Mark Regnerus. Homoseksualių sąjungų įtaka santuokos institutui

Skelbiame šiandien Lietuvoje viešinčio ir Laisvos visuomenės instituto rengiamoje konferencijoje Seime dalyvaujančio garsaus JAV sociolo...

Skelbiame šiandien Lietuvoje viešinčio ir Laisvos visuomenės instituto rengiamoje konferencijoje Seime dalyvaujančio garsaus JAV sociologo, tyrinėjančio įvairius vienalyčių porų santykių  socialinius aspektus, tekstą. 

Priimant sprendimus dėl šeimos instituto teisinio reguliavimo, vienas dažniausių klausimų – ar homoseksualių sąjungų (partnerystės) įteisinimas padarys neigiamą įtaką skirtingų lyčių santuokai?

Kol kas šio klausimo empiriškai patikrinti ir atsakyti neįmanoma. Teoriškai vienalytės sąjungos gali būti santuokos deinstitucionalizacijos simptomas, o ne priežastis. Taigi kol kas šis klausimas yra labiau teorinis nei empirinis. Vis dėlto įmanoma kurti patikimas hipotezes apie vienalyčių sąjungų įtaką, apžvelgiant tai, kas žinoma apie vienalyčius ir skirtingų lyčių santykius, žmonių santykių konjunktūrą, santuokos instituto pokytį ir t.t.

Vienalytės sąjungos nepakeis santuokos instituto visiems, kadangi realybėje ar socialiniuose moksluose niekas niekada nenutinka „visiems“. Tendencijos, tikimybės ir pagrįsti spėjimai kol kas yra geriausia, ką galima prognozuoti.

Santuokos institutas kinta, ko galima tikėtis ateityje? Liza Mundy straipsnyje „The Gay Guide to Wedded Bliss“ aiškina, ko vienalytės santuokos gali išmokyti tuos, kurie pasirinkę ar pasirinks šį institutą. Autorė įsitikinusi, kad vienalytės sąjungos gali „truktelėti santuoką į XXI amžių“.

Prieš įtikint L. Mundy utopija, reikėtų atkreipti dėmesį į jos šalutinius efektus.

Moterų sąjungos išlieka nestabilios

Pirmiausiai L. Mundy studijuoja lesbiečių santykių nestabilumą, arba dinamiką, jei žiūrėsime optimistiškai. „Nenorite skyrybų? Neveskite moters“, – perspėja autorė.

Britų Kolumbijos universiteto ekonomistė Marina Adshade knygoje „Dollar and Sex“ nurodo, kad Britanijoje 44 proc. civilinių sąjungų sudaromos tarp lesbiečių, tačiau net 62 proc. šių sąjungų nutrūksta. Ji teigia, kad didesnis nestabilumas atsiranda dėl skirtingų vyrų ir moterų santykių preferencijų. L. Mundy teigimu, moterys yra išrankesnės, todėl moterų sąjungoje išrankumas padvigubėja.

Moterų sąjungų nestabilumo tendencija pastebima ir Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje, kur moterų sąjungų išyra dvigubai daugiau nei vyrų. Konkreti L. Mundy cituojama studija nurodo, kad Švedijoje per šešerius metus nuo sąjungos sudarymo išyra 30 proc. moterų, 20 proc. vyrų ir 13 proc. skirtingų lyčių sąjungų. Studijos autoriai teigia, kad taip gali būti dėl to, kad lesbietės „per panašios“.

Moterų ir vyrų homoseksualumas skirtingas

Antrasis skirtumas kalba apie seksualinio gyvenimo skirtumus. L. Mundy teigia, kad lesbiečių seksualinis gyvenimas yra pernelyg nusistovėjęs. Šis fenomenas mažai ištyrinėtas dėl sunkiai surenkamų duomenų, tad ką apie jį žinome?

Dvidešimtmečių-trisdešimtmečių respondentų studija atskleidė, kad seksualinis gyvenimas yra aktyvesnis vyrų vienalytėse porose.  L. Mundy akcentuoja ne tik pasyvesnį lesbiečių seksualinį gyvenimą, bet ir tai, kad partnerių kaita labiau būdinga vyrų poroms. Dažnėjant vienalytėms sąjungoms, mokslininkai dažniau išdrįsta tyrinėti gėjų monogamijos klausimą. Neatsitiktinės imties 566 vyrų porų tyrimas atskleidė, kad 45 proc. iš jų susitarė dėl monogamiškų santykių, t.y. mažiau nei sutiko dėl „atvirų“ santykių. Galima manyti, kad reprezentatyvus tyrimas šią tendenciją patvirtintų.

Add Health duomenys rodo, kad iš visų niekada nesusituokusių 24 metų amžiaus asmenų homoseksualūs vyrai dažniausiai teigiamai atsako į klausimą „ar laikotarpiu, kai su partneriu palaikote seksualinius santykius, jūsų partneris ar jūs turėjote seksualinių santykių su kitais žmonėmis“. Kiek mažiau nei 30 proc. homoseksualių vyrų manė,  kad jų partneriai turi kitų seksualinių partnerių, palyginti taip manė 15 proc. heteroseksualių vyrų ir 20 proc. heteroseksualių moterų. Patys „nuklydę“ prisipažino 43 proc. homoseksualių ir 26 proc. heteroseksualių vyrų. Ši tendencija išlieka ir tarp sugyventinių, ir tarp susitikinėjančių partnerių.

Vis dėlto statistika rodo, kad homoseksualių vyrų seksualinis gyvenimas, nors aktyvesnis nei lesbiečių, bet mažiau aktyvus nei skirtingos lyties porų. Tai nereiškia, kad gėjai labiau nori turėti daugiau seksualinių partnerių nei vyrai iš skirtingų lyčių porų. Paprasčiausiai, jie labiau linkę būti tokiose porose, kurios tai leidžia, kadangi jie palaiko santykius su vyrais, kurie vidutiniškai seksualiai lankstesni nei moterys. Sociologė Juditha Stacey teigia, kad taip yra todėl, kad vyrai labiau skiria fizinį ir emocinį intymumą.

Manau, kad būtent šis fenomenas turi potencialo formuoti ar daryti įtaką vyrų ir moterų santuokoms, kadangi iš L. Mundy minimų šalutinių poveikių, jis taikomas išskirtinai vyrams. Kodėl tai svarbu? Todėl, kad, kaip teigiama kituose šaltiniuose, žmonių santykių konjunktūroje plačiąja prasme vyrai yra įgiję aiškų pranašumą.

Santykių konjunktūroje dominuoja vyrų interesai

Šiuolaikinių seksualinių santykių sąlygos yra palankios vyrams ir jų požiūriui į santykius. Santuokai tinkamų vyrų pasiūla yra sumažėjusi, moterų – ne, todėl tie, kurie yra yra tinkami santuokai (pavyzdžiui, labiau išsilavinę, turtingesni, stabilesni) turi daugiau galios nei bet kada santykiuose realizuoti savo norus. Tuo tarpu moterys nebeprivalo ištekėti tam, kad gyventų pilnavertiškai, tačiau daugelis vis tiek nori santuokos. Dėl to moterys, santuokos „rinkoje“ konkuruodamos su kitomis moterimis, lieka silpnesnėse pozicijose.

Keista, tačiau šio disbalanso paslaptis slypi tame, kad heteroseksualios moterys (beje, kur kas ženkliau nei vyrai) remia gėjų sąjungas. Jeigu homoseksualių vyrų santuokos heteroseksualių moterų bus pripažįstamos kaip legitymios, galiausiai tai padrąsins moterų partnerius reikalauti to, kas anksčiau buvo neįmanoma: seksualinių naujovių, pasireiškiančių galimybe turėti kitų seksualinių partnerių, tačiau nerizikuoti santykiais. Tendenciją galima pastebėti iš ankstesnių pokyčių: porose daugėja visų formų sekso, nors statistiškai moterys turi mažesnį nei vidutinį susidomėjimą skirtingo sekso praktikomis. Taigi, dar neatvykome, bet pokyčiai – pakeliui.

L. Mundy nėra pirmoji, kalbanti apie šią tendenciją. Prieš daugiau nei 20 metų sociologas Anthony Giddensas prognozavo, kad santuoka bus vis labiau modeliuojama to, ką jis vadino grynaisiais santykiais – materialinėmis ar psichologinėmis priklausomybėmis ir abipusiais įsipareigojimais nesuvaržyto buvimo kartu. A. Giddensas spėjo, kad būtent homoseksualų poros geriausiai atstovaus tokio tipo santykius.

Išvados?

Daug liberalų ir konservatorių, įskaitant [past. – buvusį] Britanijos premjerą Davidą Cameroną, teigia, kad santuoka yra konservatyvus institutas ir toks išliks, nepriklausomai nuo ją sudarančių seksualinės orientacijos. Ir nors kai kuriais atvejais tai bus tiesa, daugeliui tokia ateitis nenusimato todėl, kad tie, kurie „vairuoja“ santykių „rinkoje“ – vyrai – yra linkę į laisvesnius santykius. Aš spėju, kad pagrindinis vienalyčių sąjungų pėdsakas santuokai bus kitų seksualinių partnerių galimybės institucionalizavimas. Ne, gėjai nepavers heteroseksualių vyrų neištikimais. Vietoje to, jų sąjungų pripažinimas sudarys galimybes visiems vyrams plėsti ribas.




Susiję

Šeimos politika 1151748396203466116

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item