Marius Kundrotas. Ar eitumėte mirti už vamzdį?

Lietuvos visuomenei pateikus Vyčio paminklo projektą papuošti sostinės Lukiškių aikštei ir net surinkus pinigus liberalų meras Remigijus ...

Lietuvos visuomenei pateikus Vyčio paminklo projektą papuošti sostinės Lukiškių aikštei ir net surinkus pinigus liberalų meras Remigijus Šimašius pareiškė, jog šis projektas nėra tinkamas. Kultūros ministerija nusprendė Lukiškių paminklo projektą patikėti Šiuolaikinio meno centrui (ŠMC).

Ši institucija gerai žinoma postmodernia meno samprata. Neva kiekvienas žmogus – menininkas, bet tik menininkai tai žino. Galima rasti sąsajų su Žano Žako Ruso idėja, kad kiekviename žmoguje iš prigimties glūdi gėris ir išmintis, tiktai bloga visuomenės santvarka žmogų sugadina. Įdomu, jei žmogus iš prigimties – geras ir protingas, kas gi sukuria tą blogą visuomenės sąrangą? Belieka paskelbti, kad kiekvienas žmogus – fizikas, istorikas, politikas…

Iš tiesų žodis „šiuolaikinis“ yra savotiška priedanga. Šiuo pavadinimu dirbtinai kuriamas konfliktas tarp seno ir naujo. Ne visa, kas sena, yra bloga. Ne visa, kas nauja, yra gera. Ir atvirkščiai. Lietuvoje turime puikių modernių paminklų: karaliui Mindaugui Vilniuje, kunigaikščiui Jonušui Radvilai Kėdainiuose. Diskutuojama dėl paminklo Romui Kalantai Kaune. Konservatyvesni žmonės jį kritikuoja: atseit – kas čia per paminklas didvyriui, kuris mindomas kojomis (paminklą sudaro laisvės liepsnos tiesiog ant šaligatvio). Bet pati idėja – įdomi ir herojiška.

Yra ir daugiau diskutuotinų paminklų. Pavyzdžiui – paminklas Vincui Kudirkai. Idėja – puiki: liesas, gal net per daug liesas, vienišas švietėjas – milžiniškų Gediminaičių stulpų ir savo sukurtos Tautiškos giesmės žodžių fone. Kyla mintis, kad išoriškai silpnas žmogus (himno autorius buvo silpnos sveikatos ir mirė nuo džiovos) gali būti dvasios galiūnas ir sukurti didžių dalykų. Vis dėlto pati patriarcho skulptūra skatina veikiau užuojautą, nei didybės pojūtį. Reikia gilaus mąstymo, kad perprastum pavaizduoto asmens didybę, o juk paminklai kuriami masėms.

Dar daugiau diskutuotini Jono Basanavičiaus paminklo projektai. Jei V. Kudirką galima atpažinti, tai J. Basanavičiaus paminklo projektai įvairuoja nuo Felikso Dzeržinskio ir Vinco Mickevičiaus-Kapsuko iki Kalėdų Senelio. Modernistai paklaus, kam tas panašumas, bet vis dėlto vaizduoti ketinama konkrečią istorinę asmenybę. Negalima taip savivaliauti.

Šiuolaikinio meno sąvoka istorine lemtimi grindžia labai konkrečią, iš esmės – dekadentišką meno sampratą. Meno paskirtis jau nėra įkvėpti didiems žygiams, bet šokiruoti, suerzinti. Pozityvų meno krūvį keičia negatyvus. Arba tiesiog visiškas prasmės vakuumas. Pavyzdys – paroda, sudaryta iš cigarečių nuorūkų. Tokia paroda atgabenta iš pačios Amerikos, už didelius pinigus. Lyg Lietuvoje trūktų nuorūkų. Žinomesnis pavyzdys – paminklas Vilniuje, prie Neries, oficialiai vadinamas „Krantinės arka“, nors visuomenėje žinomas tiesiog kaip vamzdis.

Nejau tokio meno atstovai kurs paminklą Lietuvos laisvės kovoms ir kovotojams? Kuris jų būtų norėjęs būti taip pavaizduotas? Nejau vietoje klasikinio Vyčio paminklo iškils dar vienas vamzdis?

Paminklai – tai istoriniai simboliai. Kiekvienas simbolis glaudžia savyje tam tikrą prasmę. Prasmę gyventi ir mirti. Žymus tautinės savimonės tyrinėtojas, profesorius Entonis Smitas, pažymėjo, kad prasmė gyventi glaudžiai susijusi su prasme, dėl kurios galima mirti. Norėtųsi paklausti visų postmodernistų, ar jie norėtų mirti už vamzdį?

Skeptikas paklaus: o koks gi šio straipsnio autoriaus santykis su menu? Išties minimalus. Tai – vartotojo santykis. Neutraliąja šio žodžio prasme. Tai – žvilgsnis istoriko ir politologo akimis, svarstant meno reikšmę visuomenei, tautai, valstybei. Žinia, kad muzika, dailė, skulptūra, architektūra ir kitos meno šakos daugelį žmonių įkvepia vienokiems arba kitokiems žygiams.

Lietuviai ėjo mirti už Vytauto Didžiojo paminklą ir Gedimino pilį. O ką sufleruoja dekadentinis menas? Kad gyvenimas – tiktai buitis, pramoga, o gal ir kas blogesnio. Jau sulaukėme performansų, kuriuose išsitepamas veidas, o po to valomasi į Lietuvos Trispalvę. Tai jau – tiesiog iškrypimas. Save gerbiančioje valstybėje toks „menininkas“ sėdėtų kalėjime. Bet vargu, ar sužinojęs apie tokią grėsmę, jis apskritai ryžtųsi tokiai „meninei“ išraiškai. Auka dėl savų idėjų – kokios jos bebūtų – būdinga tik žmonėms, suvokiantiems, kas yra dorybės. Kokias dorybes skatintų Šiuolaikinio meno centras ir jo paminklas Lukiškių aikštėje? Šis klausimas lieka atviras.


Susiję

Politika 5089738679266038000

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-08-11 16:21

    Santykis su siuolaikiniu menu yra labai komplikuotas. Viena vertus, kyla pagunda gaminti masems iprasta ir suprantama socrealizna. Kita vertus, dar Platonas pastebejo, geriausia kede, arklys ar zmogus yra ju ideja. Pasaulyje egzistuoja tik ideju negrabus padirbiniai. O meno kurinys tera tik negrabaus padirbinio dar labiau nevykusi kopija. Todel reiketu grizti prie ideju. Kudirka ar Basanavicius lietuvio samoneje bus svarbus ir ikvepiantys tik tuomet, jeigu situ vyru idejos bus gyvos Lietuvos pilieciu sirdyse. Koki grazu monumenta ar fotografini atvaizda bestatytum, tai bus tik bevertis balvonas, jeigu vaizduojamas asmuo ar ivykis nebus svarbus pilieciui. Ne tas svarbus, kam paminkla statom, o tam statom paminkla, kas svarbus

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2017-08-11 21:13

    Paminklams būtina įvesti kadencijas. Paminklai renkami visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai, bet ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Rinkimai galėtų vykti kartu su Prezidento rinkimais. Įvedus paminklų rotaciją, pagerėtų visuomenės psichinė sveikata, požiūris į valstybę ir viešąjį gėrį. Pvz. Lukiškių aikštėje pastatom ŠMC iškeltą kandidatu ir tautos išrinktą vamzdį, po 5 metų renkamės iš LGBT iškeltos gaidžio kandidatūros ir Pensininkų-vatnikų sąjungos projekto "Pakartas Kubilius". Ir t.t. Ypatingais atvejais paminklui gali būti paskelbta apkalta. Tada paminklas apkalamas lentom, ir niekas jo nemato iki kadencijos pabaigos. Va tada tikrai būtų menas - liaudžiai.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2017-08-12 08:57

    O gal pagaliau užtenka tos paminklų kultūros? Arba ją galima būtų minimaliuoti? Paminklai mirusiems nereikalingi. Čia gyvieji, vedini įvairių tikslų, nusprendžia, kad būtina dar vieną negyvą skulptūrą pastatyti, pavyzdžiui, miesto centre esančioje aikštėje. Ir tada prasideda ginčai. Atrodo, kad kitaip žmogaus (žmonių) ar reikšmingų įvykių atminimo įamžinti nėra įmanoma. Būtinai reikia stabų kultūros.
    O, pavyzdžiui, gal aikštėje reikėtų pastatyti fontaną, sukurti nedidelį sodelį ir jiems duoti atitinkamą pavadinimą, sietiną su tam tikra reikšminga idėja. Mano nuomone, tai būtų didesnę prasmę turintys pavyzdžiai, rodantys, kad simboliai nuolat gyvi žmonių širdyse. Bet gi daug lengviau pastatyti stabą, padarytą iš metalo lydinio ar kitos medžiagos, kuris taip ir rymos ir kurio prižiūrėti nelabai ir reikia.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2017-08-12 14:42

    Diskusija Kondroto straipsnio tema įsiplieskė portale Tiesos.lt. Pametėsiu vieną komentarą, įrodantį, kad kalamasi rimtai: Juozapas bevardžiui 2017-08-12 12:42
    Nelabai noriu veltis į beribę sofistiką, tad pakomentuosiu tik tamstos klausimą dėl diskusijos naudos- nauda didelė, nes atsirado pakankamai daug aiškumo:
    Pirma- paaiškėjo, jog reikia atmesti sovietinį įprotį truks pliš ženklinti datas paminklais nepaisant jog nėra galimybių ( idėjų, kūrybinių gebėjimų).
    Nusiraminkime, jubiliejus ateis ir praeis. Juolab nelabai yra ką pompastiškai švęsti.
    Antra- paminkų/ monumentų statymui reika brandos. Autorių brandos ir visuomenės brandos. Reikia nepaviršutiniško suvokimo Kam ir Vardan Ko. Nūnai tokio suvokimo tiesiog nėra.
    Trečia- kadangi šiuo metu neturime visagalio genijaus, kvaila tikėtis ir reikalauti iš skulptorių, jog jie patys suformuluotų Idėją ir realizuotų tokį uždavinį.
    Ketvirta- visur visose epochose Tautos, Valstybės ir Epochos Tikslus formuluoja Nacijos elitas. Elitas yra ne tai apie ką rašo delfiai ar rodo popkorno tv kanalai. Nacijos elitas yra eruditai, intelektualai strategai, kūrybiški ir samoningai Atsakomybę prieš Istoriją prisiimančios atsakomybės- t.y. tie kam sąvoka Garbė nėra vien penkių raidžių žodis popieriuje.
    Penkta- siarakakčių liumpenproletarų paskirtį yra aiškiai įvardijęs M. Bulgakovas- valyti unitazus, o ne lysti į galaktinio lygio diskusijas ir pliaukšti kosminių dydžių kvailystes.
    Šešta- reikalinga rimta literatūrinė- filosofinė-potitinė-menotyrinė diskusija tarp intelektualų ir dvasios arstokratų. Reikalinga surengti Monumento Idėjos aprašymo konkursą ir išdiskutuoti pateiktus pasiūlymus Nacijos Elito rate.
    Suradus tinkamiausią idėją jos Koncepciją kaip Nacionalinio Užsakymo apibrėžimą pateikti skulptorių ir architektų bendruomenei, kad šie pagal suformuluotus postulatus pateiktų eskizus Galimam Idėjos realizavimui.
    Septinta- tik tuomet jeigu Idėjos Koncepcijos aprašymo būtų daugiau nei 1 labai gerų variantų, aar o taip pat daugiau nei vienas labai super gerų skulptorių eskizų-
    tik tuomet atiduoti visuomenės balsavimui, kaip loterijai. Kai iš esmės nėra skirtumo kuris iš labai gerų tinka įgyvendinti.
    Bet duoti liumpenams, juoduomenei sprésti Valstyběs Garbės reikalą pagal liumpenų “skonį” - tokių dalykų daryti negalima nes ne cirko tai reikalas.
    Istrija žino labai nedaug precedentų kuomet monumentų projektus lemdavo plebso norai ir “skonis”. Visi tie išimtiniai atvejai dabar guli savartynuose kaip gėdos ir marazmo liekanos.
    Kadangi tikro Elito turime labai nedaug, normalu, jog nesant galimybės sukurti gėdos nedarantį monumentą, tiesiog nereikia ” rvatj žopu”.
    Pastatysime kai galėsim. O kol kas reika spręsti uždavinius kad aplamai neišnyktume. Pompastiško kičo balvonų statymas aikštėse Nacijos egzistencinių klausimų deja, nesprendžia.
    Paminkuls paprastai statosi nugalėtojai.
    Ar lietuviai dabar yra panašūs į nugalėtojus?
    Anekdotas. Nejuokinkim sbieto. Pirma apsivalykim nuo mėšlo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-08-12 16:01

      tokiems kaip tamsta būtina perlaikyti Konstitucijos egzaminą,kad patvirtint lietuvišką pilietybės "nešiojimo" teisėtumą.O paminklas lietuviškumui,šalies sostinėje - būtinas atributas.Toks nacionalinės saviraiškos šalies sostinėje būdas priimtas visose savarankiškų valstybių sostinėse .O reikalauti ,kad Vilniui būtų taikomi kažkokie kitokie standartai yra nepriimtina praktika.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2017-08-12 17:51

      Atleiskit "toks kaip tamsta", priminkit man, kas mūsų Konstitucijoje pasakyta apie kičinių objektų statybą, liaudžiai prašant, reprezentacinėje valstybės aikštėje? Neprisimenu.
      O kad tamsta nemokate suprasti teksto, tas labai aiškiai matyti, nes Kondrotas savo rašinėliu "prastūminėja" kičinį Sakalausko vytį, nė žodeliu neužsimindamas apie Každailio projektą, kuris ir idėjiniu, ir meniniu požiūriu yra šimtąkart brandesnis.. Ir taip demagogiškai kelia klausimą, tarytum, kasd ne už Sakalausko juodbėrėlį, tas už vamzdį ir prieš Vytį apskritai.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item