Valstybės kontrolė: Kultūros ministerijai būtina imtis aktyvesnio šalies kultūros politikos formavimo

Kultūros ministerija turėtų daugiau dėmesio skirti pagrindinei veiklai – formuoti valstybės kultūros politiką, nustatyti aiškius šalies kultūros prioritetinius tikslus, svarbiausius siekius ir tinkamai įvertinti iškeltų tikslų pasiekimą, rodo Valstybės kontrolės atlikto ministerijos audito rezultatai.

„Valstybės kontrolė yra atlikusi įvairių kultūros srities auditų: pavaldžių įstaigų, ministerijos vykdomų programų, kultūros paveldo valdymo ir kitų. Pastebėta, kad tiek valstybės auditorių, tiek Vyriausybės ar kitų institucijų ministerijai pateiktos rekomendacijos buvo įgyvendinamos vangiai, o veiklos rezultatai netenkina kultūros bendruomenės lūkesčių. Todėl Valstybės kontrolė pirmą sykį nusprendė imtis organizacinio visos Kultūros ministerijos audito. Toks auditas yra sudėtingas, reikalauja daugiau išteklių, bet jis padeda atskleisti svarbiausias organizacijos problemas“, – sako Lina Balėnaitė, kultūros, švietimo ir mokslo sričių auditus atliekančio departamento direktoriaus pavaduotoja.

2012–2015 m. ministerija, 46 jai pavaldžios ir 12 valdymo srities įstaigų panaudojo apie 625 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Šiuo auditu buvo vertinta, ar, 2012 m. įsteigus Lietuvos kultūros tarybą ir atskyrus kultūros politikos formavimą nuo įgyvendinimo, Kultūros ministerija ėmėsi aktyviau formuoti kultūros politiką, kontroliuoti jos įgyvendinimą; ar užtikrino pavaldžių įstaigų priežiūrą ir veiklos tobulinimą, kad jų paslaugų kokybė atitiktų visuomenės lūkesčius.

Audito rezultatai rodo, kad kultūros politika Lietuvoje formuojama neturint pakankamų ir patikimų duomenų pagrįstiems sprendimams priimti, ne visa turima kokybinė kultūros srities informacija (atlikti tyrimai) yra viešai prieinama. Ministerija neturi ir tikslių duomenų, kiek ir kokių kultūros ir meno institucijų iš viso veikia Lietuvoje. Daugiau žinoma tik apie ministerijai pavaldžias institucijas, tačiau ne visada išsireikalaujama, kad ir šios vykdytų joms pavestas funkcijas. Kaip parodė tikslinių grupių apklausa, kultūros bendruomenė taip pat nejunta esminio kultūros politikos formavimo suaktyvėjimo, pasigendama ministerijos bendradarbiavimo su kultūros bendruomene.

Aukščiausioji audito institucija pateikė rekomendacijas Kultūros ministerijai. Tikimasi, kad naujajai ministerijos vadovybei jos padės imtis esminių permainų: užtikrinti ilgai atidėliojamų svarbiausių rekomendacijų įgyvendinimą, paskatinti įstaigas tobulinti veiklą ir valstybės biudžeto lėšas naudoti kryptingai, siejant jas su teigiamais pokyčiais kultūros valdyme.

Valstybinio audito ataskaita: Kaip kultūros ministerija formuoja kultūros politiką, organizuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.