Lidžita Kolosauskaitė. Apie kokybiškai naują žmogų

Ar dar kas nors pamena, kad Tarybų Sąjungoje buvo kuriamas „tarybinis žmogus“ – toks naujadaras – kažkas tarp darbininko ir antžmogio be ...

Ar dar kas nors pamena, kad Tarybų Sąjungoje buvo kuriamas „tarybinis žmogus“ – toks naujadaras – kažkas tarp darbininko ir antžmogio be tautybės, kritiško mąstymo ir netgi be seksualumo?

Laimei, dauguma suprato apie pavojų iš tikrųjų tapti tokiais žmonėmis, tad formaliai idėją palaikė, o realiai stengėsi gyventi kaip įpratę, pagal žmogiškąją prigimtį – suvokiant ryšį su tauta, kritiškai vertinant aplinką ir seksualiai aktyviai.

Paskutiniu metu atgijo kokybiškai naujo žmogaus, tik šįkart „europiečio“ arba „vakariečio“ koncepcija, kurią, deja, dauguma vertina ne taip kritiškai kaip kad mūsų tėvai ir seneliai vertino „tarybinio žmogaus“ koncepciją.

Koks tas „europietis“ arba „vakarietis“? Iš tikrųjų jis gana panašus į „tarybinį žmogų“ – darbininkas (darbuotojas, tarnautojas, „menedžeris“) be kritinio mąstymo, be tautybės ir seksualiai palaidas.

Palaidas iki absurdų – vieną dieną vyras, kitą moteris, kartais myli priešingą lytį, kartais tą pačią, o retsykiais ir abi kartu.

Jo pagrindinė problema slepiasi kelnėse – dažnai jaučiasi nesuprastas ar nepriimtas, dėl ko siekia, kad galėtų elgtis ne taip kaip gamtoje įprasta, o taip, kaip jam pačiam norisi, tame tarpe, ir vizitus į kitos lyties tualetus.

Tokį žmogų menkai domina politika, mokesčiai, teisinė sistema, jo paties (arba įvaikintų) vaikų ateitis, dėl ko jis susitelkęs į nūdienos aktualijų, iš esmės susitelkusių dubens srityje, sprendimą. Arba sprendimo imitavimą, nes jokių sprendimų išties nėra – tik blaškymąsis nuo vieno kraštutinumo prie kito.

Bet ką gi gero visuomenei gali pasiūlyti tas „europietis“ arba „vakarietis“, kokiomis savybėmis jis pasižymi, kokią ateitį projektuoja sau ir savo vaikams?

Man asmeniškai būtų sunku rasti atsakymą. Tiesiog todėl, kad toks žmogus yra kažkoks darboholizmo ir seksualinių disfunkcijų mišinys, kuris veikia arba kaip „darbo žmogus“, arba kaip „seksualinis pamišėlis“.

Atitinkamai kitos gyvenimo sritys jam nėra įdomios. Kaip ir žmonijos ateitis apskritai.

Toks žmogus visados mato du sprendimus – kuo daugiau darbo, kuo daugiau sekso.

Kažkas nepatinka, kelia susirūpinimą demokratijos būklė ar socialinė nelygybė?

Daugiau darbo.

Esi sunerimęs dėl visuomenės moralės?

Daugiau sekso.

Bet užvis blogiausia netgi ne tai, kad toks asmuo savaime yra labai ribotas darbo – sekso vergas, bet tai, kad, žiūrint į tokį žmogų, sunku atspėti, kaip atrodys žmonija po šimto ar kelių šimtų metų. O kartais net ir nesinori spėlioti.

Nesirūpindamas ateitimi, atitoldamas nuo visuomenės ir atiduodamas sprendimų laisvę kam nors kitam, kas turi daugiau laiko arba pinigų, toks žmogus niekaip nebeįtakoja to, kokiame pasaulyje teks gyventi jo palikuonims.

Ir kadangi jam žmogus kaip toks yra tik darbo – sekso vergas, o tautybė – tik kažkokia atgyvena, kuri realiai nieko nevienija, tai problemos tame savo primityviame egzistavime toks žmogus nepastebi.

Jam nesvarbu, kaip lietuvių tauta atsirado ir kiek dar ji egzistuos. Ar išvis egzistuos. Jis, regis, mielai gyventų ir tarp kinų, japonų, net hunų, jei tik būtų užtektinai darbo ir sekso.

Jo širdžiai svarbu ne tam tikri žmonės, kultūra, tradicijos ir įpročiai, kurie formuoja kiekvieną unikalią tautą, o savęs patenkinimas per burną ir lytinius organus.

Toks žmogus nekuria ir nerašo istorijos. Jis yra tiesiog statistinis darbo – sekso vienetas, matuojantis savo gyvenimą pagal tai, kiek labai atitinka vidurkį – kiek kvadratų bute, kiek kainuoja mašina, kiek toli buvo nukeliavęs.

Tačiau kelionės, neturint namų, yra ne kas daugiau kaip klejonės, o kvadratai neįprasminti kaip tam tikros šeimos, tam tikros žmonių grupės buvimo ir savirealizacijos vieta yra ne kas daugiau kaip kvadratai.

Mes turime kartą, kuri įgyja daug daiktų, tačiau patys tiems daiktams ir tarnauja.

Mes turime kartą, kuri unikali tik tuo, kad unikalumo jai nereikia. Nebent tas „unikalumas“ būtų visuotinai priimtas kaip pvz. Gėjų paradai arba vegetarizmas .

Mes turime kartą sudarytą iš kokybiškai naujų žmonių, kurie save apibrėžia per darbą arba seksą, tačiau kitose reikšmingose gyvenimo srityse yra nuliai.

Arba veršiai.

Susiję

Šeimos politika 7540143117308366292

Rašyti komentarą

24 komentarai

Ainis rašė...

Gal sutirštinant, bet šmaikščiai ir taikliai. Aplodismentai.

Anonimiškas rašė...

Ačiū Autorei, geras straipsnis. Daugelis teisingų įžvalgų yra išsakyta vokiečių rašytojo Michaelio Endės kūriniuose - tarkime, ,,Momo'', kuriame jau tuomet autorius įžvelgė būsimą visuomenės kodavimą ir prievartinę sistematiką. Prievartinę todėl, kad bandoma viską suniveliuoti nežinomųjų lyderių interesams. Savotiškas ir tuo pačiu įdomus paradoksas: jeigu jie - lyderiai, kodėl jie nenori būti viešumoje žinomi visiems žmonėms? Tačiau tai tik vienas iš šiandienos aspektų. ,,Naujojo žmogaus'' idėja - toli gražu ne šiandienis reiškinys, visi puikiai žinome, kaip alchemikai (tarp kurių būta ir tikrų mokslininkų) mėgino sukurti ,,homunkulą''. Teisinga mintis yra išsakyta Margeritos Jursenar ,,Adriano Memuaruose'': ,,Atsilikdami nuo papročių, įstatymai tampa pavojingi; o dar pavojingesni jie tampa tuomet, kuomet stengiasi papročius aplenkti.''

Žalias Lapas rašė...

Puikus straipsnis. Cha, cha-"darboholizmo ir seksualinių disfunkcijų mišiny".

Anonimiškas rašė...

Gal laikas pasakyti nuodėmei NE!!!

Anonimiškas rašė...

Visos tos blogybės, iš kurių tik kelios čia pavardytos, yra šių dienų žaizdos. Matosi, jauna šita mergaitė, ir tik iš dabartinių keiksnotojų bei praeities juodintojų težino apie anuos laikus, kad apie praeitį tegali pasakyti: "Ar dar kas nors pamena, kad Tarybų Sąjungoje buvo kuriamas „tarybinis žmogus“ – toks naujadaras – kažkas tarp darbininko ir antžmogio be tautybės, kritiško mąstymo ir netgi be seksualumo?" - O juk tai netiesa! Juk pradžioj tų laikų buvo pradėta vaduotis iš tokių pat parazitų ir mulkintojų, arba, tiksliau būtų sakyti, dabar pasiduota vėl tiems patiems parazitavusiems ir mulkinusiems, kurie be skrupulų apdergs bet kokias žmogaus teises prisidengdami "žmogaus teisių" gynimu. Kova buvo žūtbūtinė, ir jėgas tam panaudoti buvo stengiamasi visas, kurios tik sutiko bent formaliai atstovauti teisingumą, o ne sukčių teisę. Todėl nukrypimų buvo tragiškų. Kas be ko...
Negalima nematant esmės spręsti vien pagal suinteresuotų sukčių ir jiems tarnaujančios propagandos kakofoniją.
Suprantama, kiekviena jauna mergaitė ir negali turėti ko prisiminti - tokie beatodairiškai tiki propaganda dabartinių parazitų ir masių mulkintojų.
Gražų spektakliuką vienas žydas surežisavo, neva, vien tik žvakutes užsidegus galima laisvę lengvai išsikovoti... Tuo ir patikėjo visi runkeliai, tad iki šiol iš tos smalos išsikapanoti negali. Pripūtė arabų lyg svaigių smilkalų, kad didžiausia blogybė, neva, yra darbo žmonių interesus ginanti Tarybų Sąjunga, o žmonių solidarumas - iš vis iškrypimas baisiausias. Tapom individualistais. Nei šeimos, nei tautos, nei valstybės nebenorime, neva, amerika pasirūpins viskuo. Tai bent išmintis - che-che... Dabar sūkasi ledinukas, su savo šeimyna fotografuojas, ir lyg niekur nieko kitiems iškrypimus propaguoja. O mes vis vien tikime ta, visiems raketų ir bombonešių pagalba primetama "demokratija".., pagal kurią tik sukčių statytinius vietoj savo valdžios tegalime paskirti...

Anonimiškas rašė...

Tarybų Sąjungoje, skamba kaip anekdotas, nebuvo nei tarybų nei sąjungos buvo tautų kalėjimas, parašyta buvo taip bet tikrovė visiškai kita, iš parazitų kiti parazitai išvaduoti negali, mažiausiai jie veisiasi švaroje, todėl ,,tarybiniai vadai'' vietoje komunizmo pastatė bordaką, o kapitalizmas pastatė komunizmą, kuris dabar iš gero gyvenimo ima gęsti.

Vytautas Ka rašė...

Nors ir jauna, bet mąstanti. Taip, kad tovariščius 20:58 be reikalo menkina jaunystę. Tai aš kaip gyvenęs ir supratęs sistemą galiu parašyti, kad buvo internacionalizmas, dabar globalizmas. Tas pats ''š'' tik kitam vežime. Tikslas mums aiškus, bet ar žino jie, to ''vežimo'' važnyčiotojai, labai abejoju. Ir kaip pastebėjo JAUNA autorė, kai viskas sukasi apie dubenį, švelniai rašant, apie kokią tautų, valstybių ateitį galima svajoti? Nes aš šio gyvenimo veteranas beveik, tą patį rašau, tie vedliai mus veda susinaikinimo link. Atkreipkite dėmesį, kaip vaikiškai įsižeidusi ES vadovybė Anglijos atžvilgiu....mes su tavim nežaisime smėlio dėžėje'''''''''. Ir tai RIMTŲ politikų elgesys?

Oceola rašė...

Ale, turite Dievo dovaną savo mintis reikšti tarsi mišrainę maišyti. Visko daug ir nieko konkretaus.
Apie seksą sovietų sąjungoje: Po spalio perversmo apie 10 metų jo buvo apščiai -http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-10-19-valerijus-prianikovas-seksualine-revoliucija-bolsevikineje-rusijoje/70732
O 9tame dešimtmetyje Poznerio teletilte su jav paaiškėjo, kad sekso sssr nėra
https://www.youtube.com/watch?v=Rnw5FrUABhk
Apie darbininką-stachanovietį, apie-traktoristes ir moteris prie staklių vykdančias 3 normas nerašysiu. Apie penkmečių įvykdymą per tris metus, upių pasukimą, proletarijato pergalę visame pasaulyje tyliu.
Parašysiu apie antrą dekretą - visa žemė valstiečiams. 1921 birželį Tambovo sritį žemę valstiečiams dalino Tuchačevskis su raudonaja armija. Prieš gaudami du m2 žemės valstiečiai gavo chloro. Todėl kad valdžia buvo darbinikų ir valstiečių. O 1932 apskritai iš valstiečių paimti pasai. Turbūt, kad negalėtų išvažiuoti iš savo kolchozų ir jų neapgautų "parazitai, sukčiai ir mulkinojai".
http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/11/09/pasa_01.html
"didžiausia blogybė, neva, yra darbo žmonių interesus ginanti Tarybų Sąjunga" citata.
Čia svarbu ne propogandinės klišės, o rezultatai. Palyginkime kaip gyveno "tarybų sąjungos" ginami darbinikai ir "begėdiškai" bužuazinėse šalyse engiamas tų šalių proletarijatas .... Vardan darbo liaudies gal ir sovietų sąjungai reikėjo pabandyti saviškius "paengti", blogiau būt negalėjo.
p.s buvo ir šviesių akimirkų tarybinio žmogaus gyvenime. Pavyzdžiui Gagarino skrydis ir nenugalima raudonoji armija.

Pikc rašė...

"... prie ruso man buvo gereu..." :D
Ir kuo gi kiauri vieno sajūzo garbintojai skiriasi nuo kiaurų kito sajūzo garbintojų? :D

Anonimiškas rašė...

Abejų vežimų važnyčiotojai apie vieni kitus negalvojo ir negalvoja. Kodėl? Todėl, kad jiems nėra tokios gyvybiškos būtinybės realiame gyvenime. Yra toks anekdotas. Žmogus važiuoja vežimu, o arklys tapsi sau ramiai, neskubėdamas. Žmogus neapsikentęs - šmaukšt vadelėmis: ,,Ei tu, snaudaliau, greičiau!'' Arklys atsisuka ir atsako: ,,Spėsi!...'' Žmogui iš apstulbimo net vadelės iškrito iš rankų: ,,Pirmą sykį matau, kad arklys šnekėtų!'' Čia netikėtai prabyla vežimas: ,,Aš irgi.''

Anonimiškas rašė...

Jokių vežimų čia nėra. Yra keli gaidžiai, berazumių žioplų šaiką ir tų visų gaidelių šeimininkai, kurie kiršindami jiems paklusnius pakštelius mulkina žioplių šaiką... Ir tęsiasi tas kruvinas spektalis nuo pat maušės laikų.

Pikc Kažinkavičius rašė...

Geras komentaras - bet "raudonoji armija" kaip "šviesi akimirka"??? :) Priimčiau kaip juodą humorą - bet prie Gagarino nelabai limpa.

Anonimiškas rašė...

Viešpatie su viešpačiukais... kas čia per gerbiamosios autorės toks vardas? Skubėkite mieloji, kuo greičiau ištaisyti šią, matyt, per tėvų kultūrinimosi disfunkciją jus ištikusią nelaimę... Vadinkitės kokiu nors kitu vardu, bet ne šia kvailai beprasme nesąmone. Nuoširdžiai atsiprašau, jeigu ką nors užgavau ar įžeidžiau, bet tokie atvejai negali būti apeinami tylomis...

Anonimiškas rašė...

Ot fruktas, rado dėl ko kabinėtis.

Gluosnis rašė...

Autorė tokia pagiežinga ir pikta, kad tuoj pralenks gerbiamą guru Radžvilą:)
O jei rimtai - per daug viską supaprastina: tipo būkim tautiškesni ir tapsim prasmingi ir laimingi. Turėjom tautišką autokratiją prieš karą...tokią nuostabią, kad okupantui tautiška kariuomenė nei plauko nenukirpo. Buvo ir toks tautą virš visko iškėlęs dėdė su ūsiukais po nosim - laimės daug nebuvo.
Žmogui reikia pirma ieškoti Dievo teisybės ir jo karalystės. Bet kas kas vietoj Dievo iškeliama į pirmą vietą - seksas, darbas ar tautiškumas ar klasių kova - tampa stabu ir žmogus degraduoja. Tautiškumas žmogaus neišgelbės - išgelbėtų grįžimas prie Dievo.

Pikc Kažinkavičius rašė...

Fakto, kad liberastija gyvulina, konstatavimą, kai kas, pasirodo, priima kaip pagiežą ir pyktį. Reik pasakyt, nestebina. ;)
Kaip nestebina ir tai, kad į vieną gretą rikiuojama "seksas, darbas ar tautiškumas ar klasių kova" - tiesiog tai požymis, kad su vertybiniu požiūriu kažkas TIKRAI negerai. :)
O autorei ne visai pritarčiau - smarkiai abejoju, ar liberastinei faunai darbas yra vertybė. Karjera, pinigai - taip, bet darbas per se? Tikrai nemanau.

Gluosnis rašė...

Pikc nepažįsti dėdės su ūsiukais? Tautiškumas per se irgi veda į nuosmukį.Istorijos pamokos manau akivaizdžios. Man visokie pamišę arti fašistavimo esantys tautininkai ne geresni nei genderistai, marksistai ir panašūs. Vienos vertybės iškėlimas veda į nesąmones...

Oceola rašė...

Suprantu kad išėjo šioks toks kalambūras, bet po juo slepiasi rimta tema.
Tiek raudonoji armija, tiek kosmoso programa SSSR buvo vienodai mitologizuojamos ir nuostolingos. Sovietai mūsų galvose įspaudė taikaus kosmoso lozungą. Bet reikia įvardinti kas buvo Gagarino skrydis iš tiesų. Tai raketinių ginklavimosi varžybų šalutinis efektas. SSSR 1957 išbandė pirmą pasaulyje tarpkontinentinę balistinę raketą P7. Ir kažkam į galva toptelėjo paprasta ir geniali mintis vietoj branduolinės galvutės kosmose "išauti" į orbitą aliumininį rutulį su keturiom antenom, o veliau šunį. Nieko ten labai perdarinėti nereikėjo. Propogandinis efektas pasaulyje buvo toks milžiniškas, kad žmogus kosmose, tapo laiko ir šalies klausimu. Tais laikais SSSR garsiai deklaravo ambiciją aplenkti Amerika. O čia tokia proga. Tada kosminė kryptis SSSR tapo salyginai autonomiška, bet jos karinė dedamoji niekada nedingo. Reikia pripažinti, Gagarinas skrido jau ne kovine raketa, bet kosminės varžybos be raudonosios armijos, vokietijos okupacijos (fau 2; internuoti specialistai), nušnipinėtos iš JAV atominės bombos, mano galva, vėluotų pusšimčių metų ir su visai kitais rezultatais.

Ainis rašė...

Tautiškumas buvo komunizmo, o dabar yra autoritarinio liberalizmo priešas. Ir etiketę "fašizmas" ant tautiškumo mielai klijavo komunistai, mielai klijuoja dabar liberastai.
Gluosni, jūs rašote : "Tautiškumas per se irgi veda į nuosmukį" cit pabaiga. Kas lieka išminusavus tautiškumą?
- Multikultūrizmas!
Kokis prieštaringas jūsų komentaras. - Jūs prieš marksistus, bet už "taharrush gamea" ...

Anonimiškas rašė...

Oceola, Jūs visiškai teisingai rašote. Prisimenu. Mačiau asmeniškai, kaip Jūs talentingai vadovavote visiems tiems projektams, apie kuriuos čia dabar ir aiškinate.

Oceola rašė...

Gaila jog neturite ką pasakyti, bet lieka optimistiškai tikimybė, kad skaitėte bent tą knygą :)

Pikc rašė...

Oceola, sutinku - ir dėl situacijos su sovietų kariuomene, ir su kosmoso įsisavinimu, ir su karine dedamąją, ir su vokiečių bei amerikiečių "indėliu" sovietų pasiekimuose. Tiesiog eiliniams Sovietų Sąjungos piliečiams Gagarino skrydis tikrai buvo "šviesi akimirka", bet raudonoji armija - nelabai: tą liudija paprastas faktas, kad "kosmunautojais" būti svajojo nemažai vaikų, bet autus ant kojų vyniotis ir į tą "šlovingąją beigi nenugalimąją" eiti didelio entuziazmo tikrai nebuvo. Tiksliau, nebuvo jokio.

Pikc rašė...

SMARKIAI abejoju, ar jis tikrai prieš (neo)marksistus - gi mat, kaip autorės straipsniu pasipiktino. ;)
O palyginimas netgi labai taiklus: išties, žvygsmai "fošystaj!" girdimi būtent iš šitų dviejų faunų - ir tai šį tą sako apie sąsajas tarp jų. ;)
P.S. Liberalkrikščionys - kovotojai prieš buržuazinį nacionalizmą. :D

Anonimiškas rašė...

Glausnis: "Vienos vertybės iškėlimas veda į nesąmones..."

- Bendriau išsireiškiant, reiktų sakyti: "Vieno argumento suabsoliutinimas". T.y., to paties argumento taikymas visur ir visada, kas jau su tuo nieko bendro gali ir nebeturėti.

item