Vytautas Vyšniauskas. Sustabdyti nacizmą gali tik nacionalizmas

Po kruvinų įvykių Virdžinijos valstijoje esančiame Šarlotsvilyje, kur rasistinių įsitikinimų neslepiantys žmonės, kurių pagrindą sudarė n...

Po kruvinų įvykių Virdžinijos valstijoje esančiame Šarlotsvilyje, kur rasistinių įsitikinimų neslepiantys žmonės, kurių pagrindą sudarė neonaciai ir alternatyviosios dešinės atstovai, susidūrė su karingais ir nemažiau rasistiškai nusiteikusiais „Antifa“ ir „Black Lives Matter“ aktyvistais, fizinės prievartos proveržis pastatino įtampos ir neapykantos bangą visoje šalyje. 

Dvidešimtmetis Jamesas Alexas Fieldsas, atstovavęs pirmajai grupei, automobiliu rėžėsi į jiems kelią pastojusią minią. Ši žmogžudystė, už kurią Fieldsas gali būti – ir, tikėkimės, bus – nubaustas mirties bausme, kuri įteisinta Virdžinijos valstijoje, sekė jau prieš tai prasidėjusias riaušes, kurias inicijavo karingai nusiteikusi ir įvairiais rakandais ginkluota „antifašistų“ minia, nusprendusi sustabdyti taikų „baltųjų nacionalistų“ renginį, kuriam šie buvo gavę Šarlotsvilio savivaldybės leidimą. Tačiau pasaulio žiniasklaida, kaip įprasta, įvykius nušvietė tarytum nuo pat pradžių kruviną smurtą būtų nešę „dešinės ekstremistai“, o tam turėjo parankiausią iliustraciją – kruviną ratuoto žudiko išpuolį.

Lyg to būtų maža, smurtą ir neapykantą abiejose pusėse pasmerkęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pridūręs ir įsakmiai pakartojęs, jog turime vieni kitus gerbti ir mylėti, buvo palydėtas antraštėmis esą JAV prezidentas nepasmerkė rasistinių išpuolių. Kai vėliau atskirai įvardijo, jog rasizmas yra blogis, jog neonaciai, Ku Klux klano nariai, baltųjų viršenybės šalininkai (white supremacists) ir panašūs veikėjai yra nusikaltėliai, didžiausi dienraščiai ir toliau skelbė, kad prezidentas pasakė ar padarė per mažai. Tarp šių dviejų Trumpo pasisakymų praėjo 48 valandos, per kurias jis atsisakė pasmerkti žurnalistų atskirai vardytas „dešinės ekstremistų“ grupuotes, apie kurias mažai ką nutuokė, nors vėliau būtent tą ir padarė kaip buvo žadėjęs. Jo prastą komunikaciją aršiai kritikavęs Benas Shapiro akcentavo neprotingus prezidento veiksmus, kurie suteikia erdvę spekuliacijoms apie tai, kad jis pats tyliai remia alternatyvią dešinę ir rasistus, o visa tai, ką pasakė viešai, padarė tik spaudžiamas žiniasklaidos. Taip daug kam atrodo: alternatyvi dešinė tuo džiaugiasi, o leftistai turi eilinę progą Trumpą ir šią grupuotę sieti ir tapatinti.

Nors prezidento reakciją dėl jos lėtumo ir neryžtingumo galima kritikuoti, tačiau tokia atsargi Trumpo retorika ir delsimas liudija pritvinkusią nepasitikėjimo žiniasklaida problemą. O ši yra platesnės leftizmo ideologijos sukeltų problemų dalis. Vis labiau atsiskleidęs žiniasklaidos šališkumas, interpretacijų pirmumo faktų atžvilgių brukimas, vienpusiškas naujienų įrėminimas ir nušvietimas žiniasklaidos reitingus numušė į dugną, o jos prieš Trumpą nukreipta aktyvi kampanija, besitęsianti ilgiau nei metus ir jau pagarsėjusi ne vienu atviru fiktyvių naratyvų konstravimu, beveik visiškai atėmė iš jos visuomenės pasitikėjimą.

Todėl savaime suprantama, kad Trumpas, neturėdamas galimybių susipažinti su smulkiausiomis Šarlotsvilio įvykių detalėmis ir matydamas tik bendrą vaizdą, negalėjo reaguoti niekaip kitaip. Prezidentas, kaip ir visi, matė, kad buvo daug smurto, girdėjo daug gandų ir interpretacijų. Visiškai aiškaus vaizdo vis dar nėra. Kadangi kairiojo liberalizmo dominuojama vyraujanti žiniasklaida dėl visko kaltina „dešinės ekstremistus“, visiškai akivaizdu, kad ja pasitikėti negalima, kadangi ji tą darė visada, net ir tuomet, kai įvykiai su dešiniaisiais buvo niekaip nesusiję, kaip, pavyzdžiui, destruktyviuose protestuose Hamburge per G20 susirinkimą, kur protestavo išimtinai vien tik kairieji, o skelbta apie „kraštutinės dešinės protestus“. Šįsyk didieji žurnalistai buvo iš dalies teisūs, nes smurtautojų tarpe didžiausius nusikaltimus vis dėlto padarė vadinamosios dešinės ekstremistų grupuotės, tiksliau – vienas iš su jomis save siejusių asmenų. Tačiau žiniasklaidos šališkumas jau turi pasekmes: net ir tais atvejais, kai ji teisi, ja vis mažiau tikima. O šiuo atveju ji teisi tik iš dalies, nes visiškai nutyli ir slepia smurtą iš kairiųjų „antifašistų“ pusės. Tokioje mėsmalėje, kokia buvo Šarlotsvilyje, sunku atrasti, kas pirmas pradėjo smurtauti ir kas dėl ko kaltas, o neturint nešališkos žiniasklaidos, kuri veiktų neatlikdama savo ideologinės funkcijos, tą padaryti tampa beveik neįmanoma. Ypač tiems, kurie nedalyvauja gatvės ideologinėse kovose ir nesidomi šių subkultūrų raiška. Tokioje situacijoje Trumpas priėmė vienintelį racionalų sprendimą – kalbėti maksimaliai neutraliai: smerki smurtą iš visų pusių, neįvardiji, kas dėl visko kaltas, o žurnalistams įvardijus vieną ar kitą grupuotę, atsikirsti, kad nesi tikras, ar tai jie, kad tai išplautos sąvokos, kurioms visi suteikia savas prasmes. Šiuo požiūriu bet kokia prastos Trumpo reakcijos kritika atrodo visiškai nepagrįsta.

Situacija primena seną pamokymą, kad jeigu ilgai apsimetinėsi puolęs į bėdą, ilgainiui į pagalbos šauksmą niekas nebekreips dėmesio, nes niekas nebetikės net ir tada, kai pavojus realus. Tas pamokymas tiesiog tobulai iliustruoja kairiojo liberalizmo (leftizmo) nūdien brandinamų vaisių skonį. Aptartoji žiniasklaidos būklė – tik menkas derlius prieš tai, kas visuomenių laukia ateityje.

Kairiųjų liberalų ardomosios veiklos blogiausias padarinys yra ne tai, kad niekuo dėti žmonės vadinami rasistais, seksistais, šovinistais, homofobais, transfobais, ksenofobais ir t. t., šitaip visiškai eliminuojant loginį mąstymą, racionalų susikalbėjimą ir apskritai bet kokį bendrabūvį tarp skirtingų pažiūrų. Net ir tuo atveju, jei viena iš grupių savo psichinį sutrikimą (tarkime, polinkį burtis į viešus ir masinius nuogų bei nesiskutusių moterų išsižviegimo ir raitymosi seansus) bando paversti „pažiūra“, įtikinti ją toleruoti ir, prievarta įtvirtinus, psichiniais ligoniais laikyti su ja nesutinkančius ir pradėti brutalią, jokiai logikai ir jokiam sąmoningumui nepasiduodančią kovą su savo susikurtais vaizdiniais, kurie projektuojami į realius, jaučiančius ir mąstančius žmones, kurie nuo to stipriai nukenčia tiek psichiškai, tiek fiziškai.

Ne, didžiausias blogis, kurį jie atneša, yra tas, kad jų vartojamos sąvokos išplaunamos lygiai taip, kaip ir fašizmo sąvoka, apie kurios prasmės nunykimą andai rašė George'as Orwellas. Kaip anuomet fašizmo etiketė taikyta viskam, kas tau asmeniškai nepatinka ir ką nori tarsi užblokuoti it feisbuke, taip šiandien šalia fašizmo tokiu pat būdu naudojamos ir visos minėtos sąvokos.

Ką tai iš tiesų reiškia ir koks tas blogis? Ogi būtent tai, kad realiems reiškiniams įvardyti skirtais žodžiais pamažu ima niekas nebetikėti, nes jie naudojami subjektyviai ir ne pagal paskirtį.

Vadinasi, kai susiduriame su tikra, kairiųjų liberalų nepramanyta homofobija, dėl kurios, pavyzdžiui, homoseksualus asmuo, nepaisant jo padoraus elgesio, būtent dėl savo homoseksualumo neaptarnaujamas kokioje nors su lyties faktoriumi nesusijusioje įstaigoje, išvaromas iš kokios nors lyčiai neutralios teritorijos, sumušamas, iš jo brutaliai tyčiojamasi ar nutinka dar kas blogesnio, – toks atvejis gali būti traktuojamas lygiai taip pat, kaip ir leftistų išgalvota „homofobija“, kuri realiai nežymi jokio apčiuopiamo turinio, o tik lydi ideologinę retoriką dėl per mažai progresyvių įstatymų ar elgesio normų.

Jeigu praleisti moterį pirmą pro duris yra seksizmas, tai kuo toks seksizmas blogesnis už moters nepriėmimą į darbą lytiniu pagrindu, kai tam darbui lytis nesvarbi? Juk su abiejų rūšių seksizmais kovojama vienodai aršiai. Jei su pasisakančiais prieš tos pačios lyties asmenų „santuokas“ ir su tais, kurie nori akmenimis užmušti visus homoseksualus, kovojama vienodai aršiai, tai kuo tie dalykai galų gale skiriasi?

Objektyvus skirtumas visuomet buvo milžiniškas, bet progresyviose sąmonėse ir tokių formuojamoje viešoje erdvėje jis pamažu nyksta. Kitaip tariant, netinkamai naudojamos sąvokos, etiketės ir lozungai, skiriami tariamai kovai prieš rasizmą, seksizmą, homofobiją ir t. t., gimdo ne ką kitą, o būtent rasizmą, seksizmą, homofobiją ir t. t. Už tai galima padėkoti kairiesiems liberalams, kurių tokios veiklos padariniai gali būti katastrofiški ir nesuvaldomi.

Tad norint kovoti už lygias lyčių teises, už gėjų teises, už rasių, tautų ir apskritai žmonių maksimalią lygybę, kiek ji dar įmanoma dėl paprasčiausių žmonių skirtumų, už tolerancijai priešingą pagarbą Kitokiam, pirmiausia tenka stoti į kovą su kairiuoju liberalizmu, progresyvizmu ir kitais to paties plauko proto ir tikrovės vergvaldžiais bei jų suformuotais ir formuojamais pararealybės dariniais. „Antifašizmas“, kovojantis su fašizmu ten, kur jo iš tiesų nėra, tik gimdo realų fašizmą, nacizmą, rasizmą ir viską, su kuo tariasi kovojąs.

Iš tiesų egzistuoja tikri rasistai ir neonaciai, kurie yra intelektualiai beviltiški, su tikraisiais ketvirtojo dešimtmečio naciais neturintys nieko bendro ir jų idėjomis tikintys tik dėl savo giliausiai įsišaknijusių prietarų, atviro ir vulgaraus bukumo bei galbūt iš nuoširdaus susirūpinimo pražūtingais postmodernių visuomenių reiškiniais, kuriuos klaidingai nori pakeisti ne ką geresniais, patys to nelabai suprasdami.

Tai didžiulė problema, su kuria reikia kovoti ir ieškoti tam būdų. Tačiau JAV Konstitucijos pirmoji pataisa užtikrina liberalizmo klasiko Johno Stuarto Millo išreikštą nustatą, kad visi – taip, neonaciai, alternatyvi dešinė ir panašūs veikėjai taip pat – turi šventą teisę į žodžio laisvę, jei tik ja naudojasi pagal paskirtį. Anot Millo, net ir pačios klaidingiausios pažiūros turi teisę egzistuoti ir būti reiškiamos, kad būtų išlaikytos sąlygos ginti teisingoms pažiūroms, idant šios netaptų dogmatiškai išgverusios. Tuo tarpu valstybinės vėliavos deginimas – kone skiriamuoju bruožu tapęs „antifašistų ritualas“ – yra ne žodžio laisvės išraiška, o destruktyvi praktinė veikla, negalinti pretenduoti į žodžio laisvės apsaugą.

Kaip su šitomis žmonių grupėmis kovoja vadinamieji antifašistai? Jie juos tildo, slopina, prieš juos smurtauja. Smurtauja abi pusės. Kitaip tariant, šios grupuotės varomos į intelektualinius getus, kur šie ekstremizuosis nebegrįžtamai. Bet ir tai ne blogiausia.

Blogiausia, kad su šiomis blogybėmis kovojantys „antifašistai“ fašistais, naciais, rasistais ar panašiai apskelbia visus, kas su jais nesutinka. Tradicionalistai, rasistinių užmačių neturintys nacionalistai, nuoseklūs (nepainioti su „nuosaikiais“!) krikščionys, apskritai radikaliai konservatyvūs ir radikaliai dešinei priklausantys, bet nieko bendro su ekstremistizmu ir smurto kultu neturintys žmonės tokiu būdu tampa naciais ir ne tik.

Su jais kovojama tarytum su tikrais neonaciais. Kokios reakcijos? Daugybė minėtoms kategorijoms priklausančių, bet su ekstremizmu nieko bendro neturinčių žmonių, kai pradeda susidurti su realiu smurtu ir patyčiomis, kai ima nukentėti asmeniškai, su tokia prievarta palengva ima kovoti tokiomis pat ir net ekstremalesnėmis prievartinėmis formomis.

Tokiu būdu žmogus, kuris suvokia rasinį skirtumą tarp dviejų rasių ir tų rasių teikiamus privalumus bei trūkumus ir to neneigia, tačiau nemano, jog tai yra pagrindas ontologiniu požiūriu vieną rasę laikyti viršesne kitos atžvilgiu, dėl to, jog yra skelbiamas rasistu ir už tai skalbiamas, nejučia ima tokiu ir tapti – jau vien iš rezistencinių instinktų, galų gale iš elementarios savigarbos nesileisdami kitiems lipti jiems ant galvos.

Jeigu už absoliutų abortų pasirinkimo draudimą pasisakantys žmonės laikomi baltaisiais supremacistais, mačistais, seksistais, arba už tautinių kultūrų išsaugojimą ir puoselėjimą bei tautinės valstybės modelį pasisakantys žmonės laikomi naciais, rasistais, privilegijuotais baltaisiais supremacistais ar dar bala žino kuo – o tai niekaip nesusiję su jų atstovaujama pozicija, – tai kova, peraugantį į asmeninio gyvenimo ir sveikatos žalojimą, reikalauja karinio atsako.

Kare, kaip žinia, tenka žudyti daugybę nekaltų žmonių, nes jie yra „ne toje pusėje“, nes kitaip bus išžudyta daugybė nekaltų žmonių „toje pusėje“, kur yra tau brangūs žmonės. Darai kompromisą su savo sąžine ir kovoji, nes ne tu puoli. Nors suvoki, kad kiti žmonės gali būti priversti, kad jie nenori prarasti savo šeimų, jiems prigrasinta. Nekalti žmonės žudo nekaltus žmones, nes už vienų iš jų stovi kaltieji.

Lygiai tokį pat kompromisą su savo sąžine daro ir minėtoms grupėms priklausantys žmonės, jei tik nori išlikti. Tokiu būdu žmonės, kurie pasisako prieš prievartinę atbėgėlių imigraciją, ima pasisakyti ne tik už prievartinę tokių žmonių deportaciją, bet galbūt ir jų šaudymą. Žmogus, pasisakęs prieš tos pačios lyties „santuokas“, ima pasisakyti už homoseksualių asmenų represijas. Žmogus, kuris baisėjosi juodaodžių bendruomenėmis dėl jų nusikalstamumo, ima baisėtis juodaodžių bendruomenėmis dėl jų etniškumo.

Visa tai kyla iš to, kad su teisingomis problemomis imama kovoti neteisingais būdais. Respublikonai, dešinieji konservatoriai, tradicionalistai, nacionalistai, nuoseklūs krikščionys, ištikimi savo šalių patriotai, kartais ir patys geriausi žmonės, kuriuos pasaulis išugdė, visiškai sutapatinami su alternatyvia dešine, nenonaciais, Ku Klux Klanu, rednekais, kvailiausiais rasistais ir apskritai visa „dešinei“ priskiriamų moralinių padugnių palete. Jie visi sulyginami su žeme ir prieš juos vienodai aršiai kovojama.

Nesunku suprasti ir to pasekmes. Privestas prie dviejų radikalių pasirinkimų, įmanomų tik tokioje karinėje situacijoje, į kurią žmogus įspraudžiamas per brutalią kovą su juo kaip asmeniu ir su jo pažiūromis, jis, pats pasauliui taikydamas aukščiausius moralinius standartus, iš dviejų blogybių pasirenka mažesniąją, t. y. iš „antifašizmo“ judėjimų ir „fašizmo“ kaip skėtinio termino visokiems ne patiems geriausiems judėjimams, po ilgų kentėjimo, pakantos ir brandaus nutylėjimo bei susitvardymo metų, vis dėlto nė nesvarstęs pasirenka „fašizmą“.

Jeigu į pritvinkusias problemas reaguojama tildant bet kokius vykdomos politikos kritikus ir slopinant bei demonizuojant tuos, kurie siūlo bent kiek rimtesnius, tačiau vyraujančiai ideologijai nepalankius sprendimus, belieka liūdnai laukti, kol pribręs neapsikentusios jėgos, kurios su demokratija, su dorove ir su teise nebesiterlios ir išneš viską lyg bombos sprogimas. Jeigu akivaizdžiai žalinga ir dirbtinai konstruojama „migrantų krizė“ ir toliau tęsiama ignoruojant galimus taikius ir demokratiškus sprendimo būdus, ilgainiui gali prasimušti jėgos ir prievartos pavidalais. Jeigu tradicinių pažiūrų žmonės tildomi ir demonizuojami, stumiant LGBT ideologiją, ilgainiui rasis vis daugiau neapsikentusių žmonių, kurie mielai imsis nedemokratiškų, o galbūt ir nežmoniškų priemonių prievarta primestoms sąlygoms likviduoti šįkart jau kartu su tai padariusiais žmonėmis. Tai jokiu būdu nėra grasinimas, o viso labo ne tokios ir senos Europos istorijos pamokos. 

Tai yra tikrosios problemos, su kuriomis turėtų kovoti vadinamieji antifašistai, tautų, rasių ir asmenų lygybės šalininkai, galų gale – tie, kam apskritai rūpi žmogiškumas. Šarlotsvilio įvykiai, kurie tikrai dar ne kartą kartosis augant naujo pilietinio karo JAV bei kitur įtampai, liudija, kad ant pakilusios ir visais būdais slopintos nacionalizmo bangos ima įsitaisyti ir labai nepageidautinas nacizmas. Jie abu ant tos bangos tikrai neišsilaikys ir vienas jų nuskęs. Nuo visų mūsų bendrų pastangų ir susikalbėjimo priklausys, kuris iš jų bus gyvas išmestas į krantą. Labiausiai tai priklauso nuo didžiosios žiniasklaidos, kairiųjų ir liberalų racionalumo bei su tikromis problemomis kovoti pasiryžusių žmonių sąmoningumo. Demokratija ir moderni valstybė apskritai nėra įmanomos be apibrėžto kolektyvinio tapatumo. Tautinė tapatybė akivaizdžiai buvo ir išlieka vyraujančia jungtimi daugumoje pasaulio valstybių. Nacionalizmas yra vienintelė alternatyva, be kurios visam pasauliui atsiverti bandančiai demokratijai ateis neišvengiamas galas, nes nacizmas ir vėl sužydės visomis blogiausiomis savo spalvomis.

Demokratijos lozungais pridengiami antidemokratiniai veiksmai ir jais grįsti judėjimai žlugdo demokratiją iš vidaus. Kad ir fizine jėga teisėtas kalbas, renginius ar eisenas stabdantys „antifašistai“ ir jiems artimi pararealybės dariniai, kurie savo veikla yra ne kas kita, kaip contradictio in adjecto. Jų veiklos rezultatai, ką rodo ir Šorletsvilio įvykiai, yra absoliučiai priešingi jų deklaruojamiems tikslams. Tikras antifašistas niekada nesiimtų prievartos ir apskritai fizinės jėgos prieš demokratiškai ir teisėtai kalbančius bei veikiančius žmones, net jeigu tie žmonės ir konstituciškai laisvai reikštų fašistinius įsitikinimus. Demokratija, kuri savo apsaugai imasi antidemokratinių veiksmų, yra tik demokratijos iškamša.








Susiję

Vytautas Vyšniauskas 1395045730691738336

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-08-16 21:05

    Generolo Lee paminklų griovėjai siekia dar vieno pilietinio karo? Tegyvuoja Pasaulinė revoliucija, tovariščiai?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nežiniukas2017-08-16 21:28

    Šiek tiek norėčiau pakomentuoti Autoriaus mintis:

    Autorius gal kažkiek stebisi, kad į vieną krūvą suplakami pavyzdžiui sodomitų nekentėjai ir sodomitų kritikuotojai ar jiems nepritariantys.

    Manau, kad jei sodomitų ar kitokią ideologiją suprasime kaip diktatūrą, kuri tiesiog negali pakęsti nei menkiausios kritikos, tuomet taps viskas aišku. Todėl, diktatūrą vadinti demokratijos apsauga nedemokratiškomis priemonėmis, kaip tai buvo išsireikšta paskutiniame straipsnio sakinyje - truputį klaidinga.

    Bet visos kitos Autoriaus įžvalgos yra liūdnos, grėsmingos, bet deja - teisingos.

    Kaip sakoma vėžys gydomas operacija ir radioaktyviu švitinimu: ekstremaliai ligai - ekstremalios priemonės. Niekas nenori sirgti vėžiu ir niekas susirgęs vėžiu nesidžiaugia artėjančia operacija ir radioaktyviu švitinimu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-08-16 21:59

      Gali būti, kad autorius tiesiog nepasiruošęs pripažinti "šliaužiančios leftizmo su labai senu istoriniu šleifu diktatūros", todėl naudoja "demokratinius" argumentus

      Panaikinti
    2. Va, va, būtent - "extremis malis...". Neobolševikų, kaip ir "senųjų" bolševikų, "modus operandi" buvo ir bus agresija ir smurtas - bet kokie bandymai su jais kalbėti argumentų kalba iš anksto pasmerkti nesėkmei. Dėl tos priežasties demonizuoti jiems atsakančius tuo pačiu (o baubo iš "alt-right" paišymas apskritai gresia dreifavimu į "lieviakų" stovyklą) tikrai nevertėtų, jeigu nenorime, kad karas vyktų "į vienus (mūsų) vartus". O tas karas jau vyksta LABAI seniai - ir normalūs žmonės jį pralaimi. Dėl tos priežasties reikia ne bijoti, kad sustiprės "radikalai" (TIKRŲ radikalų liberal-neomarksistų požiūriu - visi, kas ne jų "stovykloje"), o planuoti, kaip kovingus judėjimus nukreipti tinkama linkme. Inteligentai laukinių raudonųjų ordų (liberast-neomarksistai - to paties raugo) nesutramdys - bet jie gali vadovauti tramdytojams. Galų gale - o kokios alternatyvos? Neobolševikai nepasikeis, normalūs žmonės neišvengiamai "radikalizuosis" - ir ką tada darys "nuosaikūs nacionalistai"? Moralizuos de facto juos ginančius "radikalus"? Pradės mėtyti viešus smerkiančius pareiškimus, taip stodami į "lieviakų" pusę? Reikš "susirūpinimą" ir smerks "bet kokį smurtą apskritai"? O gal užsiims strateginiu ir taktiniu planavimu bei "fronto linijų užnugariu"? Klausimai, klausimai... :)
      P.S. Net smalsu patapo, iš kokios antifadugnių kloakos autorius "nupaišė" šitą "yžvalgą": "Iš tiesų egzistuoja tikri rasistai ir neonaciai, kurie yra intelektualiai beviltiški, su tikraisiais ketvirtojo dešimtmečio naciais neturintys nieko bendro ir jų idėjomis tikintys tik dėl savo giliausiai įsišaknijusių prietarų, atviro ir vulgaraus bukumo [...]"? ;) Kadangi asmeniškai teko turėti reikalų ne su vienu iš tų "racistū ir neonaciū", galiu autoriui "atsakingai pareikšti", kad jam derėtų "pasitikrinti šaltinius". ;)

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2017-08-16 23:16

    Viskas šiaip labai gerai. Dabar reik sulaukt gero islamistinio terakto ir pareikalaut "uždaryt mečetes" nes mohamedas turėjo vergų.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-08-17 00:12

      Reikalauti ir rašyti peticijas visada galima, bet... Musulmonams greičiausiai numatytas svarbus vaidmuo (ypač Vakarų Europoje), tad dabar mečetės tikrai nebus liečiamos. Gal pastebėjote, kaip LGBT aktyvistų neapdairiai sukeltas triukšmas dėl homoseksualų persekiojimo Kadyrovo Čečėnijoje buvo numarintas, kad nepakenktų Putino ir jo draugelių ES planams bei koalicijoms su musulmonais.

      O dieną X mečetės tikrai gali būti uždarytos, kartu "užraukiant" socialines pašalpas ir dar pasistengiant su "charlie hebdo" karikatūromis. Kai bus nutarta, kad atėjo laikas. Įvykiai JAV rodo, kad laikas labai greitėja. JAV norėjo grįžti į šaltąjį karą, kiti planuoja gerokai karštesnius variantus. Jei galima versti Lee paminklus, statyti Trumpus-vištas ir Trumpus-žiurkes, galima paaukoti atsakomajam išniekinimui ir Lincolno statulas. O kaip dėl Washingtono statulų? O dėl jo įkurtos valstybės?

      Panaikinti
    2. Rimtai įsivaizduojate dešiniuosius griaunant ar niekinant Likolno ar Vašingtono statulas? Jau greičiau "lieviakai" tą padarys - jiems debilizmo tikrai užteks, atsižvelgiant į tai, kad BALTIEJI antifadugnės sklaidosi su plakatais "Nešdinkitės atgal į Europą!" ir degina dryžuotas (t.y. istoriškai ŠIAURIEČIŲ) vėliavas. :)

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2017-08-17 10:23

      Keliuose JAV miestuose, įskaitant Baltimorę ir Niujorką, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį buvo nugriauti Konfederacijos laikų veikėjų garbei pastatyti paminklai. Baltimorėje darbininkai dirbo ištisą naktį, kad išmontuotų paminklus konfederatų Šiaurės Virdžinijos armijos vadui R. E. Lee ir vienam jo aukšto rango generolų Thomasui Jacksonui, pramintam „Akmenine siena“. Tą pačią naktį buvo išmontuotas ir Konfederacijos moterų paminklas, Konfederacijos karių ir jūreivių paminklas bei vieno buvusio Aukščiausiojo Teismo teisėjo statula, informavo leidinys „The Baltimore Sun“. Ant akmeninių postamentų, kur stovėjo R. E. Lee bei Th. Jacksono statulos, atsirado juodais dažais išpurkšti užrašai„Juodaodžių gyvybės svarbios“ (Black Lives Matter).
      Laikraštis „The Los Angeles Times“ trečiadienį pranešė, kad iš miesto kapinių „Hollywood Forever Cemetery“ buvo išvežtas paminklas Konfederacijos veteranams. Kaip informavo leidinys, tas paminklas buvo pastatytas 1925-aisiais toje kapinių zonoje, kur palaidoti 1861–1865 metais vykusio Pilietinio karo konfederatų veteranai.
      Tuo tarpu Niujorke trečiadienį nuo Bruklino šv. Jono episkopalinės bažnyčios buvo nuimta lenta R. E. Lee garbei. 1912 metais lentą, pagamintą iš medžio, kurį pasodino pats R. E. Lee, ant tos bažnyčios pakabino Jungtinių Konfederacijos dukterų organizacija.
      Prezidentas neslėpė nesutinkantis, kad tie paminklai būtų nugriauti. „Jūs keičiate istoriją“, – sakė D. Trumpas. „George`as Washingtonas buvo vergvaldys. Ar griausime ir George`o Washingtono statulas? – piktinosi prezidentas. – O kaip dėl Thomas Jeffersono?“

      Panaikinti
    4. Net smalsu, kiek laiko dar amerikiečiai leisis, kad raudonieji jiems dergtų ant galvų - ir koks bus atsakas, kai kantrybė truks. ;)

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2017-08-20 21:45

      Ilgai amerikiečiai raudonųjų strakaliojimo tikrai neleis, bet ten puikiausiai suprantama, kad - anot žmonių - ,,Skubos darbą velnias renka''. Todėl reikalingi pakeitimai bus daromi lapsniškai, atsižvelgiant į analogiškas istorines situacijas ir pasinaudojant šiandiene kitų tautų patirtimi. Ir gerai.

      Panaikinti
  4. Lmao Vytas yra visiškas cuckold'as, kuris neturi žalio supratimo apie ką šneka. Tarp šito rally organizatorių nėra nė vienos "white supremacist" organizacijos, nė vieno rasisto. Traditional Worker's Party, Vanguard America, Alt Right. Tradicionalistai, fašistai ir nacionalistai. 0/5, Pro Patria akivaizdžiai sieka nuo savęs atstumti ne tik liberalus, bet dar ir radikalesnius dešiniuosius. Gal ir gerai, vieni liksit su savo buka krikščionybe, galėsit verkti stebėdamiesi kairiųjų pergale.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na, nereiktų taip agresyviai - vis dėlto, autorius nėra antifadugnių ir pan. atmatų pusėje. Objektyvios informacijos apie įvykius Šarlotsvilyje tikrai trūksta, užtat dezos - nors vežimu vežk. Nėra ko stebėtis, kad ir normalių žmonių straipsniuose atsiranda "kliurkų" - svarbu, kad jos būtų pastebėtos ir ištaisytos. Ir dėl pažiūrų griežtumo stokos nereiktų pykti - kaip sako, Romą irgi ne per naktį pastatė, ateis laikas. ;) O apie "buką krikščionybę" be reikalo - juk absoliuti dauguma prieš bolševikus kovojusių lietuvių buvo tikintys.
      Beje, apie "kairiuosius-dešiniuosius" (šitą komentarą per klaidą po kitu straipsniu buvau prikabinęs) - įdomus dalykas: "nacizmą" priimta laikyti "dešiniąja" ideologija. Sovietinių ir Vakarų raudonųjų pastangos "nusiplauti" nuo "nepatogių" sąsajų suprantamos - bet sakykite, kaip, būnant sveiko proto ir bent kažkiek gaudantis NSDAP istorijoje, galima nacional-SOCIALISTINĘ vokiečių DARBININKŲ partiją laikyti DEŠINIAISIAIS? Ir, beje (pažaisiu "velnio advokatą" - grynai "intelektiniam iššūkiui"), atmetus teritorinį ekspansionizmą (kuris arčiau tiems laikams būdingo imperializmo - tik su orientacija į aplinkines, o ne užjūrio kolonijas), šovinizmą, kuris kažkodėl nepagrįstai (ką, pvz., rodo istorija su Džesiu Ouensu (Jesse Owens)) vadinamas rasizmu (vėlgi, atskira sritis) ir antisemitizmą (kurį, pasigilinus, galima netgi kažkiek suprasti) - kas tame vokiečių nacionalsocializme buvo esmingai blogo? ;)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2017-08-17 10:44

      Ką ten naciai – jau ir islamistai pristatomi kaip dešinieji „NY Times“.
      J.J.MacNab iš Džordžo Vašingtono universiteto teigė, kad šių dienų kraštutiniai kairieji, pavyzdžiui, „Antifa“ ir „juodasis blokas“ (juodai apsirengę protestuotojai, dažnai siejami su anarchistais – red.), dalyvauja triukšminguose protestuose ir niokoja turtą, tačiau jų veiksmai nėra laikomi „vidaus terorizmu“.
      Alexas Nowrastehas, analitikas iš libertarinio „Cato Institute“ instituto, remdamasis dviem terorizmo duomenų bazėmis, teigė, kad apskritai per pastaruosius 25 metus kraštutinių dešiniųjų išpuoliai pražudė kur kas daugiau žmonių nei kraštutinių kairiųjų atakos.
      „Pastebime, kad dešiniųjų ir džihadistų grupuotės yra labiau linkusios į smurtą nei kairieji“, – sakė Merilando universiteto Nacionalinio terorizmo ir atsako į terorizmą studijų konsorciumo direktorius Gary LaFree'as.
      Nors „Antifa“ ir „juodasis blokas“ B.Levinui, Neapykantos ir ekstremizmo studijų centro direktoriui Kalifornijos valstybiniame universitete, kelia nerimą, jis džihadistus, baltuosius nacionalistus, neonacius, judėjimą „Sovereign citizens“ ir radikalius, prieš abortus kovojančius ekstremistus – pagrindinius kraštutinių dešinių agitatorius – laiko kur kas didesne grėsme.
      Daugiau
      https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/d-trumpo-kaltinami-alternatyvus-kairieji-prazudo-maziau-zmoniu-nei-krastutiniai-desinieji-57-840328


      Panaikinti
    3. Alex Nowrasteh - liberalas, masinės imigracijos šalininkas, liberastų irštvos "Cato institute" kontoros iškalbingu pavadinimu "Center for Global Liberty and Prosperity" tarybos narys.
      Brian Levy - liberalas, specializuojasi "heit kraimuose" (turbūt nereikia aiškinti, apie ką čia ;)), dar vienos kontoros su iškalbingu pavadinimu "Center for the Study of Hate and Extremism" darbuotojas.
      Sheryl Gay Stolberg - korespondentė, feminizmo ir pederastijos propaguotoja ("She has longstanding interests in women’s issues and gay rights"), dirba laikraštyje, kurio požiūrį aptariamu klausimu puikiai iliustruoja straipsnių pavadinimai (ėmiau iš eilės, nerankiodamas): "Far Right Plans Its Next Moves With a New Energy", "Police Brace for More White Nationalist Rallies, but Have few options", "Far-Right Groups Surge Into National View in Charlottesville","Hurt and Angry, Charlottesville Tries to Regroup From Violence" ir t.t. ir pan.
      Argi galima iš tokių (pavardės, beje, irgi "iškalbingos") tikėtis ko nors kito, negu visiško objektyvumo? :D
      O šiaip, teisus buvo vienas komentatorius, sakydamas, kad raudonieji laimėjo Šaltąjį karą.

      Panaikinti
    4. Džihadistai yra priskiriami prie dešiniųjų judėjimų? :D Nuo kada ir kodėl?

      Panaikinti
    5. Nuo tada, kai, po eilinio raudonųjų pasisklaidymo, atsirado reikalas sudaryti įspūdį, kad "blogiečiai" vis tiek yra dešinieji ir todėl, kad kitaip reikiamos "statistikos" nepadarysi. ;)

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2017-08-17 18:34

    panašu, kad "tautų lydymosi katile" pavojingai kyla slėgis.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-08-18 00:02

      ,,Tautų lydymosi katile'' - turite omenyje Oskaro Milašiaus prielaidas?

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2017-08-18 10:42

      Įvykiai JAV rodo, kad nėra nieko amžino. Kas lauks Rytų Europos, kai kažkada JAV į valdžią su trenksmu grįš tie leftistai su BLM. Rytų Europa turi nedaug laiko išvadų darymui ir rimtos sąjungos kūrimui. Strateginė dabartinės marksistinės ES-Rusijos partnerystė mums geruoju nesibaigs, kai Kinija pavers Sibirą savo įtakos zona ir stums rusus į vakarus.

      Panaikinti
  6. Anonimiškas2017-08-19 22:36

    Keistas dalykas, nei demokratija nei liberalizmas, toli nuo diktatūros, pasirodo tai tik teorija, praktiškai, ir demokratija, o tuo labiau liberalizmas labai greit gali ,,švelniai'', peraugt į baisią diktatūrą.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonimiškas2017-08-20 03:25

    Pakanka pažvelgti į istorijos raidą ir į valstybių istorinį indėli visuomenės evoliucijoje, ir iškart taps aišku, kokią reikšmę iš tiesų turi nacija arba paprasčiau sakant - tauta. Labai įdomu, kokius ,,nacijos'' ir ,,tautos'' aiškinamuosius apibrėžimus studentamns siūlo VU TSPMI - jie be šitų sąvokų apsieiti negali.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sprendžiant pagal tos kontoros politiką, turėtų būti maždaug tokie: "tauta - retrogradiška, atgyvenusi sąvoka, nebeaktuali šiandieniniame globalėjančiame pasaulyje; nacija - nacistų ir neonacių garbinimo objektas. Visiškai nesuderinama su liberalia demokratija, todėl naikintina." :)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2017-08-20 21:41

      Na, jie su savo prasimanymais, kurie neteisingi - O TAI SVARBIAUSIA, NES VISA, KAS NETEISINGA, LAIKO TĖKMĖJE NEIŠLIEKA - anksčiau ar vėliau irgi pradės ieškoti idėjinių atramos taškų. Kitur, nes pas save pčius neturi. Va ateis tokie pasirašiusieji visokias nesamones į ProPatria ir aimanuos: ,,Ir kur buvo mūsų galvos tada?...'' arba -,,Bo jauni bo durni'', kaip sako aukštaičiai. Bet čia, aišku, pajuokavimas tarp savų. O rimčiau - tokios mokyklos specialistais negalima pasitikėti - kokie gi jie bus darbuotojai?

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item