Kun. Robertas Urbonavičius. Ženklas ir paslaptis

Tu esi Petras – Uola; 

ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią,

 ir pragaro vartai jos nenugalės

(Evangelijos antifona)

Popiežiaus asmuo ir pati tarnystė visada traukė pasaulio dėmesį – asmuo, kuris laikomas Kristaus vietininku žemėje, kuris valdo be tankų ir kariuomenės, vieniems kėlė pavydą, kitiems – susižavėjimą, tretiems – neapykantą bei panieką. Nė viena pasaulietinė monarchija negalėtų pasigirti nenutrūkstama dviejų tūkstančių metų dinastijos linija, nė viena garsiausia muzikos žvaigždė nesutraukia tiek žmonių visuose pasaulio kampeliuose kaip vyras baltais drabužiais. Turbūt vienas iš paskutinių pasaulio dėmesio ženklų yra draminis serialas „Jaunasis popiežius“, savotiškai ir gana įtaigiai kalbantis apie šią mįslingą figūrą.

Mums, tikintiesiems, skaitantiems šio sekmadienio evangelijos pasakojimą apie Jėzaus pažadą ir misiją Petrui, gali kilti pagunda pasiduoti (o neretai taip ir būna) popiežių ir jo tarnystę vertinti pasaulio matmenimis: kaip verslo lyderio ar charizmatiško politiko. Papolatrija (popiežiaus sudievinimas)  visgi yra nuodėmė. Bažnyčia nėra pasaulinio masto korporacija, o popiežius nėra jos prezidentas. Bažnyčia pastatyta ne ant popiežiaus asmens, ne ant Petro asmens, bet ant Petro tikėjimo išpažinimo: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“. Bažnyčia yra Kristaus, kuris patikėjo Petrui Ja rūpintis ir vesti link Jo. Ne veltui Viešpats pirmuoju popiežiumi paskyrė silpną ir klystantį Galilėjos žvejį, kad taip parodytų, kad tik bendradarbiaujant su Juo įmanoma ganyti kaimenę. Petras seka paskui Kristų, vesdamas iš paskos jam pavestą kaimenę. Tik šitaip Petras yra Kristaus tiesos atvaizdas.

Bažnyčios istorija iškalbinga: iš 266 popiežių kanonizuotas 81, beatifikuoti – 10. Amžių bėgyje regime tuos, kurie pranoko savo epochas ir buvo didingi ganytojai – šv. Leonas Didysis, šv. Grigalius Didysis, – tačiau taip pat yra ir tokių, kurie labiau rūpinosi dvaro intrigomis, puotomis ir galia nei Kristaus Sužadėtine. Tačiau istorija tvirčiausiai parodo viena – net jei ir Petras tampa neištikimas Kristui ir Jo Sužadėtinei, Kristus lieka ištikimas savo pažadui: „pragaro vartai jos nenugalės“. Dėkokime Viešpačiui už Petro tarnystės dovaną, melskimės už popiežių ir pasitikėkime mus vedančia Išganytojo ranka.

Dieve, vienatine Kristaus auka žmoniją atpirkęs ir padaręs savo tauta, apdovanok šventąją Katalikų Bažnyčią vienybe ir ramybe.

(Ofertoriumo malda)