Kun. Robertas Urbonavičius. Šios dienos žmonės

Tik Dieve, o mano širdie, ieškoki ramybės,

tik jis mano norus pasotins.

(Atliepiamoji psalmė)

Sakoma, kad atsakingi ir išmanūs tėvai, dar pradėję leisti savo jaunėlį į darželį, jau žino, kokiame jis universitete studijuos ir kokią perspektyvią specialybę pasirinks. Tai vadinama „gyvenimo plano“ sudarymu bei „pačių tinkamiausių aplinkybių parinkimu“. O šio sekmadienio Evangelijos ištraukoje Viešpats elgiasi labai neatsakingai ir lengvabūdiškai, sakydamas: „Nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savų vargų.“ Bet argi mes visko neplanuojam? Ar mūsų išmanieji kalendoriai nėra primarginti įvairių įsipareigojimų, kelionių, susitikimų, įvykių? O kur dar pasiimtos paskolos ar kreditai, kuriuos reiks gražinti per dešimt ar dvidešimt metų? Ar tai neverčia nuolat gyventi ateitimi – rytdienos vargais ir rūpesčiais? Taip, planuoti yra atsakingo asmens ženklas, tačiau planavimas visada nešasi gundymą, kad esame savo gyvenimo viešpačiai bei kūrėjai, kad be mūsų pasaulis pražus. Juk kaip dažnai sezoninė sloga ar peršalimas tampa didžiulio streso priežastimi, nes griūna tai, kas suplanuota jau prieš kelis mėnesius. Sirgti ir gulėti lovoje tampa prabanga. Ar taip mes savęs nepaverčiame savo paties planų vergais? Tik keista, kad niekas nesuplanuoja savo mirties laiko – nors Vakaruose plintant geros mirties (eu+tanatos) idėjai, įmanoma ir šitai.

Viešpats ŠIANDIEN mus kviečia gyventi ŠIANDIENA. Išgyventi šią dieną kaip vienintelę, kurią turime, yra didelis iššūkis, bet kartu ir dovana. Palikime ateitį Dievo rankose. Taip, galime planuoti, galime siekti, bet turime žinoti, kad daugybė dalykų nepriklauso nuo mūsų, tad turime būti pasirengę pakeisti savo planus. Užuot galvoję apie rytojų, stenkimės išgyventi šią dieną, atrasti Dievo malonę, kuri yra mums skirta šiam momentui. Juk rytojaus sėkmė prasideda nuo šiandienos pastangų. „Ar gali gi moteris užmiršti savo vaiką, ar gali gi motina apleisti pačios gimdytąjį sūnų? Tegul netgi ji savo vaiką užmirštų, bet aš tavęs neužmiršiu“, - sako Viešpats pirmame skaitinyje, primindamas, jog Jis tikrai žino mūsų poreikius, rūpesčius bei siekimus. Pasitikėkime Jo Tėviška Apvaizda, kuri viską išveda į gera. Stenkimės vykdyti Dievo Valią, būti Jam ištikimi srauniuose bei pavojinguose kasdienybės verpetuose ir tikrai sulauksime Jo pagalbos bei vedimo. Su pasitikėjimu KASDIEN prašykime Viešpaties išmokytos maldos žodžiais: „KASDIENĖS mūsų duonos duok mums ŠIANDIEN“.

Maloningasis Dieve, tu mums duodi gėrybių, kad jas galėtume tau paaukoti, o ką paaukojame, priimi kaip nuoširdaus tarnavimo ženklą; leidęs šituo būdu įsigyti nuopelnų, padėk užsitarnauti ir atpildą.

(Ofertoriumas)