Valstybės kontrolės išvada: investicijos į brangią infrastruktūrą nedavė inovacijų proveržio

Gegužės 31 d. bendrame Seimo Ekonomikos ir Švietimo komitetų posėdyje buvo apsvarstyta Valstybės kontrolės ataskaita „Valstybės investic...

Gegužės 31 d. bendrame Seimo Ekonomikos ir Švietimo komitetų posėdyje buvo apsvarstyta Valstybės kontrolės ataskaita „Valstybės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą siekiant inovacijų augimo“.

Kaip savo pranešime spaudai pakomentavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Dainius Kreivys, Valstybės kontrolės ataskaita atskleidė, kad į mokslo ir verslo bendradarbiavimą turėjusius skatinti slėnius investuotos milžiniškos lėšos nedavė teigiamo rezultato: „Už Europos Sąjungos ir valstybės pinigus sukurta brangi infrastruktūra naudojama ne inovacijų proveržiui ir verslo konkurentiškumui didinti, bet pelnymuisi iš patalpų nuomos ar interesų grupių poreikiams tenkinti“.

Ką gi, galima paploti – pagaliau įrodyta tai, kas buvo savaime aišku dar prieš pradedant įgyvendinti tą „idėją“. Pats sumanymas – brangiai investuokime į pastatus, ne į mokslininkus, ir kada nors į tuos pastatus perkelti mokslininkai sukurs inovacijų proveržį – tėra fikcija: juk ne infrastruktūra kuria proveržius, ir tik aklas to nemato, tačiau D. Kreivys savo pranešime spaudai, paviešinęs triuškinamą Valstybės kontrolės išvadą, skuba kažkodėl pridurti: „Dėl to, kad pinigai išleisti, tačiau inovacijos nekuriamos, kalta ne pati slėnių idėja, o Švietimo ir mokslo ministerijos negebėjimas užtikrinti tinkamą valdyseną, priežiūrą ir atsakomybę“.

Valstybės kontrolės duomenimis, į mokslo ir technologijų slėnius bei jų infrastruktūros sukūrimą, skambiai pavadintus „inovacijų kūrimo bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo įrankiais“, buvo investuota apie 298,7 mln. eurų, o moksliniams tyrimams ir eksperimentinei veiklai 2012–2015 m. skirta daugiau nei milijardas eurų – šiomis investicijomis neva „siekta inovacijų ir valstybės konkurencingumo augimo“.

Kaip teigiama Valstybės kontrolės išvadoje, šie investiciniai projektai Lietuvoje neturi precedento, tačiau jų rezultatai net neapibendrinami ir visuomenė apie juos iki šiol nieko net nežino.

„Geriausiai švaistomų valstybės finansų mastą iliustruoja ataskaitoje aprašytas „E-mokslo vartų“ sistemos projektas, kurio sukūrimas mokesčių mokėtojams kainavo daugiau nei 1,2 mln. eurų, o kasmet papildomai jos išlaikymas atsieis dar po 40 tūkst. eurų, tačiau besinaudojančių šia sistema – vienetai“, – savo pranešime spaudai stebisi D. Kreivys.

Be to, Valstybės kontrolė pabrėžė ir tai, kad neparengtas vadinamųjų mokslo slėnių valdymo ir koordinavimo modelis, nors, ataskaitos duomenimis, tam buvo skirta 149,4 tūkst. eurų. Tačiau ir šios lėšos išleistos „neekonomiškai ir nerezultatyviai“, nes modelis, kurį sukūrė valstybinis Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) kartu su tarptautiniu ekspertų konsorciumu taip ir nebuvo įgyvendintas.

Visa Valstybės kontrolės ataskaita skelbiama ČIA.

O kas bus daroma toliau, kai jau žinoma tai, kas ir taip buvo aišku, nutylima.

www.tiesos.lt

Susiję

Ekonomika 2205797818059970390

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-06-12 20:51

    O kaltų, kaip visada, nėra. Toks įspūdis kad patys pastatai surijo tuos milijardus, o žmonių ten net nebuvo...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2017-06-14 18:53

    taigi MOSTA dirbo dabartinė mokslo ir švietimo ministrė. Tai ar jinai suras kaltus?

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item