Reitingai: rekordinis E. Macrono populiarumo krytis

Nepraėjo nė trys mėnesiai, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, dar taip neseniai su savo judėjimu „Respublika, pirmyn“ („République en marche!“), rodės, triumfavęs Parlamento rinkimuose, jau skaičiuoja pirmuosius ir net labai apčiuopiamus nuostolius. Kaip parodė Ifop apklausa, jo populiarumas per pastarąjį mėnesį sunyko net 10 procentinių punktų, ir tapo pretekstu kalbėti apie savotišką „rekordą“ – didžiausią populiarumo nuosmukį, kokį yra patyręs naujai prisaikdintas prezidentas nuo 1995 metų.

„Le Journal du Dimanche“ (JDD) užsakymu atliktos ir sekmadienį paskelbtos apklausos duomenimis, liepą į klausimą, ar juos tenkina prezidento E. Macrono veikla, teigiamai atsakė tik 54 proc. Prancūzijos gyventojų, birželį tokių būta 64 proc. Iškart po rinkimų teigiamai vertinančių E. Macroną būta 62 proc.

Kad populiarumas mažės, buvo galima tikėtis – paprastai šalies vadovo populiarumo reitingas laikosi ties 50 proc., tačiau toks ryškus smuktelėjimas fiksuotas tik antrą kartą. Tiesa, prezidentas Jacques’as Chiracas, per tris pirmosios savo kadencijos 1995 metais mėnesius netekęs net 20 proc. savo populiarumo, ko gero, yra nepralenkiamas.

„Tai, žinoma, tik pirmasis perspėjimas, bet labai rimtas“, rašoma JDD.

Liepą E. Macronas ryžosi priimti keletą sudėtingų sprendimų. Vienas tokių – apkarpyti visų šių metų biudžeto eilučių finansavimą ir taip sutaupyti 4,5 mlrd. eurų, kad kaip reikalauja ES, biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. BVP.

Tačiau sprendimas sumažinti gynybos biudžetą 850 milijonų eurų sulaukė Generalinio štabo viršininko generolo Pierre’as de Villiers (Pjeras de Viljė) kritikos. Po viešo susikirtimo – savaitę trukusio ginčo, per kurį E.Macronas Sarkozy tonu aiškino „Aš sakau, ką darau, ir darau, ką esu pasakęs“, kol galiausiai tiesmukai pareiškė netoleruosiąs nepaklusnumo jam, kaip vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų vadui, generolas atsistatydino. 

Savo pareiškime P. de Villiers pareiškė, kad biudžeto karpymai kelia pavojų kariuomenės pajėgumui „užtikrinti Prancūzijos ir jos žmonių saugumą“ ir prisipažino, jog per visą savo karjerą tikėjęs, kad jo pareiga kalbėti politikams „apie savo abejones“.

Beje, šiuo metu planuojama, kad Prancūzijos gynybos biudžetas 2 proc. BVP ribą pasieks ne anksčiau nei 2025 metais.

1958-aisiais įkurtos Penktosios Prancūzijos Respublikos istorijoje tai pirmasis Generalinio štabo viršininko atsistatydinimas. Kas be ko, viešojoje erdvėje E. Macronas sulaukė ir nemažai kritikos dėl savo „autoritarizmo“. Jo elgesiui su generolu P. de Villiers nepritarė net ir kai kurie jo vadovaujamo judėjimo „Respublika, pirmyn“ deputatai.

Nesutarimų kyla ne tik biudžeto apkarpymų – priekaištų kyla ir dėl aukštojo mokslo reformos bei Darbo kodekso.

Kaip keitėsi Penktosios Respublikos prezidentų populiarumas per pirmuosius tris jų veiklos mėnesius, matyti iš šio grafiko:

Parengta pagal Lejdd.fr ir Reuters.com