Valdemaras Katkus. „Ateina dar viena krizės banga“

Balandžio pradžioje ES mėgins prastumti naują prasiskolinusių valstybių gelbėjimo priemonę, kuri ir iš Lietuvos mokesčių mokėtojų pareika...

Balandžio pradžioje ES mėgins prastumti naują prasiskolinusių valstybių gelbėjimo priemonę, kuri ir iš Lietuvos mokesčių mokėtojų pareikalaus naujų pinigų į bendrą „gelbėjimo“ katilą. Tuo metu, nepaisant optimizmu trykštančių balsų, krizė euro zonoje tik didėja. Danija užvakar pareiškė, kad padengs paskutinę paskolą užsienio valiuta - 1,5 mlrd. dolerių - ir pirmą kartą per 183 metus liks be užsienio skolos. Tačiau euro zonos valstybės negali pasigirti gerėjančiais finansiniais rodikliais ir toliau augina skolų naštą.

Skelbiame ekonomisto Valdemaro Katkaus komentarą.

***

Pirmiausia, kad geriau suvoktume pasaulinių skolų naštą, pažvelkime į keturiomis pagrindinėmis pasaulio valiutomis disponuojančių valstybių įsiskolinimus. Mažiausiai iš jų prasiskolinusi Kinijos vyriausybė - 44 proc. BVP, toliau eina 19 euro zonos valstybių, kurių skola sudaro 90 proc. BVP, JAV turi 100,3 proc. vyriausybinės skolos, o Japonija - 229 proc. vyriausybės skolos. Ji ir yra didžiausia pasaulio skolininkė. Tačiau jeigu pažiūrėtume į didžiausių pasaulio skolininkų penketuką, matytume, kad į jį patenka net trys ES ir euro zonos valstybės - Graikija (177 proc.), Italija (132 proc.) ir Portugalija (123 proc.).

Pažvelkime, kas vyksta mūsų regione. Suomijos skola šiuo metu yra 62 proc., Lenkijos - 53 proc., Švedijos - 41 proc., Danijos - 38 proc. Lietuva tarp Baltijos valstybių turi didžiausią skolų lygį, t.y. 41 proc. BVP, Latvija - 38 proc., o Estija - tik 9,6 proc., estų skola yra mažiausia visoje ES. Mūsų skolų lygis yra tarsi kaip Skandinavijos valstybių, tačiau mes turime gerokai žemesnį pragyvenimo lygį ir todėl tas įsiskolinimas atrodo pernelyg didelis.

Pagrindinė problema yra susijusi su bankais, nes daugelio valstybių vyriausybių skolos, tokios kaip Airijos ar Lietuvos, išaugo dėl to, kad reikėjo prisiimti visų bankų susidariusias skolas arba kitokias žalingas pasekmes gyventojams ir institucijoms. Bankų krizė iš ES niekur nedingo. Vien tik „blogųjų“ ES bankų paskolų šiuo metu yra vienas trilijonas eurų, tai yra labai aukštas lygis ir sudaro 5,4 proc. visų bankų paskolų.

Kur visa tai veda? Šiuo metu pagrindinė Europos bankininkystės priežiūros institucija pasiūlė kurti naują „gelbėjimo“ įstaigą, t.y. „blogųjų“ paskolų banką, - jam visi kiti bankai parduotų visas savo „blogąsias“ paskolas, o nacionalinės vyriausybės toms paskoloms išleistų garantijas tam atvejui, kad būtų galima padengti neparduotas „blogąsias“ paskolas... Taigi, šios „dovanėlės“ esmė yra ta, kad kuriama dar viena bankų gelbėjimo institucija greta euro stabilizavimo fondo, - į jį Lietuva jau įdėjo savo pinigus ir jais mes jau „gelbėjame“ įvairias vyriausybes - graikų, italų ar portugalų... Šios institucijos įkūrimo planas jau pateiktas, bet įdomiausia, kad bankų priežiūros institucijai dabar vadovauja italas, o kitas italas vadovauja Europos centriniam bankui, - jie atkakliai stumia šitą bankų gelbėjimo idėją ir ji bus apsvarstyta jau balandžio 7-8 d. Maltoje, kur susitiks ES finansų ministrai. Keista, bet šiuo klausimu visiškai tylu Lietuvoje, nors visai netrukus galbūt būsime priversti prisidėti prie naujos „gelbėjimo“ programos... Tai tik parodo, kad ateina dar viena krizės banga - bankų krizė peraugo į vyriausybių skolinimosi krizę. Praėjus 9 metams turime vėl tą pačią problemą.


Susiję

Valdemaras Katkus 6106533268071562417
item