Birželio 2 d. Telšiuose vyks diskusija „Krikščionio statusas Lietuvoje: ar turime žodžio laisvę?“

Jaunimo sambūris „Pro Patria“ Birželio 2 dieną, penktadienį, 19 val. kviečia telšiškius ir miesto svečius į diskusiją „Krikščionio status...

Jaunimo sambūris „Pro Patria“ Birželio 2 dieną, penktadienį, 19 val. kviečia telšiškius ir miesto svečius į diskusiją „Krikščionio statusas šiandienos Lietuvoje: ar turime žodžio laisvę?“, kuri vyks Telšių „Žemaitės“ dramos teatre (Respublikos g. 18). Diskusijoje dalyvaus Vilniaus universiteto profesorius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, filosofas Vytautas Radžvilas, politologas Dovilas Petkus, sambūrio narys, telšietis Arnas Simutis. 

Lietuvoje pagrįstai kalbama apie piliečių neaktyvumą ir nusivylimą politika. Keičiantis valdžioms nesprendžiamos problemos ir negerėjančios gyvenimo sąlygos skatina nuo politikos laikytis atokiau. Juo labiau nesikišti į politiką skatinami piliečiai katalikai ir pati Bažnyčia – tiek kaip institucija, tiek kaip žmonių bendruomenė. Lygiai taip pat kaip ir sovietmečiu, Lietuvoje vis dar plačiai paplitęs mitas, jog Bažnyčia atskirta nuo valstybės ir negali kištis į valstybės reikalus. Tai didelė klaida. Bažnyčia – tai visų pirma žmonės, dvasininkai ir pasauliečiai, lygiai su visais nešantys atsakomybę už valstybės likimą. 

Tai suprasti ypač svarbu matant vis agresyviau prieš žmogaus prigimtį nukreiptą „pažangiųjų“ politiką. Ypač šeimos klausimais vis drąsiau siekiama įteisinti prigimčiai prieštaraujantį požiūrį į santuoką, šeimą, lytiškumą ir žmogaus savęs suvokimą apskritai. Tėvą ir motiną vis dažniau pakeičia tolerantiški „tėvas1“ ir „tėvas2“, Seime vis iš naujo registruojami įstatymai, siūlantys populiarinti naujas lyties sampratas šalies mokyklos. Savo pažiūrų neslepiantys mokytojai be teismo yra teisiami ir persekiojami viešojoje erdvėje. Šių pokyčių akivaizdoje prasminga sustoti ir susiorientuoti: kur esame, ką giname ir ką galime apginti? 

Ši diskusija – tai kvietimas visiems kelti klausimą, kokia yra mūsų kaip piliečių tikroji vieta valstybės gyvenime? Ko ir kaip galima siekti, o visų pirma, kodėl apskritai prasminga mums kištis į politiką? Kokie klausimai privalo būti svarbūs kiekvienam Lietuvos gyventojui? Gal požiūrio į šeimą ir valstybę kaita jau yra natūralus ir nesustabdomas procesas? Kviečiame kartu ieškoti atsakymų į šiuos ir kitus klausimus.


Susiję

Religija 7287222824607775010

Rašyti komentarą

7 komentarai

Cato rašė...

„Savo pažiūrų neslepiantys mokytojai be teismo yra teisiami ir persekiojami viešojoje erdvėje."
Mokytoja teista už visiškų paistalų, melagingos statistikos skleidimą per pamoką, ne pažiūras.

Pikc rašė...

Visiški paistalai ir melaginga statistika - liberast-neomarksistų monopolija, niekas į ją nesikėsina. ;)
Ir apskritai, prieš komentuojant reiktų bent pabandyti suprasti, kas komentuojamame teiginyje rašoma. ;)

Anonimiškas rašė...

Žodžio laisvė tikrai yra tik i jau keliauja į tarpuvartes ir įsitvirtina jau ten, jau panaši analogija su sovietmečiu, kamieninės žodžio laisvės vis mažėja, jos vietą užima interpretacijos arba melas.

Anonimiškas rašė...

to Cato - ko čia landžioji ? Jukš į LGBT puslapį ir ten mėhgaukis žodžio "laisvė" apie sodomo ir t.t. OK ?

Anonimiškas rašė...

Deja žodžio laisvė pas mus kažkaip baigia susikeisti vietomis su melavimo laisve. Jeigu žmogus kalba apie reiškinius tiesa ir pats nori žinoti tiesa tai jis apšaukiamas ir išvadinamas ivairiausiais pavadinimais kurie reiškia kad tas žmogus ;netolerantiškas; ;neliberalus; ;nepažangus; ir tt.

Anonimiškas rašė...

Cato na jūsų komentaras tai tikrai visiški paistalai.

Anonimiškas rašė...

Garsiausiai rėkiantys apie savo teises ir anei mur mur apie savo pareigas taip agresyviai reikalauja ,,tolerancijos'', ,,liberalizmo'', ,,pažangos'', kad šitai vertinti reikia vienareikšmiškai: tai yra agresyvus, juridine kazuistika pridengiamas kitaminčių puolimas.

item