Povilas Žumbakis. Donaldas Trumpas ir Amerikos pamatai

Teksto autorius yra teisininkas, ilgametis JAV lietuvių bendruomenės veikėjas Dažniausias klausimas iš mano kolegų Lietuvoje yra mand...

Teksto autorius yra teisininkas, ilgametis JAV lietuvių bendruomenės veikėjas

Dažniausias klausimas iš mano kolegų Lietuvoje yra mandagus: „Kaip jūsų prezidentas Trumpas?”. Jei nebūtų diplomatiškai paklausta, skambėtų maždaug: „Kaip jūs tokį … [pasirinkite keiksmažodį pagal skonį] išsirinkote?” 

Atsakymo pageidauja: „Trumpas, kolaboruodamas su Putinu, apgavo amerikiečių balsuotojus ir pavogė prezidentūrą.”

Norint tiksliau atsakyti, reikėtų daug kalbų ir ypač supratimo apie Amerikos Respubliką. Per 27 metus nuo Lietuvos nepriklausomybės, beveik visi kolegos aplankė Ameriką. Visi buvo pakilę į dangoraižius. Visi išklausė „privalomus” paaiškinimus apie Amerikos „demokratiją” bei apie turtinguosius kapitalistus nenaudėlius, kurie išnaudoja nuskriaustuosius darbininkus, ir pan. Visi girdėjo, kaip amerikiečiai išnaudojo ir nuskriaudė doruosius indėnus. Visi žino, kaip baltieji išnaudoja juoduosius kaimynus – vis dar juntama vergijos pasėkmė.

Visa tai dėstoma ne tik turistams, bet ir amerikiečių jaunimui nuo darželio iki Harvardo doktorantūros.

Tikroji Amerikos istorija ypatinga – kraštas, gimęs ne iš aristokratų, ne klasių karo pasėkmėje, bet iš originalių principų. Ši istorija yra pamiršta, nežinoma, net niekinama. 

Tinkamai pradėti pažintį su Amerikos Respublikos kilme reikėtų ne nuo dangoraižių, bet nuo keturių dokumentų. Tai trumpi dokumentai, be kurių neįmanoma suprasti, kodėl pasaulio nuskriaustieji jau 200 metų svajoja atsirasti ne kur kitur, bet Amerikoje. Tie keturi dokumentai nurodo ypatingo krašto pamatus. Būtent jie pastaraisiais metais buvo griaunami is vidaus, pirmiausiai purvinant krašto istoriją bei pamatus.

Pamatai
             
Magna Carta (1215) - Magna Carta Libertatum (viduramžių lotynų kalba „Didžioji laisvių chartija”), paprastai vadinama tiesiog Magna Carta. Tai dokumentacija baronų laimėjimo - jų teisių prieš diktatūrinę karalystę įtvirtinimas. Nors Amerika atsiskyrė – sukilo prieš Britaniją, bet jos istorinės šaknys liko.

Amerikiečių Nepriklausomybės paskelbimas (1776) – Nepriklausomybės deklaracija. Tai unikalus žygis prieš diktatūras ir artistokratijas (elito „liaudies” valdymą). Sukilimo prieš karalių (diktatorių) pagrindas: pareiškimas, kad žmonių prigimtos teisės kyla is Kūrėjo (Dievo), ne iš karaliaus (valdžios). Tos prigimtos teisės – gyvenimas, laisvė ir laimės siekis – negali būti ribojamos karalių ar valdžių. O jei valdžios riboja ar bando atimti tas teises, tauta turi moralinę teisę bei pareigą pakeisti (ar net nuversti) tokią valdžią.

Amerikos Konstitucija (1787) su pagrindiniais (10) priedais (1789). Kaip niekad istorijoje, piliečiai (“We the People”), ne karaliaus ar elito (bajorų) valdžia nurodė, kiek ir kaip valdžia turi elgtis, o ne atvirkščiai. Piliečiai nustatė valdžios veiklos ribas. „Kongresas nepriims įstatymų, kurie...”, „žmonių teisė turėti ir nešioti ginklus nebus varžoma”, „Žmonių teisė į asmens, namų, korespondencijos ir nuosavybės apsaugą nuo nepagrįstų kratų ar nusavinimo nebus pažeista” ir t.t. [paryškinta autoriaus]

„Gettysburg address” (1863) — tik trijų trumpų pastraipų Prezidento Abraomo Linkolno kalba civilinio karo lauko kapinėse. Joje pasakyta, kad „...šis kontinentas, nauja tauta, užgimusi laisvėje ir atsidavusi nuostatai, kad visi žmonės sukurti lygūs”. Amerikos valstybė pagrįsta individo laisve bei lygybe prieš įstatymą, lygybe kylančia is Kūrėjo. (A. Lincolnas buvo pirmasis Respublikonų partijos prezidentas). Šie Amerikos Respublikos pagrindiniai principai jau daugelį metų yra griaunami mūsų progresyviųjų, kairiųjų „intelektualų”.

Kova prieš Amerikos pamatus prasidėjo prieš 100 metų, vis vardan „progresyvumo”. Per pastaruosius 60 metų ją vysto Amerikos politinė nomenklatūra: akademikai, žurnalistai, valdžios biurokratai bei Vašingtono, sostinės, elitas (panašus į karalių aristokratiją) ir politinių partijų politikai profesionalai. Amerikos kūrėjai numatė patriotus, kurie iš meilės kraštui bei visuomenei laikinai aukotų savo laiką valdžiai, iš to nekurtų turtų bei dinastijų. Abi pagrindinės partijos užsiaugino profesionalius valdininkus, kurie karta po kartos gyvena iš bendro iždo, jį dalindami balsuotojams, kad išlaikytų savo kėdes. Abi partijos nukrypo toli nuo pagrindinių Respublikos principų, bet Demokratų partija jau priėjo arti negrįžtamų pokyčių. 

Jeigu kam kiltų klausimas, ar to pasimokė Lietuvos politikų klasė, atsisakau komentuoti, nes „švogerių” politikai turėjo kitų kraštų, kitų sistemų, iš kurių galėjo apsčiai pasisemti pavyzdžių!

Trumpai priminus šiuos Amerikos Respublikos principus, bandyti nuosekliai atsakyti į klausimus apie prezidentą Trumpą yra „sudėtinga”. 

Donaldas J. Trumpas nėra profesionalus politikas. Jis daro nepriimtinų profesionaliems politikams klaidų, iš kurių pagrindinė: per rinkimų kampaniją ponas Trumpas pažadėjo visą eilę reformų, ypač sustabdyti anksčiau minėtą Respublikos ir jos pamatų naikinimą. Rinkimų kampanijos pažadai yra profesonalių politikų duona. Po laimėjimo tie pažadai ištirpsta kaip ledai vidurvasario saulėje. Prezidento Trumpo mirtina nuodėmė minėtai nomenklatūrai yra jo bandymas laikytis savo pažadų. Jis tą daro, nors visi profesonalai politikai bei nomenklatūra jam trukdo jiems prieinamais būdais. Laikytis pažadų profesionalūs politikai bijo kaip velnias kryžiaus! Tad Donaldas Trumpas turi būti sunaikintas.

Kadangi vienijantis mūsų, lietuvių, tautą patriotizmo simbolis (jų vis mažiau beturime) yra krepšinis, siūlau įsivaizduoti rungtynes, kuriose žaidžia prezidentas Trumpas.

Rungtynės

Rungiasi dvi komandos: Trumpo „US-pirmieji” prieš Vašingtono „Nomenklatus”. Nomenklatų uniforma visų spalvų, siekiant įtikti visoms mažumoms, su raudona žvaigžde ant krūtinės. Trumpo US-pirmieji naudoja pasenusias Amerikos spalvų uniformas: raudona, balta ir mėlyna.

Teisėjai naudoja daugiaspalvę Nomenklatų uniformą. Rezultatus bei rungtynių eigos laiką tvarko uniformuoti Nomenklatų rėmėjai. Į sporto salę įleidžiami tik Nomenklatų sirgaliai. Rungtynes transliuoja Nomeklat-TV. Pranešėjai bei analitikai – tik Nomeklatų komandos nariai.

Įsivaizduokime, kaip rungtynės būtų pristatomos viešumai. Įsivaizduokime, kas laimėtų, jei teisėjai ne tik pritaikytų savo komandai neteisėtus sprendimus, bet jei ir to neužtektų, sukurtų naujas taisykles „pagal reikalą”. Na ir galiausiai, Nomenklatų teisėjai leidžia savo komandai žaisti dešimt prieš penkis. Jokių kliūčių laimėti nomenklatūrininkams nėra. Jie privalo laimėti. Trumpo US-pirmieji turi ne tik pralaimėti, juos būtina sunaikinti, kad ateityje tokie nepasirodytų bandydami sudrumsti profesionalių politikų regresą atgal į klasių diktatūrą.

Harvardo universitetas (nomenklatūros intelektualinė katedra) išstudijavo žiniasklaidos žvilgsnį į prezidento Trumpo kadencijos pradžią. Net jų objektyvi studija turėjo pripažinti, kad progresyviųjų žiniasklaidos žvaigždė, CNN, 93% medžiagos apie Trumpą pristato neigiamai. Kiti 7 % „teigiamai” arba neutraliai. Man pačiam neteko girdėti ar matyti bent vieno CNN teigiamo reportažo apie D. Trumpą. Kitos žurnalistikos agentūros stengiasi neatsilikti Amerikoje ir Europoje.

Trumpas sukrėtė Vašingtono nomenklatūros širšių lizdą. Širšės nemoka nusileisti, kai kas pakrato jų lizdą. Tokia tad D. Trumpo „dalia”. O atsakyti į mandagius klausimus apie prezidentą Trumpą telieka be ilgų paaiškinimų: „sudėtinga”.



Susiję

Užsienio politika 173460625036200577
item