Vis daugiau amerikiečių įžvelgia Rusijos grėsmę ir pritaria teiginiui, kad JAV turėtų ginti Baltijos šalis

Kad pastaraisiais metais Baltijos šalių sąjungininkai NATO, vertindami iššūkius taikai ir saugumui šioje geopolitinėje erdvėje, įsiklausė ir į Lietuvos, Latvijos bei Estijos argumentus, matome ir iš realių NATO vadovybės priimtų sprendimų. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kaip pasikeitusi NATO politika Rusijos atžvilgiu vertinama ir šio bloko valstybėse.

Kad esama dinamikos ir šioje srityje, rodo ir Lino Kojalos Facebook paskyroje paskelbti Chicago Council on Global Affairs atlikti JAV viešosios nuomonės tyrimai.

Šių metų birželio 27 – liepos 19 dienomis apklausus 2 020 respondentų, vyresnių nei 18 metų, gauti duomenys rodo, jog pastaruoju metu amerikiečių solidarumas su Rusijos grėsmę išgyvenančiomis šalimis tik auga. Daugiau nei pusė amerikiečių (52 proc.) pritaria teiginiui, kad JAV privalėtų ginti tokias NATO sąjungininkes kaip Lietuva, Latvija ar Estija, jei jas užpultų Rusija. Viešosios nuomonės ir solidarumo dinamika akivaizdi, mat 2014 ir 2015 metais taip tvirtinančių būta atitinkamai 44 ir 45 proc.

Su teiginiu, kad Amerikos ginkluotosios pajėgos turėtų ginti ir Ukrainą, jei Rusija sumanytų išplėsti karinius veiksmus, 2017 metų apklausoje sutiko 39 proc., o 2014 ir 2015 metais taip maniusių būta atitinkamai 30 ir 31 proc.

Dar keletas mūsų regionui svarbių Chicago Council on Global Affairs tyrimo duomenų. 53 proc. apklaustųjų teigia, kad reikia ir toliau laikytis vadinamosios „sulaikymo“ (containment) strategijos, t.y. stengtis apriboti Rusijos galią, 43 proc. siūlo ieškoti būdų, kaip „draugiškai bendradarbiauti“. Dar prieš metus nuomonių pasiskirstymas buvo visiškai kitoks: riboti Rusijos galią siūlė tik 39 proc. apklaustųjų, o draugiško bendradarbiavimo tikėjosi net 58 proc. apklausoje dalyvavusių amerikiečių.

79 proc. apklaustųjų palaiko JAV sankcijas Rusijai: 41 proc. pritaria esamoms sankcijoms Rusijai, o 38 proc. mano, kad derėtų jas sugriežtinti.