Kun. Robertas Urbonavičius. Lobis ar našta?

Tavo nurodymai  brangesni man už auksą, mielesni už grynąjį auksą.  (atliepiamoji psalmė) Dirvoje paslėptas lobis tikriausiai pra...

Tavo nurodymai 
brangesni man už auksą,
mielesni už grynąjį auksą.
 (atliepiamoji psalmė)

Dirvoje paslėptas lobis tikriausiai pradžiugintų ir mus, ne vien ano meto Jėzaus palyginimo klausytojus. Tačiau ir vėl, šio sekmadienio Evangelija nėra nuotykių romano ištrauka, bet kalba apie mus ir Dievą (kaip visad!) Paslėptas lobis, brangiausias perlas – tai pats Jėzus, Jo Mokymas. Jis yra vienintelis, nepakartojamas, neįkainojamas. Dėl Jo galima parduoti viską, kad tik būtume su Juo ir Jame, nes be Jo niekas neturi prasmės. Turbūt laikytume kvailiu žmogų, kuris žinodamas, kad dirvoje yra paslėptas lobis, iš baimės ar tingumo numoja į tai ranka arba žinodamas, jog gali įsigyti gražiausią perlą, pasitenkina tuo, ką jau turi. Deja, daugybė žmonių, o kartais ir mes patys, panašiai elgiamės su tikėjimo dalykais. Atrodo, kad didžiajai daliai Vakarų Bažnyčios narių – pradedant nuo pasauliečių, vienuolių, baigiant dvasininkija – katalikiškas tikėjimas tapo nebe lobiu ar brangiu perlu, o našta, kurią reikia tempti, nes kažkaip gėda nusimesti, nors labai norėtųsi. Tikėjimas tampa tarsi balastas, kuris tik trukdo iš tiesų gyventi. Ieškome patogaus laiko Mišioms, kad atlikę pareigą, turėtume laiko tikram gyvenimui, apeiti Viešpaties Mokymui sugalvojame šimtus vingrybių, taip praktiškai pateisindami savo nuodėmes.

Iš skirtingų Bažnyčios stovyklų nuolat kalbama apie reformų, reformos reformų, atkūrimo ar revoliucijos būtinybę, nors vienintelė reforma, kurios mums reikia, tai širdies reforma; vienintelė revoliucija, kuri tikrai perkeistų Bažnyčios ir pasaulio veidą, tai maldos revoliucija. Turime vėl atrasti Evangeliją, Bažnyčios Mokymą, kasdieninį maldingumą kaip paslėptą lobį ir brangų perlą. Ne aš, mano poreikiai, mano troškimai, bet Dievas turi vėl užimti pirmą vietą, kitaip viskas tebus vario žvangėjimas ir cimbolų skambėjimas. Gal gražu, bet tuščia ir laikina. Prašykime kaip karalius Saliamonas: „Tad duok savo tarnui nuovokią širdį, <...> ir gera nuo pikta atskirti!“ Juk viskas išeina į gera tiems, kuriems Dievas yra viskas visame kame.                    

                                          Lai mano siela Viešpatį šlovina,
lai neužmiršta,
kiek jis man gero padarė.
(Komunijos antifona)



Susiję

Robertas Urbonavičius 7244538088942347982
item