Kun. Robertas Urbonavičius. Metas karui

Pasigailėk mūsų, Viešpatie: 

mes esame tau nusidėję.

(Atliepiamoji psalmė)

Pradedame gavėnios – keturiasdešimties (lot. quadragesima) dienų laikotarpį. Programa lyg ir aiški: penktadieniais jokios mėsos, dažniau ateiti į šv. Mišias, apmąstyti Kryžiaus kelią, atsisakyti kavos, saldumynų, facebooko... Ir viskas? Deja, ne to siekė Bažnyčia, kuomet sukūrė šį liturginį laikotarpį. Keturiasdešimt dienų – tai ne šiaip pasirinktas skaičius. Tai tiesioginė Šventojo Rašto nuoroda į Jėzaus pasninko dykumoje laiką. Bažnyčia nori, kad ir mes iškeliautume kartu su Išganytoju į dykumą. Į savo širdžių dykumą, kurioje retai būname. 

Juk visi turime savo širdyje dykynių – žaizdų, baimių, nuoskaudų, nusivylimų, troškimų, – to, ką bandome užmiršti, nuo ko bandome pabėgti, ką bandome paslėpti. Gavėnia yra kova. Gavėnia kiekvienam iš mūsų įteikia šaukimą į kariuomenę. Mūsų laukia kova su trimis priešais: kūnu, pasauliu ir velniu. Ši kova prasidėjo seniai – Edeno sode, kuomet mūsų tėvai leidosi suvedžiojami piktojo. „Ar Dievas iš tikro pasakė: „Jums nevalia valgyti nė nuo vieno sodo medžio?“ (I skaitinys). Nuo tada esame kiekvienąkart iš naujo gundomi rinktis ne Dievo valią. Mūsų žmogiškoji prigimtis (tai, ką vadiname žodžiu „kūnas“) traukia mus tolyn nuo Dievo, paskui savo įgeidžius ir įnorius. Aplinka (pasaulis) nuolat siūlo daugybę kelių į laimę ir sėkmę be Dievo. Galiausiai pirmasis ir tikrasis žmogaus bei Dievo priešas, niekada neišeinantis atostogų, stengiasi, kad mes negyventume vienybėje su Dievu. Tačiau neturime pasiduoti baimei ir sudėti ginklų, nes ši kova yra ne mūsų vienų kova. Kristus laimėjo šią kovą už mus. Dykumoje jis susidūrė su senąja gyvate, kuri tikėjosi suvilioti Jį kaip ir pirmuosius Tėvus, tačiau turėjo trauktis šalin sugėdinta. Atremdamas josios gundymus, Viešpats pamokė ir mus, kaip kovoti su savo demonais. Mūsų ginklai yra malda, pasninkas, artimo meilė, tačiau didžiausias ginklas – tai pasitikėjimas ir atsidavimas Viešpačiui Jėzui, kurį vieną privalome garbinti bei Jam vienam tetarnauti: „Taigi, kaip vieno žmogaus nusikaltimas visiems žmonėms užtraukė pasmerkimą, taip vieno teisus darbas visiems laimėjo nuteisinimą, kad gyventų. Kaip vieno žmogaus neklusnumu daugelis tapo nusidėjėliai, taip ir vieno klusnumu daugelis taps teisūs“ (II skaitinys).

Mūsų pusėje kovoja angelai, kovoja šventieji, kovoja Mergelė Marija – tad drąsiai priimkime gavėnios kvietimą neapsiriboti vien katalikiškų dietų receptais.

Keturiasdešimt dienų neragaudamas žemiško maisto, jis pašventino gavėninį atgailos pasninką. Jis sutriuškino senojo žalčio žabangus ir pamokė mus blogio šaknis nugalėti, kad kilnia dvasia atšvęstume velykinę paslaptį ir galiausiai pasiektume amžinąsias Velykas.

(Prefacija)