Valdemaras Katkus: Britai sumokėdavo daugiau į ES biudžetą, negu atgaudavo

JK ambasadorius ES T. Barrow D. Tuskui įteikia laišką, kuriuo informuojama apie šalies išstojimą iš Sąjungos Jungtinės Karalystės ambas...

JK ambasadorius ES T. Barrow D. Tuskui įteikia laišką,
kuriuo informuojama apie šalies išstojimą iš Sąjungos
Jungtinės Karalystės ambasadorius ES Timas Barrow kovo 29 d. įteikė JK ministrės pirmininkės Theresos May pasirašytą laišką, kuriuo jos vyriausybė informuoja Bendriją apie šalies išstojimą iš Sąjungos. Laiškas perduotas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui. Tai reiškia, kad oficialiai aktyvinamas 50-asis ES sutarties straipsnis.

Valdemaras Katkus, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ekonomistas:

Per 44 metus, t.y. per visą savo buvimo Europos Sąjungoje laikotarpį, Jungtinė Karalystė sumokėjo 184 mlrd. svarų sterlingų. Britai visą laiką sumokėdavo daugiau į ES biudžetą, negu gaudavo atgal. Ir paskutinis skelbtas mokėjimas rodo, kad jie pernai sumokėjo 8,5 mlrd. eurų daugiau, negu gavo iš ES. O visas britų įnašas į ES biudžetą sudarė 12,5 proc., tai yra trečias rezultatas pagal dydį po Vokietijos (21 proc.) ir Prancūzijos (15,7 proc.). Ketvirta yra Italija (11,5 proc.).

Britams pasitraukus iš ES, jie yra spaudžiami ir toliau dalyvauti bendruose ES projektuose. Kaip tik dabar ir vyksta šis pagrindinis ginčas, nes, jiems išėjus, likusioms ES šalims įmokos gali išaugti. Pavyzdžiui, vokiečiai skaičiuoja, kad jiems ateityje gali tekti padengti net 25 proc. viso ES biudžeto. Vis dėlto, jeigu vokiečiai sumoka ketvirtadalį viso Bendrijos biudžeto, tai jų neoficiali įtaka priimamiems sprendimams, manau, bus lygiai tokia pat, o tai taip pat nėra geras reiškinys.

Konkrečiai Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) yra paskelbęs, kad Briuselis dabar nori iš britų gauti 50 mlrd. eurų nuo 2019 iki 2023 metų, t.y. maždaug po 10 mlrd. eurų kasmet, neskaitant dar dvejų derybinių metų. Tai yra ne tik ES biudžetas, bet ir investiciniai fondai, kurie investuoja į infrastruktūrą, taip pat ir Lietuvoje. Beje, šiuo metu infrastruktūrinių projektų deficitas sudaro 218 mlrd. eurų, t.y. daugiau projektų sugalvota, negu yra pinigų. Į tą britų mokėtiną sumą taip pat įeina ir pensijų fondas, kuris išmokamas buvusiems europarlamentarams ir kitiems eurobiurokratams, o šių išmokų įsipareigojimai sudaro net 59 mlrd. eurų sumą... Be to, iš Britanijos bus iškeliamos kai kurios bendros institucijos, pavyzdžiui, labai svarbi medicinos priežiūros institucija ir Europos bankų priežiūros institucija. Taigi, visoms šioms išlaidoms padengti bus bandoma gauti pinigų ir iš Britanijos, nors ji oficialiai ir traukiasi. Nuo to, kiek britai sumokės per nustatytą laikotarpį, priklausys, ar „Brexit“ scenarijus bus kietas, ar kiek minkštesnis.

Iš esmės visiems likusiems ES greičiausiai bus proporcingai perskirstyta ta dalis, kurią iki šiol į biudžetą mokėjo britai, vadinasi, ir mūsų indėlis išaugs. Dabar Lietuva į bendrą ES biudžetą įneša 0,29 proc. lėšų, Latvija - 0,18 proc., o Estija - 0,15 proc.


Susiję

Ekonomika 6539504774516103347

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item