Gytis Bernotas. Visuomenė alkoholio draudimų veidrodyje

propatria.lt nuotrauka  Alkoholizmas yra opi kiekvienos visuomenės socialinė problema, bet Lietuvoje ji jaučiama ypatingai. Pasaulio Sv...

propatria.lt nuotrauka 
Alkoholizmas yra opi kiekvienos visuomenės socialinė problema, bet Lietuvoje ji jaučiama ypatingai. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) 2016 m. apskaičiavo, jog kiekvienam Lietuvos gyventojui, vyresniam nei 15 metų, tenka po 18,2 litrų grynojo alkoholio per metus. Pagal šį rodiklį mes užimame pirmąją vietą pasaulyje. Lietuvos Statistikos Departamentas paskelbė kuklesnius skaičius – atitinkamai 13,2 litrų. Rezultatai skiriasi, tačiau kad ir kokiais duomenimis besiremtume, pagal alkoholio suvartojimą pasaulyje būsim pirmi ar penkti, didelio skirtumo nėra. Problemos aktualumas išlieka ir mūsų tauta šioje srityje toliau griežia pirmuoju smuiku.

Šioje situacijoje Seimas visai neseniai pritarė alkoholio kontrolės įstatymo griežtinimui, siekdamas kovoti su milžiniškais girtavimo mastais. Priimtos pataisos suskaldė visuomenę į dvi grupes: primąją, pasisakančią už alkoholio vartojimo ir prieinamumo mažinimą, bei antrąją, pasisakančią prieš visus draudimus ir alkoholio politikos pakeitimus. Šių dviejų grupių konfrontacija viešojoje erdvėje sukėlė dideles audras, tačiau joms aprimus, galime aptarti esminius abiejų diskutuojančių pusių argumentus, jų formuojamą diskursą ir netgi įvertinti mūsų demokratijos tvarumą alkoholio draudimų akivaizdoje. 

Pirmoji išryškėjusi visuomenės grupė visų pirma neįgnoruoja Lietuvos alkoholizmo problemos, ją pripažįstą ir palaiko priemones ją sprendžiant. Tokioje visuomenės dalyje ryškėja anti-vartojimo nuotaikos, vis labiau pradeda reikštis sveikos gyvensenos entuziastai, kuriasi įvairios jaunimo ir bendruomeninės sveikos gyvensenos organizacijos, kurios teikia viltį bei rodo pavyzdį bandantiems atsisakyti alkoholio. Greta aktyvių žmonių kaip ir visais atvejais yra gausybė pasyviai palaikančių. Per ilgus menkai reguliuojamo alkoholio vartojimo metus po nepriklausomybės atgavimo formavosi įvairūs stereotipai, kurie ilgainiui tapo stigmomis, visuomenėje skatinančiomis dar didesnį vartojimą, ypatingai jaunimo tarpe. Negerti paaugliui daug kur reiškė būti nevykėliu, vesdavo arba prie patyčių, arba prie girtavimo tiesiog prisitaikant. Vyraujant tokioms normoms, gerti tapo populiaru ir normalu. Taigi pirmoji grupė pripažįsta šią problemą ir stengiasi ją pakeisti, darydama tą tiek visuomeninėmis iniciatyvomis, tiek palaikydama neretai ir patiems alkoholizmo problemos neturintiems piliečiams nepatogumų keliančius įstatymus. Kaip taikliai rašė vyskupai viešame laiške, „prekybos ribojimas gali paliesti kiekvieną iš mūsų, ir tai bus mūsų sumokami kaštai. Tačiau sveikesnės ir saugesnės Lietuvos nepasieksime, jei nesutiksime savanoriškai prisiimti dalies kaštų už tokią Lietuvą.“ Kad galėtų palaikyti alhokolio kontrolės politiką, pilietis neišvengiamai turi pritarti šiai solidarumo logikai. 

Antroji grupė ne mažiau įvairi savo sudėtimi, tačiau sutaria dėl tikslo kovoti su įvairiausiais draudimais. „Draudimais nieko nepasieksi“, skelbia jų logika. Alkoholio vartojimo apribojimai čia nėra išimtis. Ši grupė talpina jaunimą, kurio nuomonę formuoja įvairūs visuomenės veikėjai, įvairius liberalius ir net savotiško elito sluoksnius, suinteresuotus prekybininkus, gamintojus ar net pramogų pasaulio atstovus, dažniausiai taip pat gyvenančius nevaržomos laisvės dvasia. Pamatinis šios grupės išskirtinumo bruožas yra tariama laisvės ir apsisprendimo teisė, kuri suvedamą į liberalios visuomenės idėją. Tokia idėja atomizuoja visuomenę, joje individai siekia tik asmeninės naudos ir gerovės sau, negalvodami apie savo artimą arba bendruomenės narį. Liberalus individas eliminuoja bet kokį bendruomeninį ryšį, panaikina bendrojo gėrio sampratą, skatina vartojimą ir dažniausiai nesąmoningai padeda atitinkamoms industrijoms didinti pelną iš mūsų visuomenės ydų bei neracionalių pasirinkimų. 

Paradoksaliai, neretai „draudimais nieko nepasieksi“ stovykloje atsiduria gausios grupės vyresnio amžiaus žmonių, nepritariančių postmodernioms liberalioms vertybėms (gėjai, migrantai ir kitos mažumos), tačiau tvirtai tikintys pačiu principu prieš draudimus. Jų nusistatymas daugiau ne ideologinis, o paremtas netikėjimu valstybės galia įtvirtinti savo sprendimus, įgyvendinti draudimą ar kitokią nuostatą, sužiūrėti, ar ir kaip vykdomas įstatymas. Šie žmonės savaip racionalūs, nes jų gyvenime tiek sovietmetis, tiek ir nepriklausoma Lietuva nesuteikė daug pagrindo patikėti valstybės galia užtikrinti tvarką ir teisingumą. Kai valstybė žada, jie juokiasi. Neretai ši nuostata koreliuoja su alkoholio vartojimu. 

Žmones į skirtingas stovyklas alkoholio vartojimo klausimu atveda daugybė skirtingų priežasčių. Tačiau galiausiai vis tiek turime kelti esminį klausimą: kam alkoholio vartojimo augimas ar bent stabilumas yra naudingas? Akivaizdžiausia nauda matoma alkoholio gamintojų ir platintojų megakoncernams, kurie su savo finansinėmis injekcijomis remia įvairias organizacijas, „tyrimų” institutus ar net politines partijas, kurios tariamai skleidžia atviros visuomenės idėjas, nors realiai dažniausiai atstovauja savo rėmėjų interesus. Pseudomoksliniai institutai, tokie kaip Lietuvos laisvosios rinkos institutas, jeigu tikrai būtų kokie skelbiasi, bent kovotų už alkoholio rinkos išskaidymą ir kuo didesnį smulkių konkuruojančių dalyvių skaičių joje. Tačiau tokia laisvoji rinka, o ne palankios sąlygos MG Baltic ir panašiems politikos donorams, Laisvos visuomenės instituto nedomina. 

Greta tiesiogiai suinteresuotų yra liberalieji visuomenės veikėjai, „elitai”, aktoriai ir muzikantai. Pastarieji renkasi populiarumo taškus akyse tų, kuriuos žino esant prieš bet kokius draudimus. Galimai ir patys tuo tiki. Formuodami neigiamą nuomonę apie valdžioje esančius išrinktus tautos atstovus jie lošia neprološiamą partiją, nes nėra nieko populiariau, kaip į lozungus sutelpančiu klausimu kritikuoti valdančius politikus. Neseniai keli muzikantai pakeitė savo nuomonę iš palaikančių blaivybę į smerkiančius. Tarp jų buvo Kaušpėdas, Samas ir kiti. Dar vėliau atsisakyta dalyvauti visada blaivybę skelbusiame Naisių festivalyje. Kaip tas pats festivalis su tomis pačiomis vertybėmis pasidarė nebepriimtinas, o viešumoje prireikė kalbėti už alkoholio vartojimą? Įžymybių vertybės keičiasi kartu su nuotaikomis ir viešosios nuomonės vėjais. 

Ir visgi daugiausiai dėmesio vertas jaunimas, kuris neriasi per galvą rėkdamas apie laisvę rock'n'rollui ir kurdamas sofistikuotus argumentus, kurie leistų išsaugant orumą ignoruoti musų visuomenės alkoholizmo problemą. Problemos neigimas yra pirmasis priklausomybės požymis, kuris dažnai atsispindi jaunuolių retorikoje. Liberalai dažnai sako – kodėl mes nepasitikime savo jaunimu? Juk jaunimas žino, ką daro, ir sugeba atsakyti už savo veiksmus. Tačiau pasirinkimai nėra lygiaverčiai tiek savo teisingumu, tiek pasekmėmis. Daugeliu klausimų primesti teisingo pasirinkimo valstybė ar dar kas nors neturi ir negali. Tačiau visada esama klausimų, kuriais pasirinkimų pasekmės per daug pražūtingos, o pasirinkimo aplinkybės – pernelyg neatsakingos, kad būtų galima juos palikti visuomenės, o ypač jaunimo savieigai. Tai savaime suprantama net liberalams, kai kalbame apie stiprius narkotikus, prostituciją, lošimus ir panašius dalykus. Tačiau meluotume sau ir alkoholio vartojimą priimdami kaip laisvos valios aktą. Juk dažnu atveju vartoti alkoholį nusprendžiama per anksti, apėmus nevilčiai ar dėl kitų aplinkybių. Niekas negali pajausti, kada prieis ribą, po kurios jau bus praradęs laisvę kitą dieną nuspręsti kitaip ir nebevartoti. Situaciją atpažįstame tik tada, kai joje atsiduriame. Ar liberalams būtinai reikia, kad kuo daugiau jaunų žmonių išbandytų šią riziką savo kailiu ir kuo ankstesniame amžiuje? 

Ta pati jaunuomenė dažnai piktinasi alkoholio akcizo kėlimu. Valstybei niekada neapsimokės, jog žmonės gertų, nes iš visų akcizais surinktų pinigų į valstybės biudžetą, tik dalis nukeliauja alkoholio vartojimo sukeltų padarinių likvidavimui ir tų pinigų visada yra per mažai. Lietuva kasmet patiria 215 mln. eurų nuostolių dėl alkoholio vartojimo. Už šią sumą galėtume labai įvairiai prisidėti prie bendrojo gėrio kūrimo, kiekvienam Lietuvos mokytojui pakelti algą per 250 eurų, o gydytojui – per 600 eurų. Lietuvos kasmetinis komensuojamųjų vaistų biudžetas yra 230,5 mln. eurų ir jį beveik visą galėtume padengti sutaupydami lėšas, kurių pareikalauja alkoholio vartojimo pasekmės. Racionalus kaštų ir naudos skaičiavimas turėtų būti liberalų stiprybė.

Kiekvienas asmuo, kuris piktinasi draudimais ir akcizo kėlimu, turėtų suvokti, jog dėl jo neracionalaus, bet neva savaime vertingo pasirinkimo gerti, nukenčia visa valstybė, visuomenė ir galiausiai jis pats.  Čia atsiranda neteisingumas, nes žmonės, nevartojantys alkoholio, savo mokesčių pinigais turi gydyti žalingų įpročių turinčius ligonius ir jų artimųjų socialines žaizdas. Neteisingumas atsiskleidžia ir kitoje, argumentacijos ir dialogo, plotmėje. Dažnai matome teiginius: „Žmogus gali eiti tarnauti ir mirti už valstybę, bet negali išgerti bokalo alaus” arba „Žmones gali tuoktis, bet per savo vestuves, negali išgerti šampano”. Tai yra puikiausias sofistikuotos manipuliacijos pavyzdys. Ginti Tėvynę yra kiekvieno piliečio pareiga, kas rašoma mūsų Konstitucijoje. Tėvynės gynimas užtikrina valstybės išlikimą – nepriklausomybę, kurioje gali reikštis tautos apsisprendimas ir piliečių laisvė demokratiškai valdyti patiems save. Tėvynės gynimo pareiga yra ir tų pačių jaunuolių visų pilietinių laisvių apsauga. Lyginti pareigą, kuri užtikrina mūsų laisves, su laisve gerti, kuri savo pasekmėmis tas laisves naikina, yra gėdingas nesusipratimas. Koks yra ir priekaištas dėl galimybės tuoktis, bet ne gerti savo vestuvėse, išduodantis tiesiog patologinę mūsų visuomenės būklę: vestuvių be alkoholio neįsivaizduojame ir laikome tai savaime suprantamu dalyku, argumentuojame tuo, lyg apeliuotume į sveiką protą.

Pagaliau alkoholio kontrolės pataisos puikiai parodys, ar mes esame tikrai demokratiška tauta. Išrinkdami savo tautos atstovus, daugumos norėjusiųjų dalyvauti valia mes suteikiame jiems įvairias teises, pirmiausiai įstatymų leidybos galią. Mūsų valdžios dauguma pasisako už alkoholio kontrolės griežtinimą. Demokratijos principai reikalauja iš piliečių ginti savo pažiūras iki įstatymo priėmimo, kokios jos bebūtų, bet sutikti su daugumos valia, parlamentui ją priėmus. Sugriovus šį principą griūva demokratijos veikimas ir politinis stabilumas. Kartu šis išbandymas parodys, ar piliečių daugumos valia ir bendrojo gėrio siekis gali įveikti stambiosios alkoholio pramonės interesus. Belieka tikėtis, jog įstatymų leidėjams užteks ryžto toliau vykdyti priešrinkiminius pažadus šioje srityje.  Juk būtent pažadų vykdymui, o ne rinkėjų išdavystėms, šią valdžią ir išrinkome.  










Susiję

Įžvalgos 7494393784122653072

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-07-01 00:34

    Labai šališkai parašėte ši straipsnį, nes prieš draudimus nusistačiusius aprašėte labai radikaliai ir naudojote argumentus kurie labiau skirti pajuokavimui, o ne rimtai diskusijai (tikriausiai daugumą šių argumentų radote Facebook'e). Aš esu prieš draudimus (bent jau daugumą jų) ir mano argumentai yra tokie:
    *Dabartiniai draudimai neveikia, reikia sugalvoti būdą kaip juos padaryti juos veikiančius, o tada galvoti naujų (akcentuoju alkoholio prieinamumą nepilnamečiams)
    *Reikia koncentruoti įstatymus į konkrečias socialines grupes, kurios daugiausia suvartojo alkoholio ir padaro daugiausia nuostolių valstybei. Vienas iš tinkančių įstatymų tai kad būtų parduodama tik nuo 20m. Gali net ir vėlesnį amžių nustatyti. Pritariu ir akcizų didinimui.
    Aš prieš draudimus, nes tai lengviausias ir neefektyvus kelias link mažesnio alkoholio suvartojimo. Aš noriu kad jie pasistengtų ir pagalvoję kažką gudraus sugalvotų. Pavyzdžiui, kad ne pinigais remtų valstybė bedarbius, tėvus, vargstančius ir t.t. o kokias pvz. talonais už kuriuos tik būtinus ar naudingus daiktus būtų galima įsigyti, o ne alkoholio ar cigarečių.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-07-01 17:14

      Prieš x metų dabartiniai alkoholikai pradėjo restoranuose, pliažų kavinėse ir t.t. Šapranauskas, Beresnevičius ir kiti laipsnių pražudyti Lietuvos talentai nepradėjo nuo stipraus bambalinio alaus. Tai kas čia potenciali rizikos grupė, a? Dabartinių vergų gelbėti jau neverta - pražuvę net pažangiausiai medicinai ir psichologijai.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2017-07-02 10:38

      Pagalvojus, tai laipsniai nebuvo pagrindinę jų problema, jų pagrindinė problema buvo psichologinės problemos, kurių nesigydė. Todėl reiktų ne drausti, o kurti efektyvesnę ir prieinamesnę psichologine pagalbą, šviesti apie jų gydymo svarba ir t.t.
      Antra, tai į tas vietas niekas neina prisigerti, o eina socializuotas. Todėl reiktų erdvių kur galima būtų praleisti laiką ir be alkoholio. Kaune yra kelios vietos kur visokius stalo žaidimus nuomoja ar tiesiog gali ateiti, bet dauguma žino tik barus. Aš pats dažnai lankausi tokiose vietose, bet apie jas mažai kas žino. Manau tokių vietų skatinimas (alcohol free) būtų naudingesnis sprendimas. Tai padėtų spręsti ir vaikų užimtumo problemas, nes dabar vaikai arba prie kompiuterio sėdi arba po miestą valkiojasi ir geria. Nėra paaugliams kur susirinkti vakare pabūti, tik į kavinę kur dažniausiai jau yra pasiėmę po bokalą aplinkiniai.
      Keista, kad pasmerkiai beveik visus Lietuvos rajonuose gyvenančius žmones ir skurstančius žmones. Jie irgi gimdo ir užaugina vaikus. Šiaip jie kaip sunkiai gydoma žaizda ir pagal tavo siūlymą, geriau jos negydyti, o tiesiog nusipjauti galūnę ant kurios ji yra, arba tiesiog ignoruoti ir leisti jai pūliuoti. Tokiu atveju mes tikrai galūnių nebeturėtume. Aš manau kad juos reikia gelbėti, jie ir suvartoja daugiausia alkoholio. Šapranauskas ir kiti pražuvę nuo laipsnių nesuvartojo tiek alkoholio kiek kaime gyvenantis. Jie dar buvo blaivūs kartais, nes viešumoje reikia rodytis. O kaimietis girtas mėnesiais ir negeria tokiais "juokingais" kiekiais kaip anksčiau minėti žmonės. Jie, jei geria, tai geria daug. O su jais vaikai auga, kurie tik tokį vaizdą mato visoje apylinkėje ir šeimoje. Esu buvęs kaimo baliuje, tai jei tau dvylika, tai drąsiai gali su kitais gerti, o jei mažiau, tai tik alaus gali pagurkšnoti. Ir tokie vaikai užauga ir būna kaip tėvai ir jie visada bus, jei nepadėsim jiems. Ir tikrai jiems nerūpi nei reklamos, nei lauko kavinės, nei festivaliai, nes ten brangu prisigerti. Jie eina į parduotuvę ir perka kas pigiau ir stipriau. Mano siūlymas, kad valstybės finansuojamose parduotuvėse nebūtų prekiaujama alkoholiu. Arba galima dar kažką gudriau sugalvoti, o išrinktųjų darbas ir yra galvoti. O ne lengviausią kelią rinktis.
      P.S. ačiū už argumentuotą atsakymą. Dažniausiai tekdavo susidurti su tokiais kurie pritaria draudimams, bet nesupranta kodėl, nes jei nesutikdavai su jų nuomone, tai tik necenzūrinius žodžius išgirsti gali.

      Panaikinti
    3. "naudojote argumentus kurie labiau skirti pajuokavimui" - iš patirties galiu pasakyti, kad straipsnyje minimi "argumentai" pateikiami visiškai rimta veido išraiška. :)
      "Vienas iš tinkančių įstatymų tai kad būtų parduodama tik nuo 20m." - pala - bet juk tie "prieš draudimus" kaip tik ir traktuoja tokį siūlymą kaip vieną iš draudimų - t.y. draudimą jaunesniems įsigyti alkoholio. :) Taigi, tamstos teiginys "Aš prieš draudimus" iš esmės neatitinka tiesos - Jūs nesate prieš alkoholio prieinamumo ribojimą (t.y. "už laisvę rokenrolui") - tiesiog pritariate ne visoms valdžios siūlomoms priemonėms. ;) Mano galva, geriau būtų ne kartoti nuvalkiotą "aš prieš draudimus" (suprask - visus ir bet kokius), o konkrečiai parašyti, prieš kurį valdančiųjų pasiūlymą pasisakote ir kodėl.
      O "Anonimško 2017-07-01 17:14" komentaras geras - išties, alkoholizmas yra lėtinė liga, ji palaipsniui vystosi, ir iš tikrųjų tie "draudimai" yra prevencinės priemonės, o ne skirtos jau sergantiems gydyti. Na, o dėl teiginio "Pagalvojus, tai laipsniai nebuvo pagrindinę jų problema, jų pagrindinė problema buvo psichologinės problemos, kurių nesigydė." - ar tikrai? O gal tos psichologinės problemos ir atsirado dėl tų "laipsnių"? Dažnas alkoholikas (o gal net visi?) turi psichologinių problemų - ir labai dažnai yra susiformavęs toks "užburtas ratas", kad priežastinį ryšį nustatyti labai nelengva.
      "Mano siūlymas, kad valstybės finansuojamose parduotuvėse nebūtų prekiaujama alkoholiu." - atvirai pasakius, net nežinau, ar tokių dar kur nors yra. O jeigu ir būtų, tai po tokio draudimo (taip, tai irgi draudimas :)) šalia atsidarytų privati be tokių apribojimų.

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2017-07-01 22:12

    Teisingos mintys apie gėdingą kampaniją, kurią "elitai" ir šnapso industrija sukėlė manipuliuodama plačìosios tamsuomenės instinktais

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2017-07-02 15:17

    Tekstas Dievui į langus. Neaiškios sąsajos, menki palyginimai, kurių didžioji dalis tarpusavyje niekaip nesusiję. Šališka, skaitant atrodo, kad rašyta apie nieką, panašu į stiprų 12-toko rašinį. Neaišku, neišgryninta. Negana to, palikta rašybos klaidų. Toks jausmas, kad tekstas - paskutinės minutės darbas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vertimas iš liberastų į žmonių kalbą: "kadangi vienintelius "argumentus", kuriuos žinojau (feisbuko draugai atsiuntė), autorius jau "suvartė", o mano dievukai (na, tie, kurie feisbuke daug sekėjų ir "laikų" turi - nors šiaip tai aš jokių autoritetų nepripažįstu!) naujų neparašė, belieka kopijuoti, ką jie rašo, kai neturi ką pasakyti". :)
      Tiesioginė komentaro autoriaus minčių transkripcija: "ka jis ce, karoce, nusisneka, vasce!" :)

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item