Tuskulėnų rimties parko memorialiname komplekse bus vykdomas projektas „Homo sovieticus“

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, įsikūrusiame buvusio dvaro teritorijoje, kurią sovietų okupacinė valdžia 1944–1947 m. b...

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, įsikūrusiame buvusio dvaro teritorijoje, kurią sovietų okupacinė valdžia 1944–1947 m. buvo pavertusi masine nukankintų ir nužudytų režimo aukų kapaviete, rengiamasi įgyvendinti naują projektą. Šia publikacija Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso darbuotojai kreipiasi į skaitytojus, atmenančius ir išgyvenusius okupacijos laikus.

Kuriamos naujos ekspozicijos „Projektas „Homo sovieticus“ pagrindiniai tikslai – atskleisti komunistinio režimo ketinimus sukurti idealų „naująjį sovietinį žmogų“ ir parodyti, kiek kasdienė pilka tikrovė atitiko utopinį propagandos kuriamą „idealų“ komunistinės visuomenės ir eilinio piliečio vaizdinį. Kitaip tariant, vienas pagrindinių ekspozicijos siekių – demaskuoti totalitarinio režimo kasdienybę, parodyti jos nenormalumą ir perduoti šią patirtį dabartinei kartai bei priminti anuos laikus tiems, kurie jau spėjo juos pamiršti.

Sovietinis režimas savo utopiniams tikslams įgyvendinti pasitelkė pačias drastiškiausias priemones, kurios griovė pamatines lietuvių ir kitų tautų vertybes. Buvo masiškai naikinami istorijos ir kultūros paveldo objektai ir keičiami Lietuvai svetimais, siekiant performuoti tautos istorinę sąmonę; mokslo ir mokymo įstaigose, darbo kolektyvuose buvo diegiamos svetimos, marksizmo-leninizmo dogmomis grįstos dorovės ir etikos normos; visiškai apribota tikėjimo laisvė, o svarbiausios tradicinės krikščioniškosios ir valstybinės šventės keičiamos dirbtinėmis „tarybinės liaudies“ manifestacijomis; įvesta griežta cenzūra, o visuomenė kuo labiau atribota nuo išorinių Vakarų įtakų. Už viso šito stovėjo totalitarinis represinis aparatas, kuris iš kiekvieno asmens reikalavo besąlyginio lojalumo.

Kad išliktų, žmonės buvo priversti gyventi dvilypį gyvenimą: vienaip elgtis viešojoje erdvėje ir visai kitaip – savo uždaroje, dažniausiai namų, aplinkoje.

Būtent šis privatus gyvenimas ir yra svarbiausias būsimos ekspozicijos objektas. Tai gyvenimas, kurio neatspindėjo oficiozinė propaganda: Kalėdos ir kitos religinės šventės, bažnytinė santuoka ir krikštynos; kasdienės buities pilkuma (savadarbiai buities rakandai, turintys kompensuoti paprasčiausių prekių skurdumą ir stoką) ir sovietiniai deficitiniai daiktai (technikos ir higienos prekės, vaikų žaislai ir pramogų inventorius).

Bus siekiama parodyti, kaip žmonės kartais tiesiog desperatiškai stengėsi gyventi kasdienį gyvenimą, diametraliai besiskiriantį nuo to, kurį oficialiai deklaravo propagandinė spauda, iš nuogirdų kopijuodami vakarietiškas madas (drabužiai, muzika ir pan.) ar ieškodami būdų, kaip pagražinti savo pilką ir niveliuojančią aplinką.

Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso darbuotojai prašo skaitytojų bent keletą minučių pamąstyti apie savo ir artimųjų sovietinę patirtį ir savo aplinkoje paieškoti išlikusių su šia patirtimi susijusių dalykų: asmeninių nuotraukų ar daiktų, menančių anuometinį kasdienį gyvenimą, o kartu rodančių sovietinės sistemos neįgalumą, kartais virsdavusį tragikomiška savo paties parodija.

Prie ekspozicijos galite prisidėti išlikusiais sovietmetį menančiais daiktais. Šie daiktai turėtų atspindėti: 1) sovietinės kasdienybės pilkumą ir propagandą. Tai galėtų būti smulkioji buitinė technika (fotoaparatai, radijo imtuvai ir pan.), sovietiniai papuošalai, kosmetika, vaikų prekės, sovietiniai drabužiai ir apavas („Raudonojo spalio“ fabriko batai, sportinė apranga ir pan.), prabangos prekės (vadinamasis deficitas), kasdieniai ir proginiai buities daiktai su sovietine simbolika, apdovanojimai, pionierių apranga ir atributika, dokumentai (partiniai bilietai, sovietiniai gimimo liudijimai, darbo knygelės, pagyrimo raštai ir pan.), nuotraukos su kasdienybės vaizdais („komunalkės“, kolektyviniai sodai, sovietiniai renginiai, šventės, parduotuvės, valgyklos, kirpyklos, pirtys, poilsio namai ir pan.), mokykliniai vadovėliai, propagandiniai plakatai. 2) alternatyvų paslėptą gyvenimą. Iki 1940 m. pasirodžiusios knygos ir kiti leidiniai (A. Šapokos „Lietuvos istorija“, grožinė literatūra ir periodika, po okupacijos tapusi nelegali, maldaknygės ir pan.), savadarbiai ar nelegaliai įsigyti daiktai su valstybine ar vakarietiška atributika (namudiniai ženkliukai su trispalve ar Gedimino stulpais, vinilo plokštelės, marškinėliai, puošti užsienio muzikos grupių atributika, ir pan.), išsaugoti medalionai su LDK kunigaikščių atvaizdais, kita atributika, menanti 1918–1940 m. Lietuvą, įvairi produkcija su „Žalgirio“ komandos simbolika iki 1989 m. ir nuotraukos (religinės šventės, bohemiškas gyvenimas, neformalūs jaunimo susibūrimai ir pan.).


Susiję

Politika 2275606711703100237

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item