„Šventosios inkvizicijos“ šmėkla VU TSPMI

propatria.lt nuotrauka 

Grupė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojų ir alumnų paskelbė kolektyvinį kreipimąsi į instituto bendruomenę, kuriuo smerkia profesoriaus V. Radžvilo sprendimą viešinti jį dėl pažiūrų skundusių studentų pavardes ir žiniasklaidai vėliau pateiktus šio žingsnio komentarus. 

Pasirašę dėstytojai teigia esą solidarūs su „V. Radžvilo šmeižiamais kolegomis, nes viešai dėstomos spekuliacijos jų atžvilgiu neturi jokio pagrindo“. Jų pasirašytame kreipimesi nėra nurodomas nei vienas konkretus šmeižto faktas. Dokumentą pasirašę vis dar prestižiniu laikomo instituto akademinės bendruomenės nariai taip pat pamiršta, jog šmeižtas yra baudžiamas ir todėl kaltinimus šmeižtu būtina pagrįsti. Pasirašiusieji taip pat skelbia manantys, kad prof. Radžvilo netinkamas „euroskeptiškas“ pažiūras skundusių studentų paviešinimas buvo neetiškas elgesys. Demokratinėje ir teisinėje valstybėje šmeižto ir kitokio neetiško elgesio faktai turi būti įrodomi akademinės etikos institucijose, prireikus – ir teisminiu keliu. Šito nebuvo padaryta. Tačiau nesant ar nesiekiant etiškumą vertinančių institucijų išvadų, aukščiau jų iškeliama sava nuomonė.

Buvusi TSPMI administracijos darbuotoja Giedrė Ona Biržytė socialiniuose tinkluose paskubėjo pasidalinti džiugia žinia, kad jai kartu su TSPMI dėstytojais pasirašius šį kolektyvinį raštą „artėja šventoji inkvizicija“. Tai iškalbingas prisipažinimas, išsklaidantis daug abejonių dėl šio keistai nedalykiško kreipimosi pobūdžio ir tikslų.   

Tai, kad inicijuojant ir skelbiant kreipimąsi buvo ignoruojami teisinės valstybės principai ir akademinio gyvenimo etinės normos, atrodo itin keistas politologų akademinės bendruomenės narių elgesys. Logiškai suprantamas toks kreipimosi tekstas tampa tik darant prielaidą, kad žodžiai „artėjanti šventoji inkvizicija“ nėra tik vaizdinga metafora, o greičiau savaip suprastą pilietinę pareigą atlikusios buvusios instituto darbuotojos nebūtinai sąmoningai, tačiau autentiškai perteiktos tikrosios kreipimosi nuostatos bei siekiai. Dalykiškai neargumentuotas ir į kolektyvinės nuomonės autoritetą mėginantis apeliuoti raštas iš tiesų yra ne kas kita, o mūsų dienų inkvizicija, kad ir kuo jį laikytų kiti jį pasirašiusieji. 

Tenka apgailestauti, kad VU TSPMI vadovybė, iki šiol nesugebėjusi pripažinti politizuoto studentų prašymo dėl V. Radžvilo paskaitų pobūdžio, savo institucijos informaciniais kanalais platindama žemiau pateikiamą dėstytojų „šventosios inkvizijos“ kreipimąsi, faktiškai išreiškia nebylią paramą jo teiginiams. Lygiai taip pat instituto administracija reagavo į 2012 m. žiniasklaidoje paskelbtą  šiuo metu institute nebedirbančio doc. Klaudijaus Manioko straipsnį. Jame prof. V. Radžvilas vadintas pseudomokslininku, apkaltintas radikalios dešinės paranoja, tačiau tekstas vis tiek paskelbtas VU TSPMI tinklaraštyje ir nepaisant daugiau nei 150 studentų pasipiktinimo nesusilaukė jokio instituto administracijos vertinimo.

Kita vertus, sutinkant su pasiūlytu „šventosios inkvizicijos“ vaizdiniu, prof. V. Radžvilui neišvengiamai tenka atsakovo „šventosios inkvizicijos“ teisme vaidmuo.  Kaltinamosios bylos inkvizicijos teismuose buvo nagrinėjamos remiantis  griežtai reglamentuotomis teisinėmis ir procedūrinėmis normomis. Tai neabejotinai geriau nei tokių normų nevaržomas „bylos nagrinėjimas“ XX a.  komunistinio NKVD rūsiuose, kuriuos niūriai primena ir asociacijas kelia pats TSPMI darbuotojų kreipimosi pasirašymo būdas ir jo signatarų sąrašas. Tęsiant liūdniausias sovietmečio tradicijas, kai būdavo rengiamos „darbo žmonių spontaniško pasipiktinimo ir smerkimo“ kampanijos, šį kreipimąsi taip pat pasirašė ir pasipiktinimą prof. V. Radžvilo „neetišku elgesiu“ išreiškė daug jo paskaitų niekada neklausiusių, TSPMI nedirbančių ir nesimokančių bei profesoriaus apskritai nepažįstančių asmenų. 

Kaip vertindami TSPMI studentų skundą dėl Radžvilo „euroskeptiškų“ pažiūrų pastebėjo Kovo 11-osios Akto signatarai Aloyzas Sakalas ir Bronislovas Genzelis, kalbininkė Jūratė Laučiūtė ir kiti žinomi sąjūdiečiai tokie skundai primena neostalinizmo laikus ir garsiuosius 1958-ųjų studentų skundus prieš profesores Meilę Lukšienę, Vanda Zaborskaitę ir Ireną Kostkevičiūtę dėl jų paskaitose pažangių studentų jaučiamos „nacionalizmo dvasios“. Tolesnė TSPMI administracijos ir dėstytojų kolektyvo laikysena parodys, ar į tą pačią studentų gretą stoja ir dėstytojų užkurta „inkvizicija“.

VU TSPMI „inkvizitorių“ kaltinamoji išvada su teisėjų parašais:

  

KREIPIMASIS 

Į VILNIAUS UNIVERSITETO TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTO BENDRUOMENĘ

Vilnius, 2017 m. liepos 18 d.

Mes, žemiau pasirašiusieji, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) bendruomenės nariai,

- reaguodami į prof. Vytauto Radžvilo išsakytus viešus komentarus žiniasklaidoje apie TSPMI administracijos sprendimus, kolegas dėstytojus ir studentus;

- skatindami VU TSPMI bendruomenės solidarumą, atvirumą ir pasitikėjimą

kreipiamės į VU TSPMI studentus, alumnus, dėstytojus ir administraciją:

- manome, kad akademinė laisvė, mokslo ir studijų įvairovė ir akademinės bendruomenės narių tarpusavio pasitikėjimas yra svarbiausi universitetinio gyvenimo principai;

- gerbiame ir pripažįstame visiškai teisėtą Europos studijų programos studentų, kaip ir visų kitų VU TSPMI vykdomų programų studentų teisę kreiptis į VU TSPMI programų komitetus bei kitas VU TSPMI struktūras su pasiūlymais ir vertinimais dėl studijų kokybės, konkrečių kursų statuso ar kitų iškilusių problemų studijų procese;

- manome, kad studentų prašymų VU TSPMI paviešinimas, sudarant sąlygas psichologiniam spaudimui nuomonę pareiškusiems studentams yra grubus VU TSPMI etikos nuostatų pažeidimas, taip buvo pažeista ir studentų teisė saugiai ir nevaržomai dalyvauti studijų procese, sudarytos sąlygos supriešinti VU TSPMI bendruomenę ir skatintas bendruomenės vidinis nepasitikėjimas;

- remiame VU TSPMI administracijos ir programų komitetų pastangas užtikrinti kuo aukštesnę studijų proceso kokybę, nuolatines pastangas atnaujinti studijų programas, nuostatą reaguoti į studentų bei dėstytojų išreiškiamą nuomonę ir spręsti studijų proceso problemas laikantis nešališkumo principo;

- pasitikime VU TSPMI kolegų aukšta kompetencija, jų gebėjimu į studijų procesą įtraukti naujausias žinias, mokslinių tyrimų rezultatus, neabejojame aukšta jų vykdomų tyrimų ir dėstymo kokybe;

- nepritariame viešiems konkrečių Instituto bendruomenės narių užsipuolimams. Solidarizuojamės su V. Radžvilo šmeižiamais kolegomis, nes viešai dėstomos spekuliacijos jų atžvilgiu neturi jokio pagrindo.

Kviečiame VU TSPMI bendruomenę ir toliau mūsų bendrą akademinį gyvenimą remti įsiklausymo, akademinių diskusijų ir pasitikėjimo vieni kitais principu.

Marijuš Antonovič

Prof. Natalija Arlauskaitė

Monika Baltrušaitytė

Tadas Balza

Doc. dr. Egidijus Barcevičius

Marijus Bernatavičius

Giedrė Biržytė

Rūta Daktariūnaitė

Doc. dr. Justinas Dementavičius

Doc. dr. Liutauras Gudžinskas

Doc. dr. Dovilė Jakniūnaitė

Prof. Tomas Janeliūnas

Dr. Dovilė Jonavičienė

Dr. Laurynas Jonavičius

Tautvydas Juškauskas

Sabina Kubekė

Dr. Nerijus Maliukevičius

Simona Merkinaitė

Prof. Vitalis Nakrošis

Izabelė Nebilevičiūtė

Marija Norkūnaitė

Guoda Paužaitė

Doc. dr. Nerija Putinaitė

Prof. Ainė Ramonaitė

Andrius Romanovskis

Lina Saulėnaitė

Doc. dr. Deividas Šlekys

Žilvinas Švedkauskas

Agnija Tumkevič

Romas Turonis

Jogilė Ulinskaitė

Vilma Vaitiekūnaitė