbachas, Czeslawas Swirskis, Janas Balaga, Janas Fijalkowskis ir Włodzimierzas Hellmannas. Apiplėšimui pasiruošti padėjo ir būsima J. Pilsudskio žmona Aleksandra Pilsudska.

Nei vienas iš pilsudskininkų nebuvo sužeistas, tačiau vėliau penki buvo suimti. Juos išdavė vienas iš kovotojų, pakliuvusių į Rusijos imperijos saugumo rankas. Neištvėręs kankinimų, pasakė jam žinomas pavardes. Teismas trims užpuolikams skyrė mirties bausmę, bet ji po kasacijos buvo pakeista į katorgą, kuri truko iki 1917 m. revoliucijos.

Kadangi traukinio apiplėšime dalyvavo ne tik vėliau Lenkijos maršalu tapęs J. Pilsudskis, bet ir 3 plėšikai vėliau tapę Lenkijos premjerais – W. Slavekas, A. Prystoras, T. Arciszewskis, tai šis išpuolis Lenkijoje buvo vadinamas – keturių premjerų akcija (akcją czterech premierów).

1931–1932 m. Ukrainos nacionalistų organizacija, lygiai taip pat kaip kitados pilsudskininkai, surengė keletą traukinių apiplėšimų siekdami išsivaduoti iš Lenkijos priespaudos, tačiau buvo pagauti du kovotojai. Caro teismas J. Pilsudskio kovotojams mirties bausmę pakeitė katorga, tačiau Lenkijos teismas ukrainiečiams skyrė mirties bausmę, kuri buvo įvykdyta.

Parengta pagal wikipedia.org

Susiję

Skaitiniai 4246660433982375817

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item