Raimondas Kuodis. Dabartinė situacija veda prie vis didesnių ir tankesnių finansų krizių

DELFI (K. Čachovskio) nuotr.

Paklaustas apie kitą ekonomikos krizę vienas iš įtakingiausių Lietuvos ekonomistų Raimondas Kuodis svarstė, kad šiuo metu Lietuva ir visas pasaulis gyvena naujoje kapitalizmo stadijoje, kai vis didesnį neigiamą vaidmenį vaidina finansų sektorius.

Kitaip nei anksčiau, šiais laikais darbuotojų darbo našumas didėja sparčiau negu jų pajamos. Nors jie sukuria daugiau vertės, už tai gauna santykinai mažesnį atlygį. Finansų sektorius užpildo tokį paklausos atotrūkį.

„Bankininkai duoda pinigų nupirkti tą sukurtą produktą algoms nekylant. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes duodame žmonėms valgyti ne iš jų algos, o iš suteikto kredito.

Kreditų didėjimas neišvengiamai veda prie to, kad staiga kažkas apsižiūri, jog yra per daug prisiskolinęs. Tada bando susimažinti skolas. Tas negali pavykti be valstybės pagalbos. Tada valstybės turi lįsti į skolas“, – paaiškino ekonomistas.

Jo teigimu, tokį modelį visame pasaulyje palaiko neoliberalai, kurie esą dominuoja tarptautinėse institucijose, didžiųjų šalių centriniuose bankuose, finansų ministerijose ir vyriausybėse.

„Dabar su simptomais kovojame naujomis finansinėmis dozėmis, kurios vis didesnės ir didesnės. Bet tai negali tęstis be galo ir veda prie vis didesnių ir tankesnių finansų krizių. Čia yra pastarųjų 30–40 metų patirtis, kurios negali nuneigti.

Progresyvūs ekonomistai, kurių idėjas Lietuvoje propaguoju ir aš, sako, kad reikia struktūriškai grįžti į laikus, kurie buvo tris dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo vykdoma teisinga politika. T. y., kai algos ir darbo našumas ėjo kartu, tada žmonėms nebuvo reikalo lįsti į skolas, kreditai daugiausia buvo teikiami statyti fabrikams, o ne finansinėms spekuliacijoms“, – kalbėjo R. Kuodis.

Anot jo, sugrįžti į tą epochą bus labai sunku, kadangi tam pirmiausia labai priešinsis dabartinis finansų pasaulis.

„Pasakysiu tiesiai šviesiai, dabar jis nemaža dalimi yra korumpavęs ir politinius sluoksnius. Ypač matome, kaip tos durys tarp politikos ir finansų sukasi JAV. Apmaudu. Kai kas juokauja, kad turime geriausią demokratiją, kurią gali nusipirkti už pinigus. Tai reikėtų kažkaip pabaigti. Kitaip mes vis keliausime nuo krizės iki krizės, o sveikas protas sako, kad taip yra negerai“, – įspėjo pašnekovas.

Vis dėlto, jo pastebėjimu, reikiamus sprendimus turintys politikai yra trumparegiai, jiems patinka trumpalaikiai sprendimai, kurie nustumia problemas tolyn.

Vis dėlto jie mato skirtingas būsimo sukrėtimo priežastis ir būdus, ką daryti, kad gyventojai nukentėtų mažiau.

„Svarbu, kad kita krizė būtų ne per mano kadenciją, tada gerai atrodysiu kaip prezidentas ar premjeras, nes reitingai yra svarbiausia. Ne, svarbiausia žmonės“, – politikų mąstymą ir elgseną apibūdino ekonomistas ir pridūrė, kad gilesnių diskusijų apie tai trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir labiau išsivysčiusiose valstybėse.

R. Kuodžio teigimu, dėl to vyksta didelė „pokiliminė“ kova tarp neortodoksinių ekonomistų, kurie šias problemas mato atviromis akimis ir neoliberalų, sakančių, kad viskas yra gerai, gal mes tik nepakankamai save rimbais plakame ar prastai taikome kokias nors fiskalines taisykles.

„Ne, yra giluminių problemų, kurios matomos plika akimi. Tik reikia šiek tiek pakilti aukščiau savo epochos ir pažiūrėti, kaip pasaulis veikė prieš 50–60 metų. Matysime, kad buvo kur kas daugiau tvarkos, stabilumo, teisingumo, lygybės“, – įsitikinęs jis.