Viena iš Vilniaus r. savivaldybės gatvių pavadinta lietuvius žudžiusios karinės grupuotės dalyvio vardu

Kovo 31 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba vienai Pūstalaukio kaimo gatvei suteikė lenkų rašytojo lenkų rašytojo ir lenkų „Armija Kra...

Kovo 31 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba vienai Pūstalaukio kaimo gatvei suteikė lenkų rašytojo lenkų rašytojo ir lenkų „Armija Krajova“ dalyvio Tadeušo Konvickio (Tadeusz Konwicki) vardą.

Už tokį siūlymą balsavo 20 tarybos narių, Trys nariai buvo prieš, dar trys susilaikė.

Nei sprendimo projekte, nei aiškinamajame rašte, aprašant minėtą asmenį, nėra paminėta, kad jis 1944-19455 m. dalyvavo „Armija Krajova“ veikloje, taip pat nepažymima, kuo jis yra nusipelnęs Lietuvai.  

„Kaip žinoma, „Armija Krajova“ buvo negailestingai lietuvius Pietryčių Lietuvoje naikinusi lenkų karinė organizacija. Tad siūlymas šios nusikalstamos karinės grupuotės dalyvio vardu pavadinti vieną iš Lietuvos gatvių yra nepagarbos gestas mūsų valstybei“, – teigia Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Gintaras Karosas.

„Armija Krajova“ (lenk. Armia Krajowa, AK – Krašto armija) buvo Lenkijos emigracinei vyriausybei Londone pavaldi partizaninė kariuomenė, pagrindinė Lenkijos pasipriešinimo Vokietijos okupacijai organizacija Antrojo pasaulinio karo metu. Veikė visoje prieškarinės Lenkijos valstybės teritorijoje, siekė atkurti nepriklausomą Lenkijos valstybę 1939 m. sienomis, priklausė antinacinei koalicijai. Lietuvos teritorijoje užsiėmė lietuvių genocidu ir terorizavimu, banditizmu ir plėšikavimu.

Lenkijos Londono emigracinė vyriausybė nepripažino Sovietų Sąjungos Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai. Kovai su lietuviška krašto administracija 1943 m. buvo sukurta lenkų pogrindinė karinė organizacija – Krašto armija – lenkiškai Armia Krajowa (AK), siekusi atkurti Lenkiją su prieškarinėmis sienomis. Ši antilietuviška organizacija vykdė Vilniaus krašte etninį valymą, reikalavo paklusnumo, vijo ir šio krašto tautiškai susipratusius ir aktyvius lietuvius, nepaklusnius žudydavo. 1944 m. pradžioje joje buvo apie 6 000 kovotojų, vadovaujamų papulkininkio Suliko, vėliau A. Kšižanovskio.

Lietuvos valstybinė komisija AK veiklai tirti dar 1993 metais paskelbė išvadas, kad: „Lenkijos emigracinė vyriausybė ir jai pavaldi „Armija Krajova“ nepripažino Vilniaus grąžinimo Lietuvai, ruošėsi jį vėl atplėšti nuo Lietuvos, t.y. kėsinosi į Lietuvos vientisumą [...]. „Armijos Krajovos“ partizanai Rytų Lietuvoje taip pat padarė nusikaltimų žmogiškumui, įvairiais motyvais yra terorizavę ir žudę civilius gyventojus, daugiausia lietuvius“.

1995 m. vasario 18 d. Vilniaus senamiestyje, Mažųjų bernardinų vienuolyno sienoje, buvo rastas „Armijos Krajovos“ Vilniaus apygardos archyvas, kurio dokumentai patvirtino, jog AK palaikė ryšius su naciais ir buvo jų ginkluojama, sekė gyventojus, plėšė civilius, skatino vietos lenkų neapykantą lietuvybei, žudė aktyvius sąmoningus lietuvius ir rengėsi okupuoti visą Lietuvą.

Papildyta:

Vilniaus r. tarybos sprendimą pavadinti vieną iš Pūstalaukio kaimo gatvių lietuvius Vilniaus krašte žudžiusios armijos dalyvio vardu ėmėsi tirti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba. Tiriama, ar šis sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Abejojama ir šio lietuvius žudžiusios karinės grupuotės atstovo nuopelnais Lietuvai, nes tai būtina sąlyga norint asmens vardu pavadinti gatvę.

Jei būtų nustatyti neatitikimai teisės aktams, Vyriausybės atstovė galėtų teikti siūlymą Vilniaus r. tarybai pakeisti savo sprendimą. Jei į šį siūlymą taryba neatsižvelgtų, Vyriausybės atstovė turėtų galimybę kreiptis į teismą.


Susiję

Politika 7722064912506547640
item