Vidmantas Valiušaitis. Du ES ateities scenarijai: ką pasirinks Lietuva?

Prieš ES valstybių narių vadovų neformalų susitikimą Maltoje Lenkijos premjerė Beata Szydło pareiškė, kad Lenkijai svarbu, jog būtų didin...

Prieš ES valstybių narių vadovų neformalų susitikimą Maltoje Lenkijos premjerė Beata Szydło pareiškė, kad Lenkijai svarbu, jog būtų didinamos nacionalinių parlamentų galios, plečiamas sąrašas politikos sričių, kurios būtų išskirtinai ES valstybių narių kompetencijos sritis.

Pasak B. Szydło, „galbūt taip pat reikia kalbėti apie [ES] sutarčių keitimą“. „ES reikia grąžinti valstybėms narėms ir nacionaliniams parlamentams“, – pareiškė Lenkijos URM viceministras Konradas Szymańskis pridurdamas, kad ES sutarčių keitimas neturėtų būti „dirbtinis tabu“.

Tačiau idėjos, kurios artimos šiuo metu labiau Lenkijos ir Vengrijos vadovams, didesnio ES valstybių vadovų dėmesio susitikime Maltoje nesulaukė.

Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP vis dėlto sukritikavo Vengrijos lyderį už susitikimą su V. Putinu, kuris susitikimo Maltoje išvakarėse įvyko Budapešte. Tačiau TVP pridūrė, kad Vengrija lieka ištikimu Lenkijos sąjungininku ES klausimais.

Vasario 5 d. TVP „Žinios“ pranešė, kad vasario 3 d.Prieš ES valstybių narių vadovų neformalų susitikimą Maltoje Lenkijos premjerė Beata Szydło pareiškė, kad Lenkijai svarbu, jog būtų didinamos nacionalinių parlamentų galios, plečiamas sąrašas politikos sričių, kurios būtų išskirtinai ES valstybių narių kompetencijos sritis.

Maltoje Beniliukso šalių premjerai pasiūlė eiti „dviejų greičių“ Europos keliu, o A. Merkel jiems pritarė. Pagal šį scenarijų 19 eurozonos šalių, įskaitant Baltijos šalis, eitų vis gilėjančios integracijos keliu, o Lenkija, Vengrija, Čekija, Rumunija, Švedija, Bulgarija, Danija, Kroatija liktų antrarūšėmis ES periferijos šalimis, nedalyvaujančiomis priimant sprendimus, susijusius su ES branduoliu (kuriame būtų ir Lietuva).

Tai scenarijus, kurio Lenkija bijosi, bet ji neturi teisinių galių jam užkirsti, nes ES teisės aktai numato dviejų greičių ES galimybę. Jei ta galimybė virstų realybe, Baltijos šalys žaistų vadinamojoje „aukštesnėje civilizacijos lygoje“ nei visi jų artimiausi ir tolimesni kaimynai.

Tik klausimas, kokių pasekmių ši teisė „pažaisti su profesionalais“ vienoje lygoje turėtų lietuviams, kaip tautai? Ypač matant mūsų politikų nepajėgumą ginti nacionalinius interesus tarptautinėje plotmėje? Išsižadėtume tapatybės? Galutinai išsivaikščiotume? Kitos tautos užplūstų Lietuvą ir čia įsitvirtintų?

Pamenate, vienas švedų filosofas prieš kelerius metus sakė:„Lietuva bus. Ir bus turtinga. Tik ji bus angliakalbė“.

Straipsnis skelbtas Vidmanto Valiušaičio asmeninėje Facebook paskyroje.

Susiję

Vidmantas Valiušaitis 4523394882911034281

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-02-08 09:55

    Mūsų politikai visada džiaugiasi, kai yra galvojančių, sprendžiančių ir tokiu būdu tarsi prisiimančių atsakomybę vietoje jų. Kaip bebūtų, Lietuva visuomet sutiks su visais nutarimais bei stropiai juos vykdys. Na, telieka spėlioti "kaip būtų, jeigu būtų..."

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item