Palygino Lietuvos ir Latvijos kariuomenes: kuri atrodo geriau?

Išlaidos gynybai Latvijoje didinamos panašiu tempu kaip ir Lietuvoje, tačiau privalomosios karinės tarnybos grąžinimas šioje šalyje rimta...

Išlaidos gynybai Latvijoje didinamos panašiu tempu kaip ir Lietuvoje, tačiau privalomosios karinės tarnybos grąžinimas šioje šalyje rimtai susilpnintų profesinę kariuomenę ir Nacionalinę gvardiją, LRT.lt teigia Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis. Gynybos analitikas Audrius Bačiulis, savo ruožtu, tai vadina išsisukinėjimais. „Šiuo požiūriu, lyginant su Lietuva, Latvija atrodo labai blankiai“, – įvertino A. Bačiulis.

„Sugrąžinti šauktinius kainuotų 104 mln. eurų“

Latvija yra vienintelė Baltijos valstybė, kurioje nėra šauktinių kariuomenės. Estijoje tokia tvarka veikia seniai, o Lietuva prie karo prievolės sugrįžo 2015-aisiais. Nuo šaukimo į kariuomenę grąžinimo tarnybą Lietuvoje jau yra baigę kiek daugiau nei 5,3 tūkst. karo prievolininkų.

Maža to, pastaruoju metu Lietuvoje kalbama ir apie visuotinį šaukimą į kariuomenę. Tuo metu Latvija šauktinių atsisakė ir perėjo prie profesionaliosios kariuomenės nuo 2007 metų sausio.

Latvijos gynybos ministras R. Bergmanis kol kas skeptiškai vertina šauktinių grąžinimą savo šalyje. „Latvijos gynybos ministerija nepasisako prieš šauktinių grąžinimą, bet, norint sugrąžinti privalomąją karo tarnybą ir tolimesnį jos funkcionavimą būtų reikalingi dideli žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Be to, prireiktų daug laiko, kol sistema taptų efektyvi“, – LRT.lt teigė ministras.

Be to, pasak R. Bergmanio, sugrąžinus karo prievolę, reikėtų organizuoti visą personalo įdarbinimo procesą ir kurti naują infrastruktūrą visoje Latvijoje.

„Išlaikymo išlaidos būtų didelės, net jei būtų limituotas privalomų šauktinių skaičius. Pavyzdžiui, jei 1 tūkst. karių būtų šaukiami dvylikai mėnesių, tai kainuotų apie 104 mln. eurų. Kariuomenė turi turėti galimybę greitai reaguoti į bet kokias grėsmes, o kariai – turėti reikiamų įgūdžių, kad galėtų naudotis pažangiomis karinėmis technologijomis, kurių negalima įsisavinti per trumpą laiką, todėl Latvija pasirinko profesinę karo tarnybą“, – LRT.lt komentavo Latvijos gynybos ministras R. Bergmanis.

Latvijos kariuomenę sudaro reguliariosios pajėgos, Nacionalinė gvardija (savanorių pajėgų atitikmens nariai) ir rezervas. Nacionalinėse ginkluotosiose pajėgose yra apie 16 tūkst. karių. Latvijoje tarnauja beveik 5 tūkst. karių profesionalų, 8 tūkst. – Nacionalinės gvardijos, 3 tūkst. rezervo karių.

Savo ruožtu gynybos analitikas A. Bačiulis stebisi latvių skaičiavimais, kad privalomoji karinė tarnyba kainuotų taip brangiai.

„Latvių išsisukinėjimai, esą jie negali atkurti privalomosios karinės tarnybos dėl tam reikalingų itin didelių išlaidų, skamba dar liūdniau nei analogiški buvusio krašto apsaugos ministro Juozo Oleko aiškinimai. 104 mln. eurų suma, neva reikalinga 1 tūkst. šauktinių pašaukimui, – kažkoks absurdas. Toks įspūdis, kad kažkas Latvijos gynybos ministerijoje suklydo ir prirašė prie sumos papildomą nulį“, – aiškino A. Bačiulis.

Gynybos analitikas primena, kad, Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos specialistų skaičiavimu, pilnas šauktinio kario išlaikymas kainuoja kiek mažiau nei 1 tūkst. eurų per mėnesį. „Visas privalomoji šaukimo atkūrimas, įskaičiuojant karo prievolės tarnybos atkūrimą, papildomų medikų samdymą, kareivinių įrengimą, šauktinių karių išlaikymą ir rengimą, 2015 m. pradžios vertinimu, Lietuvai turėjo kainuoti apie 20 mln. eurų. Reikia atsižvelgti, kad tuomet buvo pašaukta apie 3,5 tūkst. šauktinių, t.y. tris kartus daugiau, nei rengdami šaukimo atkūrimo sąmatą skaičiavo latviai“, –  LRT.lt dėstė A. Bačiulis.

Anot gynybos analitiko, įdomu, iš kur latviai ima ir ateityje ims parengtą kariuomenės rezervą, jei neatkurs privalomojo šaukimo. Esą Lietuva tam ir atkūrė šaukimą, nes pamatė, kad rezervo karių nėra iš kur paimti.

„2015 metų pavasarį atkūrę šaukimą, šiuo metu jau turime nemažai šviežiai parengto rezervo karių, o tikslas – dar po kelerių metų turėti maždaug 40 tūkst. karių parengtąjį rezervą. Šiuo požiūriu, lyginant su Lietuva, Latvija atrodo labai blankiai. Juo labiau, kaip matome iš Latvijos Gynybos ministerijos atsakymo, jog nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios į Latvijos aizsargus įstojo 3748 savanoriai, tai – beveik pusė jų dabartinio skaičiaus. Norinčių ginti šalį patriotų Latvijoje nestinga, o politikų valios sudaryti jiems sąlygas ginti savo šalį stinga akivaizdžiai“, – apibendrino A. Bačiulis.

Finansavimą gynybai didina panašiu tempu

Pasak Latvijos gynybos ministro R. Bergmanio, po Rusijos agresijos Ukrainoje 2014-aisiais, Latvijos gynybos ministerija ir nacionalinės ginkluotosios pajėgos daugiausia dėmesio sutelkė į Latvijos savigynos pajėgų stiprinimą ir bendradarbiavimą su NATO aljansu.

2014-aisiais Latvija priėmė sprendimą palaipsniui didinti gynybos biudžetą, siekdama skirti 2 proc. BVP 2018-aisiais. „Latvijos vyriausybė 2015-aisias nutarė, kad 2016-aisias gynybai bus skiriama 1,4 proc., 2017-aisiais – 1,7 proc., o nuo 2018-ųjų Latvija gynybai kasmet skirs 2 proc. BVP“, – skaičiavo Latvijos gynybos ministras R. Bergmanis.

Lietuva gynybai taip pat kitąmet skirs 2 proc. BVP. Šių metų pradžioje Valstybės gynimo taryba pasiūlė 2018-aisiais Krašto apsaugai skirti 2,06 proc. BVP arba 873 mln. eurų – beveik 150 mln. daugiau nei šiemet. Dabar išlaidos krašto apsaugai Lietuvoje siekia 1,8 proc. BVP.

Kaip teigė Latvijos gynybos ministras, po Ukrainos krizės plėtojant Latvijos ginkluotąsias pajėgas, buvo priimti keli svarbūs sprendimai.

„2014-ųjų rugsėjį buvo priimtas tarpvyriausybinis susitarimas dėl mechanizacijos projekto, kuris bus baigtas 2020-aisais, kai 123 kovos mašinos atkeliaus į Latviją. Latvijos ginkluotosios pajėgos jau sulaukė daugiau nei 60 iš planuojamų 123 kovinių mašinų iš Didžiosios Britanijos“, – sakė R. Bergmanis.

Šios mašinos aprūpintos prieštankinėmis raketomis „Spike“ ir modernia NATO įslaptinta ryšių ir valdymo sistema. „Mechanizacijos projektas yra svarbus žingsnis kuriant esminius nacionalinių ginkluotųjų pajėgų kovinius pajėgumus. Tai taip pat yra ilgalaikė investicija į Latvijos, regiono ir NATO saugumą“, – LRT.lt kalbėjo Latvijos gynybos ministras.

Be to, siekiant padidinti artilerijos atsargas ir atnaujinti gynybinius pajėgumus, 2017 balandį Latvija iš Austrijos nutarė įsigyti nenaujų 120 mm minosvaidžių.

Priklausomai nuo modifikacijos, viena kovinė mašina kainuos 60–140 tūkst. eurų, o šio kontrakto bendra suma – 6 mln. eurų. Latvija perka iš viso 47 kovinės technikos vienetus.

„47 haubicų iš Austrijos įsigijimas padidins Latvijos ginkluotųjų pajėgų ugnies pajėgumus ir leis Latviai visapusiškai dalyvauti NATO operacijose ir mokymuose. Pirmosios haubicos į Latviją turėtų būti pristatytos šį rudenį“, – LRT.lt tvirtino Latvijos gynybos ministras.

Be to, pasak R. Bergmanio, nuo 2016-ųjų pabaigos, siekiant apsaugoti Latvijos oro erdvę, naudojami pažangiausi XXI-ojo amžiaus radarai „Sentinel“. „Radarai „Sentinel“ yra visiškai naujas puslapis stiprinant Latvijos oro erdvės gynybos saugumą“, – LRT.lt teigė R. Bergmanis.

Perka pasenusią ginkluotę?

Vis tik, gynybos analitiko A. Bačiulio vertinimu, Latvijos politikų sprendimai gynybos srityje labiau primena „aktyvios veiklos imitaciją nei tikrą rūpinimąsi savąja kariuomene“.

„Gera girdėti, kad Latvija planuoja jau kitais metais pasiekti minimaliai reikalingus 2 proc. nuo BVP šalies gynybos išlaidoms, tačiau šiuos pinigus dar reikia tinkamai panaudoti. Pirmas kylantis klausimas – jei išlaidos gynybai Latvijoje didinamos maždaug tokiu pat greičiu, kaip ir Lietuvoje, kodėl jiems trūksta pinigų visuotinio karinio šaukimo atkūrimui?“ – klausia A. Bačiulis.

Jo teigimu, latvių sprendimas apginkluoti savo sausumos pajėgas techniškai ir morališkai pasenusiais britų CVR(T) šarvuotų kovos mašinų šeimos atstovais gerokai nustebino visus gynybos apžvalgininkus. „Praeito amžiaus šeštajame dešimtmetyje sukurtas lengvas žvalgybos šarvuotis šiuo metu arba jau išimtas, arba netrukus bus išimtas iš visų jį kadaise turėjusių šalių ginkluotės.

Latvių sprendimas įsigyti CVR(T) buvo vertinamas kaip ekstra priemonė Rusijos agresijos akivaizdoje, remiantis principu „geriau turėti bet ką nei neturėti nieko. Tačiau latvių sprendimas tas senienas modernizuoti ir netgi apginkluoti šiuolaikinėmis prieštankinėmis raketomis skamba kaip absurdas arba netgi sąmoningo sabotažo aktas“, – LRT.lt komentavo gynybos analitikas.

Pasak A. Bačiulio, keistai atrodo ir sprendimas įsigyti nesuprantamai didelį kiekį savaeigių haubicų, kurio teoriškai pakaktų net trims artilerijos batalionams. Veikiausiai, iš tų 47 Austrijoje perkamų senų M109A5 modelio haubicų praktiškai naudojamos bus pusantros–dvi dešimtys, o likusios bus tik kaip atsarginių dalių rezervas“, – skaičiavo gynybos analitikas.

Jo žodžiais, M109A5 yra lygiai moraliai pasenusi ir savo kovinėmis savybėmis šiuolaikinio karo lauko sąlygų neatitinkanti haubica, kaip ir CVR(T) šarvuočiai. „Be to, negirdėti apie ugnies valdymo ir aprūpinimo mašinų įsigijimus, be kurių neįmanomas visavertis artilerijos bataliono kovinis darbas. Tiek gerai, kad latviai turės galimybę visada gauti savo haubicoms atsarginių dalių iš amerikiečių“, – kalbėjo A. Bačiulis.

Pasak analitiko, Latvijos politikų sprendimai gynybos srityje labiau primena aktyvios veiklos imitaciją, nei tikrą rūpinimąsi savąja kariuomene. „Deja, bet taip vyksta jau ketvirtį amžiaus, nuo pat Latvijos nepriklausomos valstybės atkūrimo. Skaudu tai matyti, nes latvių kariai, kurių narsa ir profesionalumas gerai žinomi, nusipelno daug didesnio savo politikų dėmesio“, – pridūrė A. Bačiulis.


Susiję

Politika 5356514293101817838

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item