Gedimino kalno aikštelėje galimai rasti 1863-1864 m. sukilimo dalyvių kūnai

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Sausio 2-25 dienomis Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863-1864 m. sukilimo dalyvių kūnai.

"Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme ir ištyrėme du. Pirmajame kape radome vieno žmogaus palaikus, o kitas kapas - grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai", - sakė LNM Viduramžių ir naujųjų laikų skyriaus vyresnysis muziejininkas, archeologas Arūnas Kalėjus.

"Pirmajame kape rastas vyras buvo palaidotas su drabužiais ir ilgaaule, kelius siekiančia odine avalyne. Drabužiai ir avalynė - sunykę. Geriau išsilaikė tik aprangos detalės - sagos, diržo sagtis, kurios pagamintos iš neorganinių medžiagų. Mirusysis palaidotas ant nugaros, ištiestomis kojomis, sprendžiant pagal kaulų padėtį - už nugaros surištomis rankomis", - pasakojo A. Kalėjus.

Antrajame kape rasti trijų vyrų palaikai. Mirusieji taip pat palaidoti be karstų, apipilti kalkėmis. 

"Du mirusieji palaidoti ant nugaros, vienas greta kito. Vienas iš jų, sprendžiant pagal kaulų padėtį, palaidotas už nugaros surištomis rankomis. Trečias mirusysis aptiktas paguldytas ant pilvo, skersai ant pirmųjų dviejų. Tai rodo, kad mirusieji nebuvo palaidoti deramu būdu", - pasakojo archeologas.

Mirusiųjų mirties priežastis kol kas nenustatyta. Ištirtuose kapuose kulkų neaptikta. 

"Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvuose turime Vladislavo Zahorskio (Wladyslaw Zahorski) piešinį, kuriame pavaizduotos tarp dviejų medžių augančios kryžiaus forma pasodintos našlaitės. Aplink krūmokšniai, o už jų - Gedimino pilies bokštas. Archeologinių radinių, patvirtinančių, kad ant kalno buvo palaidota žmonių, iki šiol neturėjome. Buvo žinoma legenda apie slapta palaidotus sukilėlius ir jiems pastatytą kryžių", - sakė LNM direktorė Birutė Kulnytė.

Šalia vieno mirusiojo palaikų rastas sidabrinis medalionas, kuris buvo pagamintas XIX a. viduryje. Šis radinys archeologams leidžia kelti hipotezę, kad mirusieji buvo palaidoti ne anksčiau nei XIX a. 2-ojoje pusėje. Remiantis archyviniais duomenimis, šie palaikai jau buvo aptikti 1915-1916 m.

Todėl daroma prielaida, kad aptikti palaikai gali būti 1863-1864 m. sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Archeologiniai duomenys analizuojami. Tyrimų metu aptikti negausūs radiniai konservuojami. Palaikai perduoti tirti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antropologijos specialistams. Tik bendradarbiaujant įvairių sričių mokslininkams, atlikus tyrimus, bus galima atsakyti į klausimą, ar aptikti palaikai gali būti siejami su 1863-1864 m. sukilimo dalyviais.

1863-1864 m. Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui, tarp jų ir vadams - Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui. Sprendimas po egzekucijos sukilėlių kūnus užkasti ant Gedimino kalno nebūtų atsitiktinis - taip galėjo būti siekiama paslėpti nuo artimųjų ir visuomenės jų palaidojimo vietą. Po 1831 m. sukilimo imperatoriaus Nikolajaus I nurodymu Vilniaus pilių teritorijoje buvo įrengta tvirtovė. Visuomenės lankymui ji buvo neprieinama iki pat XIX a. 10-ojo dešimtmečio pabaigos.

Versiją, kad Gedimino kalne palaidoti 1863 m. sukilėliai, dar 1904 m. iškėlė V. Zahorskis. Vėliau leidinyje "Przewodnik po Wilnie" ("Vadovas po Vilnių") jis teigė, kad Gedimino kalne palaidotas 1863 m. sukilimo vadas Z. Sierakauskas, taip pat kunigas Stanislovas Išora, Boleslovas Kolyška.