EK pristatė 5 scenarijus, kaip ES galėtų vystytis po „Brexit“

Europos Komisija trečiadienį pristatė 5 vizijas, kaip Europos Sąjunga galėtų toliau vystytis iki 2025 metų, Jungtinei Karalystei jau nebesant Bendrijos nare.

EK parengtame dokumente Bendrija jau įvardijama kaip 27 narių sąjunga - be Jungtinės Karalystės. Komisijos siūlymus ES vadovai aptars susitikime kovo 9-10 dienomis, o savo ES viziją turėtų pateikti kovo 25 d. Romoje, specialiame susitikime, skirtame pažymėti Europos Ekonominės Erdvės - ES pirmtakės - įkūrimo 60-metį.

Remiantis pirmuoju scenarijumi, ES galėtų laikytis dabartinio savo kurso, europinę darbotvarkę formuojant bendru sutarimu tarp 27 narių ir ES institucijų. Komisijos dokumente teigiama, kad taip Bendrija išsaugotų savo vienybę, bet sprendimų priėmimo greitis esą priklausytų nuo narių valios spręsti problemas.

Antrasis scenarijus numato didesnę ES decentralizaciją, europiniu lygiu sprendžiant tik klausimus, susijusius su ES bendrąja prekių ir kapitalo rinka, tuo tarpu tokie klausimai kaip gynyba ar migracija būtų šalių narių kompetencijoje.

Tačiau Europos Komisija „Baltojoje knygoje“ suskumba pastebėti, kad tokiu atveju esą būtų neįmanoma garantuoti visiškai laisvo darbo jėgos ir paslaugų judėjimo.

Trečiuoju scenarijumi siūloma sukurti „skirtingų greičių Europą“ - ES narės galėtų grupuotis į skirtingus integracijos lygius. Vienos esą galėtų rinktis visišką integraciją, o kitos valstybės prie jų galėtų prisijungti vėliau arba išlaikyti esamą statusą. Tokiu atveju pagrindiniai sprendimai būtų priimami „pilnaverčių“ narių, o „nepilnavertėmis“ tikriausiai galėtų tapti kur kas platesnis valstybių ratas, pavyzdžiui, Turkija.

Ketvirtuoju scenarijumi - „daryti mažiau, bet efektyviau“ - ES narės apsibrėžtų siauresnes sritis, kuriose norėtų matyti efektyvesnį Briuselio veikimą, tuo tarpu kai kurios dabartinės bendrosios politikos nebūtų toliau vystomos arba būtų iš viso sustabdytos. 

Penktuoju scenarijumi siūloma visoms 27 narėms gilinti integraciją, plėsti euro zoną ir ES institucijoms perleisti vis daugiau suverenių valstybių galių.

EK pirmininko teigimu, ES pertvarkyti skirtus sprendimus turėtų priimti nacionalinės vyriausybės ir parlamentai.

J. K. Junkeris sakė besitikintis, kad ES šalių lyderiai apsvarstys EK pasiūlytus scenarijus ir pirmąsias išvadas padarys iki šių metų pabaigos, o galutinį sprendimą dėl tolimesnės veiksmų eigos priims iki Europos Parlamento (EP) rinkimų 2019 metų birželį.