Nuo liepos įsigalios naujasis Darbo kodeksas

T. Tomilinas, Propatria.lt nuotr. Seime antradienį laukia paskutinis žingsnis priimti Darbo kodekso pataisas ir nuo liepos mėnesio tūks...

T. Tomilinas, Propatria.lt nuotr.
Seime antradienį laukia paskutinis žingsnis priimti Darbo kodekso pataisas ir nuo liepos mėnesio tūkstančių dirbančiųjų darbo sąlygos bus reguliuojamos kitaip: darbuotojus taps lengviau atleisti, daliai jų keliomis dienomis sutrumpės atostogos, bus galima sudaryti terminuotas sutartis neterminuotam darbui ir dirbti daugiau viršvalandžių.

Pažymėtina, kad antradienį Seime svarstomi Darbo kodekso pataisymai. Pats naujas Darbo kodeksas šiaip ar taip įsigalios nuo liepos.

Tačiau gera žinia ta, kad kartu su Darbo kodekso pakeitimais turėtų būti didinamos ir nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios bus mokamos 9 mėnesius, o maksimali išmoka sieks 75 proc. vidutinio mėnesio atlyginimo.

Šiuo metu tai būtų apie 612 eurų, bet tai maksimali išmoka, kurią gaus tik aukštą atlyginimą gavę žmonės. Be to, nedarbo išmokos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), ko dabar nėra.

Ar keisis darbo sutartys?

Nuo liepos įsigaliojus naujam Darbo kodeksui darbo sutarčių keisti nėra privaloma. Jeigu darbdavys vis tik siūlytų keisti darbo sutartį, darbuotojas turi teisę atsisakyti, tačiau dėl to gali būti atleistas.

Profsąjungų advokatas Nerijus Kasiliauskas primena, kad pagal naują Darbo kodeksą darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis gali būti priežastis darbuotojo atleidimui darbdavio valia, įspėjus prieš nustatytą terminą ir išmokėjus 2 savaičių arba 2 mėnesių išeitinę išmoką.

„Darbo kodekse yra atskiras straipsnis „Darbo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva“: jei darbdavys pasiūlo, o darbuotojas nesutinka, tai labai aiškiai nurodyta, jog tai gali būti darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės pagrindas: darbuotojas gali būti įspėjamas, jam išmokama išeitinė ir jis atleidžiamas“, – sakė N. Kasiliauskas.

Darbo kodeksą priėmė dar senoji socialdemokratų valdžia, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusį kartą vetavo Darbo kodeksą, nes jis stokojo socialinio jautrumo ir buvo nepalankus darbuotojams. Tuometiniai valdantieji atmetė D. Grybauskaitės veto su pasiūlymais, bet pralaimėjo rinkimus.

Darbo kodeksą kritikavusi ir vetuoti prašiusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga atidėjo Darbo kodekso įsigaliojimą ir taisė kai kurias nuostatas. Dalis nuostatų buvo pataisyta pagal tai, kaip susitarta Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai. Tačiau valdančiųjų kritikai teigia, kad pataisymai kosmetiniai, be to, liko keletas pataisų, ties kuriomis lūžo kalavijai.

Paskutinės pataisos priimtos be Trišalės tarybos sutarimo

PATAISŲ ESMĖ:

1. Išplečiama apsauga darbo ginčo dalyviams. Darbuotojai norėjo, kad darbo ginčo metu, apsauga nuo atleidimo būtų taikoma ne tik profesinės sąjungos vadovui ar darbo tarybos pirmininkui, bet ir visai darbo tarybai arba profsąjungos valdymo organo nariams. Darbdaviai iš pradžių su tokia nuostata nesutiko, Trišalėje taryboje fiksuotos atskirosios nuomonės.

Galiausiai, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai registravo pataisą be Trišalės tarybos pritarimo, kuria apsauga nuo atleidimo išplečiama. Pagal ją, per 10 darbo dienų nuo Darbo kodekso įsigaliojimo profesinės sąjungos raštu pateikia valdymo organų narių, kuriems taikomos šios dalies garantijos, sąrašus darbdaviui, o naujai įsteigtos – ne vėliau kaip per 10 dienų nuo įsteigimo dienos. Seimas pataisai pritarė.

2. Draudžiami veiksmai streiko metu. Naujame Darbo kodekse yra nustatyta, kad 25 proc. profesinės sąjungos narių gali paskelbti streiką, streiko metu streikuojantys darbuotojai negauna darbo užmokesčio. Dėl to yra sutarta.

Bet darbuotojai siekė, kad streiko metu darbdavys negalėtų priimti vienašališko sprendimo nutraukti įmonės ar padalinio veiklos, trukdyti darbuotojams ateiti į darbo vietas, sudaryti kitas sąlygas stabdyti įmonės ar padalinio veiklą. Darbdavys taip pat streiko metu negalėtų į streikuojančiųjų vietas priimti naujų darbuotojų, išskyrus tuos atvejus, jei paskelbiamas lokautas.

Lokautas yra laikinas streikuojančių darbuotojų darbo sutarčių vykdymo sustabdymas. Taip elgtis galima, tik po 7 kalendorinių dienų nuo streiko pradžios.

Darbdaviai šios nuostatos nenorėjo, Trišalėje taryboje fiksuotos atskirosios nuomonės, bet valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjunga nusileido ir pritarė konservatoriaus Rimanto Dagio pataisai.

Praėjusiame posėdyje buvo pritarta pataisai, jog specifinių žinių turintiems darbuotojams turi būti mokama 40 proc. kompensacija už tai, kad darbo santykių metu darbdavys sudaro su juo nekonkuravimo susitarimą ir draudžia dirbti kitam darbdaviui arba vykdyti savarankišką komercinę veiklą.

Naujas ir senas Darbo kodeksai: kas keičiasi

– ATOSTOGOS: naujame Darbo kodekse nustatyta, kad kasmetinės minimalios atostogos – 20 darbo dienų, iš kurių 10 išnaudojama nepertraukiamai (jei dirbama penkias dienas per savaitę). Jei dirbama šešias dienas per savaitę, minimalių atostogų trukmė turi siekti 24 darbo dienas.

Iki 2017 m. liepos 1 dienos sukauptos atostogos bus perskaičiuojamos. Pavyzdžiui, jei sukaupta 20 kalendorinių dienų, jos perskaičiuojamos taip: 20 x 5 : 7 = 14,28.

Sename kodekse kasmetinės minimalios atostogos siekė 28 kalendorines dienas, iš kurių 14 išnaudojama nepertraukiamai. Taigi tiems darbuotojams, kurie galėjo išnaudoti likusias 14 dienų po vieną, atostogos trumpėja 4 dienomis.

– ATLEIDIMAS: naujame Darbo kodekse nustatyta, jog kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, jis įspėjamas prieš 1 mėnesį, jei dirbta ilgiau nei metus, arba prieš 2 savaites, jeigu dirbta trumpiau nei metus.

Įspėjimo terminai dvigubinami – auginant vaiką iki 14 metų arba jei iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, trigubinami – neįgaliems darbuotojams arba jei iki pensijos liko mažiau kaip 2 metai. Taigi ilgiausias įspėjimo terminas gali būti 3 mėnesiai.

Sename kodekse įspėjimo terminai siekia 2–4 mėnesius.

– IŠEITINĖS KOMPENSACIJOS: naujame Darbo kodekse nustatyta, kad darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atleidžiamam darbuotojui išmokama 2 savaičių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, jei dirbta trumpiau nei metus, ir 2 mėnesių išmoka, jei dirbta ilgiau nei metus.

Dar ketinama įkurti Ilgalaikio darbo išmokų fondą, iš kurio priklausytų tokios išmokos už stažą, jei per 3 mėnesius nesudaroma nauja sutartis:

1 vidutinis atlyginimas – atidirbus 5–10 metų;

2 vidutiniai atlyginimai – atidirbus 10–20 metų;

3 vidutiniai atlyginimai – atidirbus daugiau nei 20 metų.

Sename kodekse išeitinės išmokos siekė 1–6 mėnesių vidutinį atlyginimą, priklausomai nuo stažo.

– GREITASIS ATLEIDIMAS: naujame Darbo kodekse atsiranda naujas atleidimo pagrindas, vadinamas darbdavio valia. Jis reiškia, kad darbdavys darbuotoją apie atleidimą įspėją prieš 3 dienas ir išmoka 6 mėnesių išeitinę kompensaciją.

Sename kodekse tokio atleidimo pagrindo nėra.

– VIRŠVALANDŽIAI: naujame Darbo kodekse nustatyta, kad su viršvalandžiais vidutiniškai per savaitę gali būti dirbama ne ilgiau nei 48 valandas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą – 52 valandas per savaitę, o maksimalusis darbo laikas su viršvalandžiais ir papildomu darbu negali viršyti 60 valandų per savaitę.

Žodis „vidutiniškai“ šiuo atveju reiškia, kad valandos dalinamos per apskaitos laikotarpį, todėl vieną savaitę gali tekti dirbti daugiau, kitą mažiau. Profsąjungų advokatas Nerijus Kasiliauskas teigia, kad taip išvengiama brangesnio apmokėjimo už viršvalandžius.

Darbuotojo viršvalandinis darbas negali viršyti 180 valandų, nors kolektyvinėje sutartyje galima susitarti dėl daugiau viršvalandžių.

Sename kodekse numatyta, kad maksimalus darbo laikas per septynias dienas su viršvalandžiais negali viršyti 48 valandų. Darbuotojo viršvalandinis darbas per metus negali viršyti 120 valandų.

– TERMINUOTOS SUTARTYS: naujame Darbo kodekse nustatyta, kad maksimalus terminas vienai terminuotai sutarčiai – 2 metai, o kai su darbuotoju sudaroma terminuota sutartis skirtingoms funkcijoms atlikti, tuomet maksimalus terminas – 5 metai. Terminuotų sutarčių įmonėje negali būti daugiau nei 20 proc., tačiau jas galima sudaryti nuolatinio pobūdžio darbams.

Sename kodekse irgi numatyta, kad terminuota sutartis negali tęstis ilgiau nei 5 metai, bet neleidžiama sudaryti terminuotos sutarties, jei darbas nuolatinio pobūdžio.

– NĖŠČIŲJŲ ATLEIDIMAS: naujame Darbo kodekse įtvirtinta, kad nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku iki kūdikiui sukaks 4 mėnesiai negali būti įspėta apie atleidimą ir su ja negalima nutraukti darbo sutarties, nebent darbdavys ir nėštukė dėl to susitarė, jos pačios iniciatyva, nesant šalių valios arba kai baigiasi terminuota sutartis.

Sename kodekse nutraukti darbo sutartį su nėščiąja neįmanoma nuo darbdavio informavimo apie nėštumą iki laiko, kai praeina vienas mėnuo po moters nėštumo ir gimdymo atostogų. Su darbuotoju, auginančiu vaiką iki 3 metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės.

– NUKRYPIMAS NUO DARBO KODEKSO: naujame Darbo kodekse leidžiama nukrypti nuo jame nustatytų taisyklių, jeigu darbo sutartimi suderėta dėl ne mažiau nei 2-iejų vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžio atlyginimo ant popieriaus. Šiuo metu tai būtų 1600 eurų ant popieriaus. Tačiau negalima nepaisyti nuostatų dėl maksimalaus darbo ar minimalaus poilsio laiko, darbo sutarties sudarymo ar jos pasibaigimo, saugos, sveikatos reikalavimų.

Sename kodekse nukrypti nuo kodekse numatytų nuostatų, jei atlyginimas viršija nustatytą dydį, nebuvo leidžiama.

Susiję

Ekonomika 4108594781934273544

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item