Vytautas Sinica. „Dešinė perims „radikalų“ retoriką“

D. Pipo (DELFI) nuotrauka www.lzinios.lt Kalbino Aidanas Praleika Konservatyvių dešiniųjų pažiūrų rinkėjai Europoje ir JAV vis la...

D. Pipo (DELFI) nuotrauka
www.lzinios.lt

Kalbino Aidanas Praleika

Konservatyvių dešiniųjų pažiūrų rinkėjai Europoje ir JAV vis labiau nusivilia tradicinėmis partijomis ir žvilgčioja į radikalais vadinamus politikus. Vieni teigia, kad šis nusivylimas kyla dėl tradicinių dešiniųjų partijų polinkio į liberalizmą, kiti – kad tai dirbtinai formuojama ir tikrovės neatitinkanti nuomonė. Apie tai, kokia yra konservatyvios dešinės politinės minties padėtis ir ateitis Vakarų pasaulyje, LŽ kalbėjosi su politologais Vyčiu Jurkoniu ir Vytautu Sinica. 

– Ar yra dabartinėje ir ateities Europoje vieta konservatyviai dešiniajai (kad ir krikdemiškai) minčiai? 

(V. Sinica) Žiūrint į partijas, jau XXI amžiuje spėjo įvykti 3 etapai. Pirmasis, kai vadinamieji „krikdemai“ ir konservatoriai (šios partijos Europos Parlamente yra susibūrusios į EPP grupę) kurį laiką dar mėgino atlikti savo funkciją, tačiau galiausiai nustojo tai daryti. Visuomenėje atsirado vakuumas. Turiu omeny konservatyvius, tradicionalistinių pažiūrų žmones. Politiškai jų niekas neatstovavo ir prasidėjo antrasis etapas – vadinamosios kraštutinės dešinės iškilimas. Šiuo metu vyksta trečiasis etapas ir matome, kad „tradicinė“ dešinė, atkreipusi dėmesį į „radikaliosios“ dešinės sėkmę, ėmė periminėti kai kurias pastarosios idėjos. Tai gerai matosi Vokietijoje ir Prancūzijoje.

Kartais šios skolinamos idėjos yra populistinės. Tarkime, Vokietijoje buvo paskelbta, kad šalis nebepriima pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos – Magrebo – valstybių, nes jos laikomos saugiomis. Tačiau tai tik fasadinis veiksmas, nes į Vokietiją migraciją iš šių šalių ir taip yra nedidelė.

(V. Jurkonis) Konservatyvi dešinė buvo yra ir bus Europoje, todėl tokia klausimo formuluotė mažų mažiausiai keista. Krikščionybė yra didžiausia religija pasaulyje, apimanti apie 31,4 proc. žmonių, „Pew Research Center“ tyrimo „Pasaulio religijų ateitis“ duomenimis krikščionys Europoje sudaro beveik tris ketvirčius visų gyventojų, vienas iš Europos Sąjungos įkūrėjų yra krikščionis demokratas Konradas Adenaueris, tad nesaugumo jausmas, ir ypač Europoje, yra sunkiai suprantamas. Ar kas nors grasina Europos dešiniesiems, gal uždrausta dalyvauti rinkimuose ar debatuose krikščionims demokratams? Atrodo tarsi kažkas yra taip įtikėjęs prieš dvidešimt metų parašyta Samuelio Huntingono „Civilizacijų konfliktas“ knyga, jog jau šiandien ruošiasi Armagedonui ir dirbtinai eskaluoja įtampą.

Žinoma yra įvairių jautrių klausimų kaip eutanazija, abortai, partnerystė, pastaruoju metu ietys laužomos dėl (ne)atvirumo migrantams. Daugeliu atveju Bažnyčia turi gana aiškią poziciją šiais klausimais, nors nelygu apie kurią valstybę kalbame. Pavyzdžiui, Lenkijoje Bažnyčia yra gana aktyvi politinio gyvenimo dalyvė ir neretai linkusi pro ausis praleisti net popiežiaus balsą iš Vatikano. Ne vienas kolega Lenkijoje teigia, jog riba žyminti „kas ciesoriaus – ciesoriui“ yra peržengta. Noriu tikėti, kad kryžiaus žygių laikai jau praėjo ir krikščionybė kelią skinsis ne kalaviju ar įstatymais, bet širdimi. 

Galbūt didžiausias nepasitikėjimo / netikrumo šaltinis yra tai, jog pati konservatyvi dešinė ir ypač krikščionys jaučia, kad nemaža dalis bendruomenės viena deklaruoja, o visai kitaip gyvena. Parodomosios vertybės, paviršutiniškas ar paradinis tikėjimas yra rimti iššūkiai, tik būtų neteisinga juos spręsti visos visuomenės sąskaita ieškant atskalūnų, kaltųjų ar net priešų už tikinčiųjų bendruomenės ribų. 

– Kokia situacija klostosi JAV? 

(V. Sinica) Amerikoje padėtis visai kita. Vidurio kelio niekas neieško. Demokratų partiją eina į „progresyviuosius“ kraštutinumus, o respublikonai ėmėsi atstovauti nepatenkintąją elektorato dalį. Atotrūkis yra didžiulis ir kompromisų niekas neieško. Ypatingai tai pasakytina apie pralaimėjusiąją pusę, kuri nerodo jokių ketinimų susitaikyti su tuo, kad dabar šalis vadovausis kitokia politika. Jei konservatyvioji visuomenės dalis anksčiau susitaikė su Baracko Obamos pergale ir jiems nepriimtina jo politika, neatrodo, kad demokratai būtų linkę taip pat susitaikyti. Nenustebčiau, jei ši priešprieša išvirstų į didesnius neramumus. 

(V. Jurkonis) Sudėtinga lyginti JAV ir Europą mažų mažiausiai todėl, jog lyginame vieną valstybę su keliomis dešimtimis. Tas pats „Pew Research Center“ tyrimas teigia, jog krikščionių dalis JAV yra šiek tiek didesnė nei Europoje, bet projekcijos 2050-iesiems rodo, kad visuomenė taps sekuliaresnė, o krikščionys sudarys tik du trečdalius visuomenės.

Kalbėti apie politines tendencijas turėtų būti paprasčiau, nes, lyginant su ES, Valstijose paprastesnis atskaitos taškas. Visgi respublikonų kandidato pergalė prezidento rinkimuose būtų apgaulingas įspūdis, nes dabartinis prezidentas vargu ar yra doro ir nuoseklaus krikščionio pavyzdys. Buvę respublikonų kandidatai Benas Carsonas ar Tedas Cruzas, iš pirmo žvilgsnio, turėjo būti artimesni religingam rinkėjui, o Marco Rubio turėjo būti kur kas patrauklesnis ispanakalbiams nei sienas statantis Donaldas Trumpas. Pastarojo komandoje, tiesa, yra radikalios dešinės atstovu vadinamas Steve'as Bannonas, kuris skelbia karą islamui ir kovą su sekuliarizmu. Ne vienam respublikonui šis žmogus yra ne tik antipatiškas, bet atrodo ir keliantis grėsmę. Tad klausimų dėl ateities užtenka žiūrint vien į respublikonų partiją. Akcentai, suprantama, skirtingi, bet pagrindinis – susitelkimo ir vienybės – iššūkis išlieka panašus. 

– Dešinysis rinkėjas aiškiai vis labiau nusivilia „tradiciniais“ dešiniaisiais ir dreifuoja link Le Pen, Orbano, etc. ar neatsitiks taip, kad politiniame spektre liks tik kraštutinė dešinė ir labai plati liberal-centro-kairė?

(V. Sinica) Konservatyvaus dešiniojo rinkėjo niekas neatstovauja. Manau, kad tai, kas dabar vyksta Europos šalių rinkimuose – „radikalių“ dešiniųjų jėgų sėkmė – per artimiausius 5 ar 10 metų gali baigtis tuo, kad „radikali“ pozicija nebebus laikoma tokia jau radikalia. Tai, kas dabar vadinama „nuosaikia“ pozicija, bus vadinama kaire, o tai, kas dabar vadinama „radikalia“ pozicija, bus vadinama dešine. Nepaisant didelių pokyčių politikoje, įvykusių per pastaruosius 300 metų, kairės ir dešinės sąvokos išlieka. Nebus taip, kad politiniame spektre dešinė užims tik kraštelį, o viską kitką užims kairė. Kuomet po Prancūzijos didžiosios revoliucijos modernus pasaulis pasiūlė tokius naujus iššūkius, kaip klasė arba sekuliari politika, atsirado konservatizmas, liberalizmas, socializmas. Jie turi ideologinių skirtumų, tačiau kuo toliau mes judame į postmodernų pasaulį, kuriame žmogus kuria pats save, tuo labiau tie skirtumai nyksta. 

(V. Jurkonis) Neskubėčiau daryti tokios griežtos išvados. Abejoju politikų žadančių greitus ir paprastus sprendimus ilgalaike ir tvaria sėkme, nebent jie lygiagrečiai riboja konkurenciją, taiko apribojimus žiniasklaidai, eliminuoja diskusiją. Galų gale, net ir autoritariniai režimai vėliau ar anksčiau žlunga, nes žmonės yra skirtingi, todėl statyti monolitinę visuomenę neigiant įvairovę yra ne tik neteisinga, neprotinga, bet ir netoliaregiška. Praėjusį rudenį teko kalbėti apie demokratiją ir laisvę Liberalų klube Londone. Vakarienės metu viena baronienė netikėtai paklausė, „o kaipgi mūsų, daugumos, teisės“. Šį klausimą užduoda nemažai tų, kuriems atrodo, kad šiandieną saugomos tik mažumų teisės, jie nemato ar nejaučia, kad valstybė saugo, rūpinasi ir daugumos gerove. Iš tiesų, keista, kaip žmogaus teisės ar teisinė valstybė kai kuriose valstybėse tapo išskirtinai liberalų žodyno dalimi, o žodis demokratija vos ne demonizavimo objektu. Tarsi visa tai būtų svetima krikščioniškai ir Europos tradicijai. Visgi politikai, kurie instrumentiškai naudojasi tikinčiaisiais, demonstratyviai deklaruoja savo vertybiškumą, o savo gyvenimo būdu liudija visai ką kita yra ne tik veidmainiai, bet ir žalingi, nes savo pavyzdžiu diskredituoja visą Bažnyčios darbotvarkę. Kai kalbi apie tradicinę šeimą, o turi meilužį(-ę) ir/ar du nesantuokinius vaikus, arba mušiesi į krūtinę esąs prisiekęs blaivininkas, bet turi alkoholio parduotuvę, apie kokias vertybes galima kalbėti? 

– Donaldas Trumpas vadinamas visaip, įskaitant nacionalistu. Kas jis iš tikrųjų? dešinysis, oportunistas, pagavęs dešiniųjų rinkėjų nusivylimo momentą, ar dar kažkas kito? 

(V. Sinica) Nežinau, ar jam galima jam užklijuoti vieną etiketę, bet manau, kad jį galima vadinti oportunistu, pamačiusiu visuomenės dalį, kurios poreikiai neatliepiami, o tai – didžiulė dalis amerikiečių – ir surado retoriką, kuri atitiko šių rinkėjų mąstymą. Gavosi, kad daugybė rinkėjų, įskaitant ir tuos, kurie baimindavosi viešai išsakyti savo nuomonę visuomenės apklausose, nusprendė atiduoti balsą už nenuspėjamą D. Trumpą, o ne B. Obamos politikos tęsimą. Abejoju, ar D. Trumpas yra pastovus, tvirtas ideologines nuostatas turintis žmogus. Jis ne kartą keitė pažiūras. Jis teisingai „susidėliojo darbotvarkę“ – pats nebūdamas idėjinis krikščionis, jis pasirinko viceprezidentų Mike‘ą Pence‘ą, kuris manau turi savo nuostatas ir gali atstovauti konservatyvųjį krikščionišką rinkėją.

Kur matau galimybę, kad D. Trumpas yra tikrai nuoširdus – tai antiglobalistinė politika, įskaitant sienų kontrolės griežtinimą bei požiūrį į musulmonus – „America first“. Tai – tikrasis nacionalizmas, tačiau jis prieš nieką nenukreiptas. Tiesiog konstatuojamas siekis, kad savoje valstybėje visuomenė nustatinėja savo tvarką. Juk ir į Europą nacionalizmas atėjo kartu su demokratija. Baltijos šalyse įgijus visuotinę rinkimų teisę, kuria moterys beje galėjo naudotis anksčiau nei daugelyje Vakarų šalių, žmonės kaip tik ir rėmėsi tuo, kad tauta nori turėti savo valstybę ir joje savaip tvarkytis. Šiandien ši formulė randa atgarsį tiek tarp išsilavinusių, tiek ir tarp juodadarbių amerikiečių. 

(V. Jurkonis) Populiaru sakyti, jog D. Trumpo pergalė buvo pasirinkimas prieš elitą, nors D. Trumpas tiek savo statusu, tiek finansine padėtimi toli gražu neprimena eilinio amerikiečio. Gal iškreipiantį įspūdį sudaro jo elementari, dažnai nekorektiška ir tiesi retorika, bet juk tai nekeičia nei jo banko sąskaitos dydžio, nei turimo nekilnojamo turto apimties. Pirmųjų mėnesių po rinkimų įspūdis yra, jog JAV yra gilinamos ir aštrinamos skiriamosios linijos. Tiesa, D. Trumpas teigia, jog amerikiečiai buvo susiskaldžiusi visuomenė dar prieš pastaruosius JAV prezidento rinkimus. Su tuo galima sutikti, bet iš JAV prezidento mažų mažiausiai tikimasi, jog jis bus vienijanti, o ne skaldanti figūra. Ir šis susiskaldymas, kaip minėjau, matomas ne tik ties partinėmis demokratų – respublikonų linijomis, bet ir pastarųjų gretose. 


Susiję

Vytautas Sinica 3499571028738546146

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-02-22 13:40

    joo,Jurkoniui-gal krikščionybė ir gausiausia ,bet islamas dabar yra sparčiausiai BESIPLEČIANTI religija.Ir man labai suprantamas tikrųjų europiečių "nesaugumo jausmas".

    AtsakytiPanaikinti
  2. Islamas, jei neklystu, ne visur yra sparčiausiai besiplečianti religija. Nukrikščionintuose Vakaruose, greičiausiai taip. Bet tai ne visas pasaulis.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Sveikintinas sprendimas viename interviu pakalbinti ir konservatyvių, ir liberalių pažiūrų atstovus - labai gerai išryškėjo vertybiniai skirtumai.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Viskas laikina. Nacistais ir fašistais bus nusivilta kaip buvo nusivilta ir liberalais. Nes jokių nuostabių sprendimų jie neturi ir skurdžių gyvenimo lygio jie nepakels, o tik nusmukdys. Teisi JAV Aukščiausiojo Teismo Teisėja Ruth Ginsburg, šiandien pasakiusi kad viskas politikoje juda švytuoklės principu - kairėn, dešinėn, kairėn, dešinėn ir taip be galo. Ir ta švytuoklė niekada nesustoja, neužstringa vienoje vietoje.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jargau, ir čia tas ligonėlis atrėpliojo. Aktyvistas. Ir juk net ne pilnatis - tai kas bus, kai fazė pasikeis? :)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2017-02-26 08:17

      Matosi, kad šitas tamsta daug supranta. - Įsivaizduoja, kad tikrovė lygiai tokia, kaip tik jam "šviečia"...
      Kaip taisyklė, tokie (ligos paaštrėjimo pik'c'e) napaleonai būna eiliniais tam tikros specializacijos įstaigų pacientais.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item