G. Schröderis už pinigus gali parduoti ne tik tėvynę, bet ir visą Europą?

„Putino samdinys“, „apmokamas Putino tarnas“, „Kremliaus lobistas“ – taip buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schröderį pastarosiomis die...

„Putino samdinys“, „apmokamas Putino tarnas“, „Kremliaus lobistas“ – taip buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schröderį pastarosiomis dienomis titulavo politiniai oponentai po to, kai šis priėmė „Rosneft“ kvietimą tapti Rusijos naftos milžinės „nepriklausomu direktoriumi“.

Be abejo, įsibėgėjant priešrinkiminei kovai, tonas šiurkštėja. Tačiau platų kritikos frontą Vokietijos viešojoje erdvėje vadinti rinkimine parama Angelai Merkel, kaip tai daro G. Schröderis, yra nesąžininga, ypač turint omeny su šiuo postu susijusių politiškai opių veiksnių bei aplinkybių raizginį.

Kol kas G. Schröderis – dar tik kandidatas, rinkimai į „Rosneft“ valdybą vyks rugsėjo 29 dieną, tačiau „nepriklausomo direktoriaus“ postas jam, galima sakyti, jau garantuotas, o su postu – ir 500 tūkst. dolerių atlyginimo metams.

„Buvęs Vokietijos kancleris vadovaujančiame koncerno, priklausančio Vladimiro Putino galios imperijai, poste – tai beveik valstybinio masto afera ar bent jau labai didelė provokacija, nes tai kertasi su Vokietijos ir Europos Sąjungos interesais, griauna pasitikėjimą demokratija“, – Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ komentavo ekonomikos ekspertas Rudolfas Hickelis.

Juoba kad po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ši valstybinė įmonė ir jos vadovas Igoris Sečinas atsidūrė JAV ir ES sankcijų sąraše. Pagrįstai nuogąstaujama, kad G. Schröderis gali tapti Putino politikos instrumentu.

Šis G. Schröderio žingsnis paskatino savaitraščio „Die Zeit“ žurnalistus peržvelgti visą buvusio kanclerio ir Rusijos prezidento V. Putino draugystės istoriją ir pateikti šių santykių išklotinę po šmaikščia antrašte „Kai vyrai per daug myli“.

Štai keletas tos „meilės“ liudijimų:

2001 metais kancleris G. Schröderis nurašė Vladimirui Putinui 7,1 milijardą eurų skolos – tai suma, kurios Sovietų Sąjunga neapmokėjo už prekes, gautas iš Vokietijos Demokratinės Respublikos.

2003 metais Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetas suteikė G. Schröderiui garbės daktaro titulą. Atsidėkojant panašų titulą V. Putinui turėjo suteikti Hamburgo universitetas, tačiau protestai šį planą sužlugdė.

2004 metais Vokietijos televizijos disputų laidoje paklaustas, ar Putinas yra nepriekaištingas demokratas, kancleris atsakė: „Taip, esu įsitikinęs, kad jis toks yra.“

2005 m. viduryje, 10 dienų prieš kancleriavimo pabaigą, G. Schröderis ir V. Putinas Berlyne demonstratyviai pasirašė dujotekio „Nord Stream“ tiesimo projektą.

2005 metų gale „Gazpromo“ vadovas Aleksejus Milleris paskelbė, kad ką tik rinkimus pralaimėjęs Vokietijos kancleris skiriamas „Nord Stream“ akcininkų valdybos pirmininku.

2014 metų pavasarį, praėjus vos keturioms savaitėms nuo Krymo aneksijos, „Nord Stream“ akcinė bendrovė Sankt Peterburge suruošė banketą Putino gimtadienio proga. G. Schröderis pasitiko Putiną širdingu apkabinimu.

2014 metų gale G. Schröderis rėmė kreipimąsi, reikalavusį iš ES kitokios Rusijos politikos: „Vėl karas Europoje? Ne mūsų vardu!“

Šį „Die Zeit“ sąrašą derėtų papildyti dar viena data: 2016 rudenį G. Schröderis tapo „Gazpromo“ koncerno „Nord Stream-2“ valdybos prezidentu (koncernas drauge su Vakarų partneriais, tarp jų ir Vokietijos BASF dukterine firma „Wintershall“, tiesia antrąją dujotiekio liniją Baltijos jūros dugnu.)

Dabartinis apsisprendimas narystei „Rosneft“ valdyboje yra žingsnis, kurį žengęs G. Schröderis neišvengiamai taps dar aktyvesniu nei iki šiol Maskvos lobistu, – komentavo šiomis dienomis dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ).

Kam „Rosneft“ reikia G. Schröderio?

Norint suvokti, kokį vaidmenį koncernas vaidina Rusijoje, tereikia pasidomėti jo vadovu Igoriu Sečinu, kaip ir V. Putinas atėjusiu iš KGB struktūrų, – rašo „FAZ“.

Jo lojalumą V. Putinui puikiai išreiškia paties I. Sečino žodžiai: „Prezidento pageidavimų mes nediskutuojam, mes juos vykdom“. Žodžiu, kaip žurnalui „Time“ 2004 metais sakė vienas ministras, „Sečinas – Putino smegenų ląstelių dalis“. „Rosneft“ vadovas mato bendrovę kaip įrankį geopolitiniams Rusijos tikslams – visai pagal įmonės moto „Rusijos naudai“.

Vienas šių geopolitinių tikslų – įsitvirtinti Vokietijoje. Pats koncernas teigia per pastaruosius 6 metus į naftos perdirbimo verslą Vokietijoje investavęs 1,8 mlrd. eurų, o per ateinančius 5 metus I. Sečinas žada investuoti dar 600.000. „Rosneft“ kontroliuoja nemenką dalį Vokietijoje naftos perdirbimo įmonių akcijų: 24 proc. didžiausios jų „Miro“, 54 proc. „PCK“ ir 25 proc. „Bayernoil“.

Rusijos naftos bendrovė ruošiasi įkelti koją ir į šalies benzino kolonėlių verslą.

Visa tai yra įmanoma dėl to, kad koncernui „Rosneft“ taikomos sankcijos naftos perdirbimo srities neliečia – tik naftos gavybos technologijų tiekimą.

Dabar „Rosneft“ planuoja įsijungti į suskystintų dujų verslą Arktyje ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, tačiau tam reikalinga speciali technika, kuria ją galėtų aprūpinti Vokietijos energetikos technologijų bendrovė „Linde“.

Tad Maskva viliasi, kad buvęs kancleris galėtų padėti sušvelninti sankcijas, – aiškina dienraštis „FAZ“. „Šios sankcijos savo funkcijas atlieka tik sąlyginai“, – visai neseniai teigė G. Schröderis.

Dirbdamas „Gazpromui“, G. Schröderis jau įrodė galįs sėkmingai atstovauti Rusijos interesams Vakaruose. Pravertė glaudūs jo ryšiai su SPD (Vokietijos socialdemokratų partija) ir su užsienio reikalų ministrais (ankstesniuoju Franku Walteriu Steinmeieriu ir dabartiniu Sigmaru Gabrieliu).

Maskva laiko G. Schröderį „savu“. „Schröderis svarbus tarptautinei bendrovės reputacijai, suteikia jai daugiau patikimumo, rimtumo. „Rosneft“ svarbu tokiu būdu pagerinti savo įvaizdį, nes tai nėra normali įmonė, ji – visų pirma pasipelnymo šaltinis Putino aplinkos žmonėms,“ – sakė Vokietijos užsienio ryšių tarybos Rusijos programos vadovas Stefanas Meisteris.

SPD rangosi kaip ungurys

Socialdemokratai buvusio kanclerio angažavimosi „Rosneft“ kritikuoti neskubėjo. Sigmarui Gabrieliui jo partijos bičiulio artimumas Kremliui neatrodo problemiškas. Prieš keletą savaičių jis drauge su G. Schröderiu ir V. Putinu vakarieniavo pastarojo rezidencijoje Baltijos pajūryje, – informuoja „FAZ“. Keista, kad būtent SPD, laikanti save politinės moralės Gralio saugotoja, ūmai tampa tokia morališkai vingri.

„Visų pirma tai yra asmeniškas Gerhardo Schröderio sprendimas,“ – pareiškė SPD generalinis sekretorius Hubertus Heilas.

„Tai – Gerdo Schröderio privatus reikalas ir su SPD politika neturi nieko bendro,“ – išsisukinėjo kandidatas į kanclerius nuo SPD Martinas Schulzas, kurio rinkiminę kampaniją G. Schröderis iki šiol aktyviai rėmė. Po keleto dienų, reaguodamas į žiniasklaidoje pasipylusius priekaištus, M. Schulzas nenoromis kūrė moralinę distanciją: „Aš taip nesielgčiau“.

„Rosneft“ nėra šiaip sau įmonė, tai visų pirma V. Putino galios sistemos branduolys. Todėl buvusio Vokietijos kanclerio veikimas joje yra kas tik nori, bet ne privatus reikalas,“ – socialdemokratus argumentais prie sienos spaudė krikščionių demokratų užsienio reikalų politikas Norbertas Röttgenas.

„Buvęs kancleris Schröderis tampa Rusijos samdiniu (Söldner),“ – per visas medijas nuskambėjo moralinis nuosprendis, kurį „Bild am Sonntag“ išsakė CSU generalinis sekretorius Andreas Scheuer.

„Kancleris ir palikęs šį postą privalo jausti didžiulę atsakomybę už savo šalį. Tebūnie leista paklausti, kieno interesams atstovauja ponas Schröderis, gaunantis milijonus iš Rusijos koncerno?“ – retorinį klausimą kėlė CDU prezidiumo narys Jensas Spahnas.

„Dabar buvęs kancleris galutinai pažemino save iki apmokamo Putino politikos tarno,“ – antrino žaliasis europarlamentaras Reinhardas Bütikoferis, laikantis Schröderio elgesį tiesiog begėdišku.

Žalieji, kaip praneša dienraštis „Tagesspiegel“, nori žinoti, ar G. Schröderis daro įtaką SPD Rusijos kursui ir reikalauja užsienio reikalų ministro S. Gabrielio pasiaiškinti, apie ką jis trise su V. Putinu ir G. Schröderiu kalbėjosi vakarieniaudami Rusijos prezidento viloje prie Sankt Peterburgo.

„Mums ypač rūpi iš ministro sužinoti, ar susitikime su V. Putinu buvo svarstyti „Rosneft“ ar „North Stream 2“ dujotiekio reikalai ir ar buvo kaip nors užsiminta apie ES sankcijų Rusijai sušvelninimą,“ – dienraščiui „Tagesspiegel“ sakė Žaliųjų lyderė Katrin Göring-Eckardt.

Jei išties taip buvo, tai, pasak politikės, būtų „neregėtas akibrokštas Europos Sąjungai ir tikra problema Vokietijai.“

Įtraukė ir A. Merkel

Kad naujoji G. Schröderio „afera“ sukėlė tokias aukštas kritikos bangas, paaiškintina ir rugsėjo 24 dieną vyksiančiais rinkimais į Vokietijos Bundestagą. G. Schröderis tampa akmeniu po kaklu jau ir taip iš žemų apklausų nesugebančiai pakilti SPD.

„Dabar socialdemokratams atsirūgsta jų artimumas Putinui“, – kairiajam dienraščiui „taz“ sakė Žaliųjų partijos lyderis Cemas Özdemiras. „Jie nesugeba aiškiai atsiriboti nuo sėbrystės su Putinu.“

O kylanti politinė krikščionių demokratų žvaigždė Jensas Spahnas dienraščiui „Tagesspiegel“ duotame interviu G. Schröderio ir visos jos partijos artimumą Rusijai susiejo su socialdemokratų kurstomu „pigiu priešiškumu“ Amerikai.

„SPD kandidatas į kanclerius Martinas Schulzas ir užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis Putinui taiko visiškai kitus kriterijus nei JAV prezidentui Trumpui. Veikiausiai jie bus pasidavę buvusio kanclerio G. Schröderio įtakai, kuris jau ne pirmą kartą leidžiasi Putino nuperkamas. Garbindami Rusijos prezidentą, jie atsiduria vienoje kompanijoje su skaldytojais iš dešiniojo pakraščio, ir tai yra daugiau nei keista,“ – stebėjosi J. Spahnas.

O kaip į kritiką reaguoja pats G. Schröderis? Visos tos kalbos, kad savo veikla „Rosneft“ bendrovėje jis prisidės prie Europos destabilizacijos, nuo jo – kaip vanduo nuo žąsies.

„Tai – ponios Merkel naudai vykdoma politinė kampanija. Norima jai padėti, šmeižiant mano asmenį,“ – teigė jis bulvariniam šveicarų laikraščiui „Blick“.

Angela Merkel, beje, liko sau ištikima, savo buvusio konkurento elgesį viešumoje palydėdama tik santūriu komentaru: „Nemanau, kad tai, ką daro ponas Schröderis, yra gerai“.

Susiję

Pasaulis 2462474373898383214

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-08-25 00:34

    G.Schroderis- tik vienas iš daugelio. Kas tie visi kiti, Europos komisijoje pasisakę prieš sankcijas?

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item