G. Landsbergio konservatoriai privalės balsuoti taip, kaip pasakys partijos vyresnybė

Propatria.lt nuotrauka

Konservatoriai didžiuojasi savo demokratija. Buvęs šios partijos lyderis Andrius Kubilius kadaise pasiūlė partijai rinkti pirmininką visuotiniuose rinkimuose ir populiariai pavadino tai „demokratijos švente“.

Esamas lyderis Gabrielius Landsbergis pasiūlė demokratiją plėsti dar labiau – pirmininką ir kandidatus prezidento, mero, Europos Parlamento nario ar parlamentaro, renkamo vienmandatėje apygardoje, pareigoms parinkti nepaisant partinio bilieto – ateityje balsuoti šiais klausimais galės ir partijai nepriklausantys nariai.

Tačiau demokratizacijos procesas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretose turi ir kitų atspalvių. Partijos nariai įpareigojami privalomai balsuoti ir viešai pasisakyti taip, kaip tai nurodo partijos prezidiumas arba taryba.

Pavyzdžiui, Priežiūros komitetas yra kiek anksčiau išaiškinęs, o komiteto išaiškinimas tampa sudėtine įstatų dalimi, kad partijos nariai privalo laikytis prezidiumo ar tarybos priesakų ir negali dangstytis laisvu Seimo nario mandatu balsuodami ar pasisakydami prieš partijos valią. Priešingu atveju, jie rizikuoja būti baudžiami partijoje, kraštutiniu atveju net pašalinami iš organizacijos.

Tai susiję su buvusia situacija, kai du konservatorių nariai – Vida Marija Čigriejienė ir Arimantas Dumčius – palaikė socialdemokratų biudžeto projektą, nors konservatoriai buvo nutarę balsuoti prieš jį.

Apie tai neseniai vykusiame suvažiavime kalbėjo Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas, pabrėždamas, kad tokia tvarka galioja ne tik Seimo nariams, bet ir savivaldybių tarybų atstovams, merams ir kitiems konservatoriams, užimantiems viešas pareigas.

Pasak V. Benkunsko, ateityje konservatoriai apskritai planuoja visiškai reformuoti įstatus ir įrašyti Priežiūros komiteto išaiškinimus „juodu ant balto“. Įstatai registruojami Teisingumo ministerijoje ir neturi prieštarauti Lietuvos įstatymams.

V. Sinkevičius: taip Seimo narys yra spaudžiamas

Mykolo Romerio universiteto profesorius, konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius abejoja, ar tai nėra Seimo nario spaudimas. Vienaip ar kitaip, jei Seimo narys balsuodamas nesutinka vadovautis partijos nurodymu, jam gresia net pašalinimas iš partijos. Politikui tai didelis praradimas, mat be partijos paramos jam sunkiau dalyvauti rinkimuose, sumažėja tikimybė užimti svarbias pareigas.

„Turėtume matyti du aspektus: Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad laisvas Seimo nario mandatas Konstitucijoje numatytas tam, kad Seimo narys atstovautų ne kokiais nors vienai politinei partijai, grupei ar rinkėjų daliai, bet atstovautų visai tautai. Kitaip tariant, Seimo narys yra tautos atstovas ir jis turi turėti laisvą mandatą, kad galėtų reikšti visos visuomenės, visos tautos interesą“, - sako profesorius.

Pasak V. Sinkevičiaus, Seimo narys negali būti saistomas jokių įsipareigojimų: draudžiama jam duoti pavedimus, nurodyti ar spausti, kaip balsuoti.

Kitas aspektas, kad Seimo narys ar šiaip politikas į partiją stoja laisva valia. Tai reiškia, kad jis sutinka su partijos požiūriu, ideologija bei siekiamais tikslais. Kai kyla konfliktas – Seimo nario nuomonė yra priešinga partijos nuomonei – parlamentarui tenka apsispręsti: jeigu jam partijos ideologija ar tikslai yra nepriimtini, jis turi galimybę pasitraukti.

„Bet ar galima bausti asmenį už tai, kad jis įgyvendina Konstitucijoje jam nustatytą teisę – būti visos tautos atstovu ir turėti laisvą mandatą? Aš manyčiau, kad iš Konstitucijos nekyla, jog Seimo narys už tai galėtų būti baudžiamas. Matote, vienaip ar kitaip, Seimo narys tada yra spaudžiamas, jam daromas spaudimas, jis raginamas vienaip ar kitaip balsuoti ir turi paklusti partijos nurodymams, o ne savo sąžinei. Tačiau Seimo narys turi vadovautis trimis dalykais: Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine. Konstitucijoje nėra parašyta, kad jis turi vadovautis partijos nurodymais“, - sako V. Sinkevičius.