Didinti aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimus vyriausybė atsisako

Propatria.lt nuotr.

Dėstytojų, tyrėjų ir kitų Lietuvos aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje, tačiau aukštojo mokslo sektoriuje jie nebuvo keliami nuo 2008 metų, nors jų darbo krūvis ir kokybiniai reikalavimai nuolat didinami. Tiek XVI, tiek ir XVII LR Vyriausybių programose deklaruojama, kad švietimas yra prioritetinė sritis, ir nurodoma, jog bus didinami dėstytojų, o vėliau atitinkamai ir kitų darbuotojų atlyginimai. Žr.: XVII Vyriausybės programoje 128.6.: „Sieksime, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai gautų adekvatų darbo užmokestį“.

Vyriausybės programos pasirašomos, patvirtinamos LR Seime ir tampa privalomomis, tačiau jos nevykdomos. Ir tai tęsiasi jau dešimtmečiais. Neįvykdyti darbai pasirašytose programose galėtų būti vertinami kaip Vyriausybės ir konkrečių ministerijų nesėkmė.

O gal kaip tik tai yra išskirtinis profesionalų gebėjimas – mulkinti rinkėjus? Matome švietimo ministrės J. Petrauskienės vykdomą reformą, tačiau ar galime ją vadinti profesionalia? Švietimo ir mokslo ministerija turi 18 pavaldžių institucijų su milijoniniais biudžetais, kurios, deja, nesprendžia strateginių problemų. Akivaizdus faktas, kad Vyriausybė vengia priimti svarbius, savalaikius sprendimus ir stumia dėstytojus bei visus aukštojo mokslo darbuotojus į skurdą.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) deda visas pastangas, kad būtų pasiektas susitarimas dėl aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimų didinimo. 2017 m. įvyko du LAMPSS atstovų susitikimai su Premjeru S. Skverneliu ir trys susitikimai su ŠMM atstovais. Jų metu LAMPSS pateikė dabartinio aukštojo mokslo finansavimo analizę bei nurodė galimybes ir būdus, kaip padidinti šios sistemos darbuotojų atlyginimus. Deja, ŠMM laikosi kategoriškos nuostatos, kad dėstytojų ir atitinkamai kitų aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimai galės būti didinami, tik susijungus AM institucijoms, bet nenurodyta, kada ir kiek. Tokiu būdu aukštojo mokslo darbuotojai daromi nesibaigiančių aukštojo mokslo reformų įkaitais, o atlyginimo didinimas ir vėl nukeliamas į laikotarpį, kai valstybę valdys kuri nors kita būsimoji Vyriausybė.

Premjeras atkreipė dėmesį, kad biudžeto projekte nenumatyta lėšų AM finansavimui didinti. Maža to, jis prasitarė, kad aukštojo mokslo įstaigų jungimu siekiama sutaupyti, bet ne perskirstyti neefektyviai naudojamas, 20 proc. biudžeto išlaidų. O tai, ko gero, reiškia, kad jungiant aukštojo mokslo įstaigas sutaupytos lėšos ir vėl nebus panaudotos darbuotojų atlyginimams kelti.

Įvertinus šių institucijų nuolat pateikiamus tuos pačius argumentus, galima konstatuoti, kad šiuo metu visos derybinės galimybės susitarti yra išsemtos. Vyriausybei vengiant derėtis dėl darbo užmokesčio aukštojo mokslo darbuotojams didinimo garantijų lieka tik viena galimybė – ruoštis visuotiniam aukštojo mokslo institucijų darbuotojų streikui. Manome, kad jau atėjo laikas griežtai pareikalauti didinti aukštojo mokslo institucijų darbuotojų darbo užmokestį tiek, kad jis atitiktų šios dienos kainų lygį.

LAMPSS šiuo metu pradeda parengiamuosius visuotinio aukštojo mokslo institucijų darbuotojų STREIKO skelbimo veiksmus. Vienas jų – aukštojo mokslo darbuotojų nuomonės apklausa, kuri skirta išsiaiškinti, ar jau iš tiesų atėjo laikas skelbti visuotinį streiką. Dalyvauti Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo organizuojamoje apklausoje, galima pasinaudojant šia nuoroda:

Pradėti pildyti

LAMPSS kviečia pasidalinti savo nuomone ir atsakyti į anketos klausimus.