Kvietimas pasirašyti kreipimąsi dėl būtinybės keisti socialinę ir ekonominę politiką

Lietuvos Respublikos piliečiams Kviečiame ir raginame pasirašyti Vilniaus Forumo inicijuojamą Kreipimąsį į Lietuvos Respublikos Prezi...

Lietuvos Respublikos piliečiams

Kviečiame ir raginame pasirašyti Vilniaus Forumo inicijuojamą Kreipimąsį į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę (tai padaryti galite ČIA).  Visi kartu pareikalaukime iš esmės keisti Lietuvoje iki šiol vykdomą neteisingą ir tautai bei valstybei pavojingą ekonominę ir socialinę politiką. Ši didžiąją Lietuvos gyventojų dalį skurdinanti, niekaip nepateisinamą turtinę atskirtį ir socialinę nelygybę kurianti ir vis didinanti politika šimtus tūkstančių mūsų tėvynainių veja iš gimtinės. Dėl jos Lietuva tapo sparčiausiai nykstančia Europos šalimi ir virš mūsų pakibo reali grėsmė tapti pirmąja XXI a. išnyksiančia žemyno tauta. 

Lietuvą valdančiam nomenklatūriniam-oligarchiniam politiniam, biurokratiniam ir verslo sluoksniui tautos ir valstybės likimas nerūpi. Net gresiančios demografinės, tautinės ir valstybinės katastrofos akivaizdoje valdantieji neketina iš pagrindų keisti šalį žlugdančios neoliberalaus ekonominės ir socalinės politikos kurso. Vadovaudamiesi savanaudiškomis ir trumparegiškomis paskatomis, jie pasiruošę tęsti tokią politiką net jeigu Lietuvoje neliktų  pačių lietuvių. Smulkūs kosmetiniai, vien piliečiams apraminti skirti pokyčiai jau nebegali išgelbėti šalies nuo demografinės katastrofos ir išnykimo. Valdančiųjų ligšiolinis elgesys rodo, kad toliau pasyviai laukti esminių valstybės ekonominės ir socialinės politikos permainų būtų naivu ir pragaištinga. Rimta ekonominės ir socialinės politikos pertvarka įvyks tik tuo atveju, jeigu sutelktai ir valingai pareikalausime jos iš valdančiųjų mes -- piliečiai. Pradžiai surinkime kuo daugiau piliečių parašų, paremiančių šį į valdančiųjų protą ir sąžinę geranoriškai apeliuojantį Kreipimąsį. Juo mūsų parašų bus daugiau, juo šis Kreipimasis bus svaresnis ir įsakmesnis. Jis turi tapti mūsų -- savo pamintas teises ginančių ir sunkiai atkurtą valstybę pasiryžusių išsaugoti, laisvų Lietuvos piliečių – sąmoningo protesto išraiška ir sutelkto pasipriešinimo Lietuvą griaunančiai ekonominei ir socialinei politikai pirmuoju veiksmu.  Jeigu mūsų reikalavimai vėl nebus išgirsti, pasilikime teisę ir ruoškimės kitais demokratiškais ir teisėtais būdas apginti save ir mūsų ainių ateitį. Padarykime viską, kad šis Kreipimasis pasklistų po visą Lietuvą ir apie jį sužinotų ir turėtų galimybę savo parašu jam pritarti kiekvienas geros valios šalies pilietis.

Pasirašyti kreipimąsi galite ČIA.

Visus, norinčius pagelbėti renkant parašus arba galinčius kitais būdais paremti šią akciją prašome rašyti adresu [email protected] 

Vilniaus Forumo iniciatyvinė grupė

***

Kreipimasis dėl būtinybės keisti Lietuvos socialinę ir ekonominę politiką

Lietuva yra dinamiškos ir sparčiai augančios ekonomikos šalis, svarbiausiais efektyvumo ir išsivystymo rodikliais nenusileidžianti kaimyninėms valstybėms. Tačiau joje iki šiol išlieka ir net auga viena didžiausių Europos Sąjungoje pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis. Apie tai Lietuvai jau ne kartą atvirai yra priminusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios narystės Lietuva siekia. Didėjantį skurdą ir socialinę nelygybę kaip vieną didžiausių mūsų šalies problemų savo naujausioje ataskaitoje apie Lietuvą įvardina ir Europos Komisija.

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų vykdoma neoliberali ekonominė ir socialinė politika stumia Lietuvą į demografinę ir geopolitinę aklavietę. Milžiniška gyventojų emigracija, mažėjantis gimstamumas bei sparčiai senstanti visuomenė lemia tautos istorijoje precedento neturintį jos nykimą, kuris jau kelia tiesioginę grėsmę ir nepriklausomos Lietuvos valstybės išlikimui. Jeigu ši politika bus tęsiama, jau netolimoje ateityje gali virsti tikrove sovietinių okupantų puoselėta ,,Lietuvos be lietuvių“ vizija. Turtinės nelygybės ir socialinės atskirties varomus iš Tėvynės šalies piliečius masiškai keičiant pigia iš užsienio atsivežama darbo jėga lietuviai per trumpą laiką neišvengiamai taps mažuma savo pačių žemėje.

Savo ekonominio išsivystymo lygiu Lietuva nenusileidžia daugeliui šalių, kuriose piliečių turtinės nelygybės ir socialinės atskirties problemos sprendžiamos kur kas sėkmingiau. Tai rodo, kad tokias problemas sukelia ne tik objektyvios ekonominės  priežastys, bet pirmiausia neteisinga ir iškreipta valstybės politika. Ji lemia, kad kasdien ir nepastebimai ardomi ekonominiai, socialiniai, teisiniai ir politiniai tautos ir valstybės egzistavimo pamatai ir žlugdoma Lietuvos ateitis, nes šalis yra pasmerkiama tapti išmirštančiu ir tuštėjančiu pensionatu – moderniais pastatais ir niekam nebereikalinga infrastruktūra apstatyta teritorija be žmonių.

Tris dešimtmečius vykstantį Lietuvos tautos ir valstybės irimą įmanoma sustabdyti tik valingais politiniais sprendimais. Tačiau seniai pribrendę ir gyvybiškai būtini Lietuvą nuo išnykimo galintys išgelbėti ekonominės ir socialinės politikos pokyčiai nevyksta. Juos delsiama įgyvendinti ir siūloma atidėti neapibrėžtai ateičiai demagogiškai teisinantis tuo, kad tariamai visuomenė jiems nepribrendusi. Tačiau atsidūrusi prie politinės ir istorinės nebūties prarajos Lietuva laukti nebegali. Tai suvokdami mes, šį kreipimąsi pasirašiusieji Lietuvos piliečiai, reikalaujame iš esmės keisti valstybės ekonominę ir socialinę politiką vadovaujantis šiais pamatiniais principais:

  • Pirma ir būtina ekonominės ir socialinės politikos keitimo sąlyga yra valdymo demokratizavimo reforma, kurio pirmieji žingsniai turi būti realios piliečių savivaldos stiprinant tiesioginį jų atstovavimą atkūrimas. Būtina vykdyti Konstitucinio Teismo 2002 m. išaiškinimą, pagal kurį savivaldos subjektu savivaldos įstatyme turi būti pripažįstama ir vietos bendruomenė, tai yra jos gyventojai, o ne vien administracija. Būtina įtvirtinti tiesiogiai renkamus seniūnus, vietos tarybas ir jų biudžetus, be kurių tiesioginiai merų rinkimai neturi prasmės, taip pat ir visuomenės atstovų dalyvavimą įgyvendinant teisingumą;
  • Atsisakyti iki šiol vykdytos ekonominę ir socialinę politiką grindusios tautos išsivaikščiojimą ideologiškai įteisinančios ilgalaikės nacionalinės strategijos ,,Lietuva 2030“;
  • Naujos ekonominės ir socialinės politikos idėjiniu pamatu rinktis tautos bendrojo gėrio ir solidarios visuomenės sampratą ir atsisakyti iki šiol vyraujančios ideologinės nuostatos apie ypatingą verslininkų sluoksnio, kaip valstybę ,,išlaikančios“ ir ,,maitinančios“ grupės, vaidmenį visuomenės gyvenime;
  • Ekonominius, socialinius ir darbo santykius šalyje iš esmės pertvarkyti vadovaujantis nuostata, kad sąžiningai dirbantys visų profesijų ir socialinių sluoksnių atstovai yra lygiaverčiai ir vienodai svarbūs bei gerbtini nacionalinio turto ir šalies gerovės kūrėjai;
  • Atsisakyti iki šiol vykdytos neoliberalios valstybės socialinės atsakomybės ir įsipareigojimų šalies piliečiams siaurinimo politikos;
  • Atsisakyti iki šiol vyravusio ekonominės ir socialinės politikos principo, kad valstybę turi išlaikyti mažiausias pajamas gaunantys ir neturtingiausi šalies piliečiai;
  • Iš esmės pakeisti socialinių grupių galios santykius šalyje ir sustabdyti viduriniosios klasės nykimą Lietuvoje susiaurinant stambiojo verslo oligarchines privilegijas bei įtaką ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis apribojant jo galimybes piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi šalies ūkyje ir pernelyg didele politine galia, trukdančia valstybei priimti nešališkus, teisingus ir visiems šalies piliečiams naudingus sprendimus.

Įgyvendinant naująją valstybės ekonominę ir socialinę politiką turi būti nedelsiant pradedamos vykdyti šios priemonės:

  • Būtina parengti atviros, bet tautos išlikimo ir klestėjimo sąlygas galinčios laiduoti ir ne atskirų individų ar privilegijuotų grupių interesams, o bendrajam visuomenės gėriui tarnaujančios nacionalinės ekonomikos plėtros koncepciją. Tokią, kuri aiškiai apibrėžtų valstybės atsakomybės ir įsipareigojimų savo piliečiams ekonominėje ir socialinėje srityje mastą ir ribas. Jos praktiniam įgyvendinimui turėtų būti sukurta strategija bei programa;
  • Valingais ir tikslingais politiniais sprendimais iš pagrindų pakeisti smulkiojo ir vidutinio verslo egzistavimo ir veikimo sąlygas sukuriant palankias teisines ir ekonomines prielaidas jo nevaržomai plėtrai;
  • Įgyvendinant piliečių lygybės, teisingumo ir solidarumo principus, socialinių ir darbo santykių srityje sukurti efektyviai ir subalansuotai veikiančią socialinio dialogo tarp darbuotojų ir darbdavių sistemą, kurioje abi pusės būtų lygiavertės be valstybės įsikišimo rasti sutarimą dėl darbo santykių reglamentavimo, o jo neradus, galutinis sprendimas būtų paliktas valstybinei valdžiai, darbuotoją pripažįstant silpnesniąja derybų šalimi;
  • Vadovaujantis nuostata, kad valstybės išlaikymo našta turi būti padalinta visiems piliečiams pagal sąžiningumo, teisingumo ir bendrojo gėrio principus, būtina tobulinti mokesčių sistemą. Turi būti keičiama turtinę nelygybę ir socialinę atskirtį skatinanti mokesčių sistema, panaikintos visos egzistuojančios mokestinės privilegijos ir lengvatos bei, sekant geriausiais ir pasiteisinusiais Europos ir kitų Vakarų valstybių pavyzdžiais bei atsižvelgiant į šalies ekonomikos realias galimybes ir plėtros poreikius, tinkamai optimizuotos sukurto BVP perskirstymo bei darbo ir kapitalo apmokestinimo proporcijos;
  • Būtina įvesti aiškią, skaidrią ir viešą atlyginimų sistemą viešajame sektoriuje ir nustatyti protingus ir sąžiningus santykius tarp šio sektoriaus darbuotojų atlyginimų;
  • Būtina optimizuoti ir mažinti išpūstą ir brangiai kainuojantį valstybės ir savivaldybių biurokratinį aparatą, šitaip taupant jam išlaikyti skiriamas nepateisinamai dideles iš piliečių surinktas biudžeto lėšas;
  • Teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis būtina išgyvendinti už mokesčių mokėtojų pinigus susikurtas atviras ir paslėptas politikų ir valdininkų privilegijas, pranokstančias sovietinės nomenklatūros piktnaudžiavimus;
  • Būtina pradėti ryžtingai kovoti su piktnaudžiavimais, korupcija ir valstybės lėšų grobstymu  viešajame sektoriuje, ypač viešųjų pirkimų srityje, taip pat imtis priemonių mažinti šešėlinę ekonomiką, šitaip sukuriant finansines prielaidas pakelti šalies socialinę politiką ir ją įgyvendinančias programas į kokybiškai aukštesnį organizavimo ir finansavimo lygmenį;
  • Būtina pakeisti teisinę bazę ir pašalinti visas dirbtines kliūtis, trukdančias išsiaiškinti bei nubausti neteisėtai praturtėjusius asmenis ir greitai bei veiksmingai išieškoti jų neteisėtai įgytą turtą grąžinanti jį visuomenės ir valstybės reikmėms;
  • Sukurti  ilgalaikę nacionalinės plėtros strategiją, kurios svarbiausi tikslai būtų siekis laiduoti Lietuvos valstybės politinį bei istorinį tęstinumą ir užtikrinti ilgalaikį lietuvių tautos išlikimą.

Kreipimąsi pasirašo:

Bronius Leonavičius
Bronislovas Genzelis
Romas Pakalnis
Sigitas Tamkevičius
Jonas Kauneckas
Petras Plumpa
Romas Gudaitis
Robertas Grigas
Albertas Sinevičius
Arvydas Janulaitis
Jonas Vaitkus
Rimvydas Stankevičius
Kęstutis Dubnikas
Vytautas Rubavičius
Boguslavas Gruževskis
Linas V. Medelis
Laisvūnas Šopauskas
Vytautas Daujotis
Rasa Čepaitienė
Dalia Michelevičiūtė
Algimantas Jankauskas
Vytautas Sinica
Jūras Banys
Alvydas Pauliukevičius
Aloyzas Sakalas
Daiva Tamošaitytė
Jūratė Laučiūtė
Audrys Karalius
Marius Markuckas
Liudvikas Jakimavičius
Aldonas Pupkis
Lidija Šabajevaitė
Juozas Al. Krikštopaitis
Ramutė Bingelienė
Liutauras Stoškus
Dovilas Petkus
Irma Leščinskaitė
Arūnas Bingelis
Artūras Judžentis
Birutė Kulnytė
Vytautas Radžvilas
Vytautas Vyšniauskas
Tautvydas Galinis
Arnas Simutis
Andrius Švarplys
Marius Parčiauskas
Feliksas Bajoras
Audrius Makauskas
Linas Sodeika
Gediminas Zemlickas
Santa Kančytė
Benas Ulevičius
Kazimieras Sventickas
Vilius Bernotas
Stanislavas Stavickis
Arūnas Grumadas
Albinas Plėšnys
Olga Suprun
Alfonsas  Vincentas Ambraziūnas
Tomas Viluckas
Vladas Vilimas
Joana Kalvaitytė
Algirdas Endriukaitis
Karolina Makauskienė
Vytautas Budnikas
Monika Morkūnaitė
Juozas Antanavičius
Kotryna Kriaučiūnaitė
Alfonsas Vaišvila
Lukas Grinius
Šarūnas Leonavičius
Jolanta Miškinytė
Saulius Meilutis
Rimas Armaitis
Šarūnas Leonavičius
Šarūnas Legatas
Gediminas Storpirštis
Rokas Gasparaitis
Jūratė Rubavičienė
Andrius Navickas
Valentinas Žemgulys
Eugenijus Ignatavičius
Leonas Milčius
Vincentas Vobolevičius
Vincentas Jasiulevičius
Vidmantas Valiušaitis
Martynas Vaitys
Vladas Braziūnas
Danutė Jokubėnienė
Algimantas Rusteika
Živilė Makauskienė
Dainius Petkus
Tomas Bakučionis
Darius Vilimas
Algimantas Zolubas
Arvydas Gelžinis
Lidžita Kolosauskaitė
Ramunė Vosylienė
Arimantas Raškinis
Donatas Stakišaitis
Alfonsas Brazas
Albinas Vaškevičius
Jonas Dževečka
Arūnas Burlingis
Eduardas Daujotis
Jonas Vilimas
Irena Vasinauskaitė
Rimantė Valiukaitė
Eugenijus Skrupskelis
Albertas Žostautas
Valdas Markuckas
Jonas Vaiškūnas
Eimantė Daukšaitė
Arūnas Eigirdas
Jonas Jasaitis
Danutė Daučiūnaitė
Leonas Merkelevičius
Dalius Stancikas
Aurelija Stancikienė
Paulius Stonis
Vladas Vizgirda
Marijonas Sinica
Irena Tumavičiūtė
Dainius Razauskas
Vilija Targamadzė
Donata Mitaitė
Arūnas Acus
Medardas Taurinskas
Andrius Vaišnys
Mindaugas Kubilius
Kristina Zamarytė-Sakavičienė
Vaclovas Bagdonavičius
Arkadijus Vinokuras
Arūnas Totoraitis
Eglė Stonienė
Rūta Žiliukaitė
Grasilda Blažienė
Romualdas Povilaitis
Kazimieras Dilys
Joana Noreikaitė
Lina Leparskienė
Alma Čekauskienė
Leonas Merkelevičius
Andrius Martinkus
Gintarė Banelytė
Darius Stravinskas
Robertas Ožalinskas
Mindaugas Karalius
Gediminas Kazėnas
Nijolė Laurinkienė
Algirdas Leipus
Libertas Klimka
Aloyzas Stasiulevičius
Irena Perkauskienė
Benediktas Šetkus
Gintautas Terleckas
Vytautas Dumbliauskas
Rimantas Pleikys
Edvardas Šiugžda
Neris Akelaitienė
Žilvinas Svigaris
Arvydas Guogis
Lijana Gvaldaitė
Dainius Paukštė
Gediminas Zelvaras
Alimis Grybauskas
Vytautas Babkaitis
Donatas Morkūnas
Vytas Rutkauskas
Artūras Dubonis
Rimantas Balsys
Vytautas Martinkus
Antanas Sutkus
Nijolė Pranckevičiūtė
Evaldas Jansas
Jonas Užurka
Bronius Makauskas
Vida Skučaitė
Algirdas Šakalys
Aivaras Stepukonis
Arūnas Reinikis
Šarūnas Navickis
Kęstutis Pakštas
Aldona Drukteinytė
Rita Jusienė
Kazimieras Župerka
Alfridas Pajuodis
Birutė Biekšienė
Ona Marija Horodničiūtė
Irmantas Tamošauskas
Algimantas Kurlavičius
Jolanta Labuckaitė
Nijolė Balčiūnienė
Juozas Mureika
Teodoras Četrauskas
Elena Šiaudvydienė
Sigitas Narbutas
Antanas Svirskis
Asta Kačeniauskienė
Krescencijus Stoškus
Algirdas Kulikauskas
Deivis Jurevičius
Vidmantė Jasukaitytė
Vytautas Baršys
Artūras Grickevičius
Julius Šalkauskas
Alvita Armanavičienė
Riva Teitelbaumienė
Juozas Dingelis
Česlovas Vytautas Stankevičius
Rimantas Matulis
Stanislovas Juknevičius
Rasa Ališauskienė
Arūnas Dudavičius
Dovydas Caturianas
Vaidotas Valantiejus
Jovita Ruseckaja
Domantas Markevičius
Kęstutis Choromanskis
Audronė Čekanauskienė
Eglė Mirončikienė
Vytautas Kabaila
Algimantas Patašius
Jolita Jarackaitė
Jonas Punys
Giedrė Kvieskienė
Irena Andrukaitienė
Jūratė Rutkauskaitė
Žaneta Simanavičienė
Karolis Uziela
Saulius Šatkauskas
Bronius Girdzijauskas
Sigitas Vaitkevičius
Daumantas Skinkys
Simonas Jazavita
Povilas Mulerčikas
Rimantas Čiūtas
Rita Petlickaitė
Sigitas Grybas
Mindaugas Balkus
Kazys Balickas
Janina Babraitytė
Giedrius Janauskas
Antanas Andziulis
Rūta Zabielienė
Julija Sakalauskienė
Vida Mildažienė
Jūratė Banionienė
Vygintas Gontis
Daiva Jakubonienė
Ieva Sauliūtė
Gintaras Radvila
Algis Uzdila
Vida Dauderienė
Audronė Rukienė
Rytis Gasparavičius
Algis Kalėda
Lijana Gvaldaitė
Algimantas Reimeris
Valentinas Baltrūnas
Vygantas Paulauskas
Jurgis Tarabilda
Kęstutis Grinkevičius
Aušra Daugirdienė
Drąsutis Petrašūnas
Ramūnas Kučiauskas
Lina Danusevičienė
Darius Plikynas
Rasa Viskantaitė
Lina Kalnietytė
Virginija Traškevičiūtė
Juozas Skirius
Eugenijus Jesinas
Eglė Gineitytė
Mantas Vaitiekūnas
Petras Mažeikis
Laima Suražinskienė
Rūta Trimonienė
Aušra Kormilceva
Asta Meškauskienė
Rita Belazarienė
Birutė Vitkauskienė
Arūnas Pocius
Gitana Valavičiūtė
Dalia Kasčionienė
Ingrida Jakubavičienė
Ilona Leimanė
Daiva Naujokaitienė
Gintautas Tiškus
Jonas Jasaitis
Fikrat Salimov
Dalia Čistovaitė
Loreta Gema Baltaduonė
Gražina Baikštytė
Elena Maceinienė
Žydrė Luneckaitė
Janina Andriuškevičiūtė
Inga Ilarienė
Rimantas Zabarauskas
Robertas Ščerbavičius
Jurga Dikčiuvienė
Gintautas Misevičius
Evalda Jakaitienė
Natalija Danikienė-Tsebriy
Kęstutis Dapkevičius
Gintautas Bureika
Jonas Parnarauskas
Jūratė Paugienė
Vaida Šeirienė
Dainius Mažulis
Dalia Marija Valančiūtė
Andrius Devižis
Rita Kochanauskaitė
Otilija Gaubienė
Raminta Vaicekauskaitė
Saulius Maskeliūnas
Arvydas Virkutis
Giedrė Riškutė
Andrius Remeika
Rytis Saladžius
Saulius Tamokaitis
Antanas Ružė
Valentinas Čiuplys
Aistė Vaisetaitė
Gabrielė Bernotavičiūtė
Jurgita Raudytė
Loreta Raudytė

Susiję

Vilniaus Forumas 6811427101522130258

Rašyti komentarą

5 komentarai

kest turbo rašė...

Ekonominiai socialiniai reikalai Vilniaus forumo peticijoje
Geriau atrodo Vilniaus forumo pajėgomis parengta peticija, tačiau ir joje vardijant pribrendusias ekonomines reformas neišvengta ryškių spragų. Pirmiausia, gyvenant globaliame pasaulyje nederėtų užmiršti, kad gal bent jau trečdalį problemų Lietuvai sukuria nevykusi ES ekonominė – socialinė politika, nesilaikant ES sutarčių „raidės“. Būtent, ES sutarčių liberalieji laisvo kapitalo, prekių ir paslaugų bei darbo jėgos judėjimo straipsniai gerokai lenkia atskirų valstybių ir regionų gyvenimo lygio suvienodijimo politiką. Deja, Lietuvos Užsienio politikoje šio itin svarbaus ekonomikai ir demografijai matmens nei D.Grybauskaitės, nei L.Linkevičiaus veiksmuose nesimato. Atrodo, kad peticijos autoriams ES ekonominės-socialinės politikos egocentrizmas yra nepastebimas, nežiūrint to paties prof.Vyt.Radžvilo abstrakčiai deklaratyvių straipsnių. Nesuvokta ekonominė ES sukūrimo esmė – dėl muitų panaikinimo atsiradusių neįplaukų į biudžetą perkėlimas ant eilinio pirkėjo pečių padidinant PVM vidutiniškai nuo 5 iki 21 proc.
Antra, peticijos autoriai nesupranta, kodėl visų mūsų valdžių pastangos gerinti daugelio žmonių socialinę ekonominę padėtį didinant algas, pensijas, pašalpas, stipendijas ryškesnio rezultato nedavė. Nesunku suvokti, kad kiek valdžia bekurtų žmonėms lengvatų, tiek pat adekvačiai didieji prekybos tinklai – oligopolinis kartelinis susivienijimas pakelia kainas pirmo būtinumo prekėms bei paslaugoms ir, kaip visur, ir Lietuvoje, tebevyksta neregėta kapitalo koncentracija saujelės oligarchų rankose. Kainų diktatas ne tik eiliniam pirkėjui, bet ir smulkiam gamintojui yra ženklus netgi visoje supirkimo, perdirbimo, grandinėje.
Trečia, ne vien mokesčių reforma, o viso finansinio resurso sukaupimo prioritetinis ir pirmaeilis numatymas, jo vertinimas turi ženklinti visų partijų ir vyriausybių programas, nes būtent jis būdamas savotišku politikos realumo indikatoriumi, kaip būtina sąlyga garantuoja reformų įvykdomumą. Šiuo metu finansinis resursas turėtų apimti šias dedamąsias: šešėlinės ekonomikos mažinimas, korupcijos pažabojimas ir viešųjų pirkimų landų "užtaisymas", tiesioginių užsienio ir vietinių savininkų investicijų pritraukimas, mokesčių progresyvumo didinimas turtingiesiems, piliečių santaupų investavimas į vertybinius popierius, vykdyto energetinio taupumo kurso spartinimas bei kitos ekonomikos efektyvinimo priemonės.
(b.d.)

kest turbo rašė...

Ketvirta, garsusis socialinis modelis turi eiti greta su labai konkrečiu ekonominės ir finansų politikos modeliu, nes mūsų ekonomika nėra pakankamai efektyvi – tai rodo nenumaldomas valstybės skolos augimas: prastai išnaudojami visi resursai. Autoriai gi tebesvaičioja apie ekonominės raidos koncepciją, kurių ir taip pilni interneto pakampiai. Pribrendusi ir teisėkūros bei valdymo reforma, kuri turi juos suorientuoti į esmines, o ne trečiaeiles valstybės problemas bei naikinti mokslo atskirtį nuo valstybės valdymo.
Akivaizdu, kad šios peticijos autoriai neturi pakankamai ekonominių žinių, tad naudoja savo reikalavimuose valdžiai pabodusius abstrakčius, o tuo pačiu ir nerezultatyvius teiginius. Įgrisusi socialinės atskirties mažinimo retorika turi būti pakeista anksčiau socdemų įsipareigotu visuotinio užimtumo sukūrimo reikalavimu, tam išplėtojant, Danijos pavyzdžiu viešąjį sektorių. Jei verslas nepajėgus sunaikinti šimtatūkstantinės bedarbių armijos, tai šį, kad ir sizifišką darbą turi atlikti valstybė.
Pozityviai nuteikia reikalavimas peržiūrėti valstybės strategiją „Lietuva 2030“, tačiau tai reikėjo daryti dar 2012-2013 metais: per rinkimus ir po to. Dabar gi Lietuva jau elementariai nebeturi laiko išradinėti dviračius, tad pvz. R.Kuodžio konkretumas su nenuilstamais „kaštų-naudos“ analizės reikalavimais yra gerokai veiksmingesnis, nei grupės nuoširdžiai susirūpinusių humanitarų inteligentų, palaikomų ir šviesios mąstysenos akademijos emerito prof.A.Buračo.
Jei peticijos autoriai taisys savo fragmentinės ir pakankamai abstrakčios mąstysenos spragas, tai jie turi galimybių, vien jau dėl organizacinės sandaros daryti realesnį poveikį valstybės galios centrams. Tačiau, neužtenka vien reikalauti iš politinių jėgų, sutelktų parlamento „gete“ prie biurokratijos sukamo ir sukamo įstatympataisdavystės konvejerio, pažangos. Būtina suvokti, kad taip ministerijų biurokratija atima iš žmonių atstovų realesnės parlamentinės kontrolės galimybę, nes nelieka laiko. O tuo metu klanai ir grupuotės išsidalija milijardus. Tai ypač ryšku Lietuvos kaime, kuris miesto inteligentų su valstybės svarbiausiu demografiniu resursu – smulkiu ūkiu lieka visai jų primirštas.
Gražus šis kad ir pernelyg abstraktus ir trumpokas pareiškimas sava dvasia, tačiau ji turi būti paremta ir konkrečiu išmanymu bei indėliu. Gi įstatymus ir tvarką valstybėje tebekuria bei reguliuoja ministerijų biurokratija. Nei kovingiems N.Puteikiui, nei A.Maldeikienei, nei naujam LSDP lyderiui neužteks „kritinės masės“ išsprogdinti egzistuojančias negeroves, bet rankų nuleisti nebegalima. Kol mokslo pajėgos neapsijungs su pilietinėmis, tol jokios pažangos nesusilauksime. O tuo metu vakar seime, jo Ekonomikos komitete vėl pralaimėjo blaivus protas, siekęs mažinti PVM naštą pirkėjams bei menkinti jo „žirklių“ su Lenkija dydį. Dar vienas, iš pažiūros ne itin svarbus ir matomas, tačiau labai daug pasakantis apie LVŽS ir mūsų taip vadinamą „pilietinę visuomenę“ su nepajėgiomis NVO, pralaimėjimas.

kest turbo rašė...

pradžia -
DU VISUOMENĖS VEIKĖJŲ INTELIGENTŲ HUMANITARŲ PAREIŠKIMAI: DĖL EMIGRACIJOS STABDYMO IR DĖL EKONOMINĖS SOCIALINĖS LIETUVOS POLITIKOS
Kęstutis K.Urba
Šią savaitę e- visuomenėje pasirodė du pareiškimai. Pirmas filosofo etikos specialisto Kr.Stoškaus ir kitų garbių asmenų pasirašytas dėl emigracijos 2017 04 12, o antras peticijos pavidale irgi tą pačią dieną- Vilniaus forumo, kuriam diriguoja ir filosofas prof.Vyt.Radžvilas, dėl Lietuvos ekonominės – socialinės situacijos ir reikalingų reformų , .

Apie emigracijos stabdymą ir kreipimosi tekstą
Kadangi pirmojo pareiškimo interneto svetainėse aptikti nepavyko, o yra tik šios iniciatyvos pradžia , tai jos tekstą patalpinu priede. Pirmiausia krinta į akis ir neteisingas faktų apie Seimo dokumentų priėmimą pateikimas, nutylint esminius dalykus, o svarbiausia, pats emigracijos priežasčių pateikimas yra nepilnas. Minimas Seimo nutarimo projektas, pateiktas P.Urbšio buvo parengtas dar praeitą vasarą su buvusio emigracijos komisijos pirmininko V.Vasiliausko parašu dar ir su priedu: vyriausybės priemonių planu, nukreiptu prieš emigraciją . Nutylėti tokius dalykus yra mažiausiai neetiška. Tuo įsitikinti nesudėtinga peržiūrėjus Seimo svetainėje pateiktus dokumentus. Ir nors vyriausybės priemonių planas, apimantis tris ministerijas: Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo bei Vidaus reikalų yra pernelyg siauras, atmesti jį ir nutylėti jo idėjas plėtoti verslą ir regionuose, tereiškia vėl pradėti nuo nulio.
Antra, akivaizdu kad masinę emigraciją iš Lietuvos maždaug dviem trečdaliais apsprendžia ekonominiai sunkumai, o likę veiksniai susideda iš vyraujančio neteisingumo visuomenėje, pabrėžtinio Lietuvos žiniasklaidos negatyvumo ir piliečių vilties susikurti geresnį gyvenimą Lietuvoje sau bei vaikams praradimas.
Nežiūrint šių trūkumų ir socialinės trumparegystės, nutylint svarbų negatyvų žiniasklaidos vaidmenį Lietuvoje vykstančių procesų raidai, šis kreipimasis turi ir pozityvių momentų: iškelia vietoje Seimo reikalaujamų „2018–2027 metų Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos ir Lietuvos piliečių grįžimo į tėvynę skatinimo programos projektų“ , ilgalaikės Nacionalinės emigracijos ir demografinės krizės suvaldymo programos sukūrimo būtinumą, „iš esmės keičiant valstybės ekonominę ir socialinę politiką“, bet, deja, „visuomenės gerovę matuojant ne bendruoju vidaus produktu (BVP), o“ tik „teigiamais demografijos procesų pokyčiais“. Reiškiu nusivylimą, nes gerovės valstybės ir visuomenės esminiais rodikliais yra visas būtinas jų kompleksas - (BVP per capita, užimtumas, socialinės nelygybės koeficientas, nusikalstamumas, gamtinės, urbanistinės ir informacinės aplinkos sveikumas, gyventojų sveikatingumas ir ilgaamžiškumas) su atitinkamu demografiniu užmiesčio ir miestų gyventojų skaičiaus optimaliu tvarumu, kuris Lietuvai yra apie 3,5mln. - 4 mln. gyventojų. Tai rodo, kad pačią žmonių gerovės problemą minėto pareiškimo autoriai ir jį pasirašiusieji tokiame pavidale, suvokia itin siaurai feodalinei kunigaikščių visuomenei būdingu rudimentiniu mąstymu, ir nevertina mus supančios informacinės aplinkos nesveikumo – perteklinio negatyvumo. Nors asmeniškai Kr.Stoškui esu tai akcentavęs, tačiau šis nenuilstantis šnekėtojas, jau dešimtmetį nesušaukiantis Lietuvos kultūros kongreso, tai kaip vieną svarbių emigracijos priežasčių gan kategoriškai atmeta. Kodėl?

kest turbo rašė...

Taigi, ne tiek svarbu pats nacionalinis susitarimas, kiek, kas ir su kokiomis lėšomis rengs minimas strategiją bei programas ir kiek realus bus jų įgyvendinimas. Deja, kol valstybėje yra ženkli mokslo atskirtis nuo valstybės valdymo, kol nėra ekonomikos instituto, tol tikėtis pokyčių emigracijos srityje yra sunku, dar ir liūdnai žvelgiant į Briuselio prognozes, kad 2050 m. Lietuvoje tebus vien 1,5 mln. gyventojų.
Tad ir minimas „griausmingas“ pareiškimas prieš emigraciją rodo atitinkamą visuomenės brandumo lygį bei gerovės valstybės ir visuomenės ideologijos elementų gerai išdėstytą Riomerio u-to prof.A.Guogio ir jo kolegių knygoje , išleistoje 2012 m., neišmanymą bei eilinį bandymą įtikti LVŽS R.Karbauskio „diriguojamai“ Seimo daliai. Tai sąlygota ir kreipimosi autorių fragmentuoto mąstymo bei jų siauroko humanitarinio išsilavinimo. Ir pomėgio laidyti garsius propagandinius „šūvius“.

Algis Džiugys rašė...

Šaunuoliai, prisijungiu. Tuo pačiu pridėsiu ir savo trigrašį:

http://algis-dziugys.blogspot.com/2017/03/kaip-padidinti-gimstamuma-lietuvoje-ir.html

gal šios mintys pravers.

item