Ieva Strazdauskaitė – nužudyta, įtariamieji sulaikyti
Kovo 10 d. 18 val. Kaune apskrities vyriausiajame policijos komisariate įvykusioje trumpoje spaudos konferencijoje, Lietuvos policijos ge...
https://www.propatria.lt/2017/03/ieva-strazdauskaite-nuzudyta.html
Kovo 10 d. 18 val. Kaune apskrities vyriausiajame policijos komisariate įvykusioje trumpoje spaudos konferencijoje, Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas oficialiai paskelbė, kad policija surado 5 d. vakare pakeliui iš Plungės į Vilnių dingusios merginos kūną.
L. Pernavas pranešė, kad policijai pavyko išsiaiškinti pagrindines šio nusikaltimo aplinkybes. Sulaikytieji 4 įtariamieji Kauno apskrities gyventojai. Nužudytosios kūnas aptiktas užkastas Kėdainių rajone. Nustatyta, kad I. Strazdauskaitė buvo pagrobta dėl jos brangaus automobilio „Audi A7“.
Manoma, kad prie Elektrėnų buvo suvaidintas eismo įvykis. I. Strazdauskaitė ir jos automobilis buvo pagrobti. Nustatyta, kad mergina buvo nužudyta kovo 5 d. vakarą.
Pasak L. Pernavo sulaikytieji yra 23-26 metų amžiaus Kauno apskrities gyventojai, teisti už vagystes, plėšimus, bei viešosios tvarkos pažeidimus.
Paaiškėjo daugiau žiauraus I. Strazdauskaitės nužudimo aplinkybių. Ant merginos kūno rasta išorinių smurto žymių. Nusikaltimo įtariamųjų skaičius išaugo nuo keturių iki šešių asmenų. Dar nepatvirtintais duomenimis – visi šeši įtariamieji yra Kėdainių rajone gyvenantys čigonai.
8 komentarai
Pažįstu labai pasiturinčią šeimą Vokietijoje. Savo paaugliams vaikams tėvai davė pačius paprasčiausius pasenusius telefonus - būtent, kad nekeltų pavydo ir panašaus smurto. Yra ko pasimokyti...
Nors kita vertus toks vaikų "emocinis kankinimas" gali atkreipti valdiškų "rūpintojėlių" vaikais dėmesį!
Užuojauta šeimai. O nusikaltėliams linkėjimai supūti kalėjime Bet man kilo du klausimai 1Labai jau greitai ir labai gausiomis pajėgomis buvo pradėta pajieška 2 Kodėl nusikaltėliai taip skubėjo nužudyti mergina? Juk jei jų taikinys buvo automobilis tai kodėl nevarė jo kuo toliau, neslėpė o paliko miške?
Na, čia viskas aišku: akivaizdu, kad tikrasis kaltininkas - neliberali beigi netolerantiška Lietuvos visuomenė, dėl kurios raCizmo ir ksenofobijos vargšai "romai" neturėjo kitos išeities, tik imtis "pilietinio nepaklusnumo akcijos". Tiesiog būtina, kad teisėsauga dabar užsiimtų "romų" teisių apsauga bei kuo griežtesnėmis priemonėmis užkirstų kelią bet kokioms galimoms "romofobjos" apraiškoms. Visos liberaliai tolerantiškos psichinės orientacijos merginos, turinčios automobilius, skatinamos dalyvauti pilietiškumo akcijoje "pavėžink romą!", o "sveiko proto dešinieji" primena, kad niekas taip nedidina gerovės ir saugumo, kaip kuo gausesnės svetimų kultūrų bendruomenės.
Labai keistas nužudymo motyvas, netelpantis į nusikaltimų logikos rėmus, arba nėra žinoma visa informacija, kad galima būtų susidaryti tikresnį vaizdą.
Šiandien Lietuvą sukrėtė eilė žiaurių nusikaltimų, žmogžudysčių. Į šias problemas siūlau pažiūrėti moksliškai per edukologiją, ugdymą, per koreliacinius ryšius, santykius, kurie sąlygoje gerus rezultatus visuomenei, įvertinant gerą patirtį tarpukario Lietuvoje ir šiandien pasaulyje, ypač mus artimoje UK, kur gyvena daug emigravusių lietuvių. Tai išanalizavus, kaip pedagogas siūlau kurti geras modernias krikščioniškos pasaulėžiūros mokyklas. Tokiu būdu Lietuva taps labiau pažengusia ir visomis prasmėmis labiau išsivysčiusia šalimi, o gimstamumas ir valstybės gyventojų skaičius pradės augti. Didžiausi svertai, kalbant apie mokyklų teikiamą pasaulėžiūrą turi būti atiduoti mokinių tėvams, nes valstybė neturi nei laisvamanybės, nei religijų monopolio. Čia tesirenka tėvai. Ir tam reikia sukurti teise pagrįstus mechanizmus tėvams pasirinkti, steigti ir prižiūrėti mokyklą. Savivaldybių įsteigtos mokyklos negali likti su "tuščiais tarpais" pasaulėžiūros ugdymo srityje, nes tuoj pat juos užpildys pasaulėžiūra iš "gatvės" - smurtas, malonumų ieškojimas, pinigų stabai ar kita. Nuo šių klaidų gali apsaugoti nuolatinis ryšys su mokinių tėvais, mokyklos administracijos ataskaita, tėvų apklausos rezultatai, į kuriuos mokyklos vadovai privalėtų nedelsiant reaguoti. Ir nemanykime, kad švietimą išgelbės didesnis jo finansavimas. Švietimas labai mažai koreliuoja su pinigais, turtu, nes tai lavinimo, pažinimo ir pasaulėžiūros dalykai, kurie yra išugdomi. Tikram pedagogui daugiausia džiaugsmo ir pasitenkinimo teikia jo pašaukimo ugdyti jaunąją kartą išsipildymas, ne jo materialinis uždarbis. Prisiminkime, kad pirmosios mokyklos buvo laisvanoriškos ir jose buvo mokomasi skaityti Šv. Raštą. Evangelijos ir gyvo Kristaus pavyzdžio skelbimas nuo karaliaus Mindaugo laikų geriausiai pasitarnavo mūsų tautos ugdymui, lietuviškosios krikščioniškosios tapatybės kūrimui. Šiandien tai turėtų tęstis ir toliau pasitarnauti visuomenei. Taigi, sutikime, kad ugdymo pagrindu Lietuvos mokyklose turėtų tapti Lietuvos ir Europos krikščioniškomis vertybėmis grindžiamas kultūrinis ir moralinis paveldas. Savo ruožtu katalikiško tikėjimo mokymas turėtų būti labiau siejamas su mūsų tautine kultūra, o ir pati lietuviškoji kultūra turi atspindėti mūsų katalikišką tikėjimą bei jį praturtinti unikaliomis išraiškos formomis liturgijoje, panašiai kaip ir Kristaus Geroji Naujiena kiekvieno asmens ugdyme privalo giliai įsišaknyti, nueiti iki jo "kaulų smegenų", tapti jo savastimi, kad jį perkeistų, jo prigimtį pakylėtų iki antgamtinio gyvenimo ir tuo padarytų tą asmenį oriu, vidiniai gražiu, gerbiančiu save ir mylinčiu kitus. Todėl Lietuvos švietimo Koncepcijoje, Bendrosiose ugdymo programose turi būti pagarbiai paminėtas mūsų krikščioniškasis paveldas, kuriuo "pagal nutylėjimą" būtų remiamasi auklėjant jaunąją kartą, mokykloje tęsiant tėvų pradėtą ugdymą. Tai padaryti reikia dėl įpareigojimo ugdytojams, kad visa Lietuvos švietimo sistemų būtų sąlygota edukologijos mokslo principų, kurie teiktų kryptingą iš tradicijos ateinantį auklėjimą, tai nebūtų palikta vien ugdytojų iniciatyvai, kuri sekuliarioje visuomenėje organizuotai ir bendruomeniškai iš principo negali to padaryti. Priminsiu, kad Lietuva, kartu su kitomis Europos šalimis 2010 m. laimėjo tarptautinę bylą prieš agresyvųjį individualizmą, norėjusį uždrausti kryžiaus kabinimą mokyklose. Linkiu, kad mes, pedagogai, drąsiai bendradarbiautume su Viešpačiu ir žemiškąja Bažnyčia, nuolat prašytume Dievo malonės mums ir mūsų tautai, kad žmonių sielose augtų Dievo Karalystė, kurios bruožai yra dinamiškumas, meilė, svetingumas, šeima ir mes taptume Jos liudytojais Lietuvoje. Būkime atsakingi už Lietuvos likimą prieš Aukščiausiąjį.
Nejuokink, ponas Petrai. Pasižiūrėk, kokia dabar "krikščionybė" ir kas dėstoma per tikybos pamokas tose "krikščioniškose" mokyklose.
Petras taip įsivaizduoja, bet tai gali būt tik sapne.
Tai ir yra bėda, kad kažkas plaukioja debesyse.
Jei ponui Petrui pasiūlyčiau panašiais metodais užauginti daržovių, vietoje to, kad imti kastuvą, ruošti dirvą ir sėti daržoves, tai gautume tai, apie ką kalbėjo Bulgakovas profesoriaus Preobraženskio lūpomis "Šuns širdyje" - vien tik lozungai, ko pasėkoje tik suirutė.
Ponas Petrai, būtų žymiai geriau, jeigu būtumėte viso to pateikę programą su terminais, tikslais ir uždaviniais.
Rašyti komentarą