Arkiv. Sigitas Tamkevičius. „Kapitalizmą puoselėjanti dabartinė politinė kultūra tarnauja Mamonai“

Jėzus pašaukė savo mokinius būti „žemės druska“ ir perspėjo, kad sekti paskui jį nebus lengva, todėl klystų tikintieji, kurie darytų komp...

Jėzus pašaukė savo mokinius būti „žemės druska“ ir perspėjo, kad sekti paskui jį nebus lengva, todėl klystų tikintieji, kurie darytų kompromisus, siekdami prisitaikyti prie nekrikščioniškos visuomenės. Taip portalui LRT.lt sako Kauno arkivyskupas emeritas, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Didysis kancleris Sigitas Tamkevičius. „Bandantieji ištikimai sekti paskui Kristų visuomet rizikuoja būti „prieštaravimo ženklu“, nes neįmanoma vienu metu tarnauti Dievui ir Mamonai. Reikia rinktis viena iš jų“, – sako LRT.lt pašnekovas.

– „Gyvenimo būdo“ rubrikose žiniasklaidoje demonstruojamas hedonistinis gyvenimo būdas atrodo vienintelis vertas dėmesio. O kur šiais laikais askezę pabrėžiančio gyvenimo būdo propaganda? Regis, net Bažnyčia šiais laikais vengia apie tai tvirčiau pakalbėti?

– Jūs teisingai pastebėjote, kaip plačiai reklamuojamas hedonistinis gyvenimo būdas. Būtų pakenčiama, jei tai darytų tik geltonoji žiniasklaida. Pagundai rinktis lengvą ir savanaudį gyvenimo stilių pasipriešina tik nedaugelis. Neatsitiktinai ir velnias, kaip rašoma Evangelijoje, alkanam Kristui siūlė akmenis paversti duona.

Šiandienėje Bažnyčioje sutinkame didelę įvairovę: nuo radikaliai sekančių Kristų iki balansuojančių tarp krikščionybės ir pasaulio dvasios. Tikrai šiais laikais daugiau kalbame apie mylintį Kristų, bet ne kryžių nešantį. 

Bažnyčioje aš pastebiu tam tikrą slinktį nuo grynosios askezės – pasninkų, apsimarinimų ir kitokių savęs varginimų praktikos prie tarnavimo ir meilės darbų. Mane ne mažiau už šv. Ignaco ar kurio kito šventojo naudotas askezės priemones žavi šv. Motinos Teresės iš Kalkutos tarnavimas vargšams ir mirštantiesiems. Pasiaukojantis tarnavimas yra pati gražiausia askezės forma, ir Bažnyčia ją ne tik skelbia, bet ir vykdo.

Praėjusią vasarą pervažiavau Sibirą ir ten mačiau daugybę pavyzdžių, kaip Bažnyčios žmonės, palikę jaukius namus Europoje ir daug ko atsisakę asmeniniame gyvenime, pasišventę tarnauja vietiniams žmonėms. 

Esu įsitikinęs, kad šiandieniame pasaulyje apie askezę ne tiek reikia kalbėti, kiek ją vykdyti, gyvu pavyzdžiu liudijant, kad žmogus tampa laimingas ne savo norus tenkindamas, bet mylėdamas ir žmonėms tarnaudamas.

– Kaip propaguoti tokią askezę pasaulyje, kuris pastatytas ant vartojimo, „apsišvietusio egoizmo“ ir godumo pamatų? Kaip gali krikščionybė taikiai sugyventi su kapitalizmu ir vartotojiška visuomene? 

– Taikus sugyvenimas su vartotojiška visuomene nėra Bažnyčios tikslas. Jėzus pašaukė savo mokinius, tai yra mus visus, priėmusius Jo Evangeliją, būti „žemės druska“ ir perspėjo, kad sekti paskui Jį nebus lengva. Todėl klystų krikščionys, kurie darytų kompromisus, siekdami prisitaikyti  prie nekrikščioniškos visuomenės. Bandantieji ištikimai sekti paskui Kristų visuomet rizikuoja būti „prieštaravimo ženklu“, nes neįmanoma vienu metu tarnauti Dievui ir Mamonai. Reikia rinktis viena iš jų.

– Kam tarnauja šiuolaikinis kapitalizmas ir jį puoselėjanti politinė kultūra – Mamonai ar Dievui?

– Be jokios abejonės, ji tarnauja Mamonai.

– Bažnyčia Lietuvoje daug kalba apie šeimos svarbą. Bet juk Kristus sako: „Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą. Žmogaus namiškiai taps jam priešais.“ Ar nėra prieštaravimo tarp šių Dievo Sūnaus žodžių ir nuolatinio dėmesio sutelkimo į vadinamąsias šeimos vertybes?

– Prieštaravimo tarp Kristaus žodžių ir Bažnyčios angažavimosi šeimos vertybėms tikrai nėra. Jėzus, teigdamas, jog atėjo „sukiršinti sūnaus prieš tėvą“ etc., tik norėjo pasakyti, kad net artimiausi žmonės dažnai bus pasidaliję: vieni priims Jo Evangeliją, kiti – atmes. Mes, pergyvenę sovietmetį, matėme daugybę pavyzdžių, kaip tikinčių tėvų vaikai tapdavo marksistais ir, priešingai, komunistų vaikai tapdavo nuosekliais krikščionimis.

– Viešojoje erdvėje kartojasi sentimentalumo protrūkiai dėl šunų, kačių ir kitų gyvūnų. Sakoma, kad jie daug geresni už žmogų, dėl juos ištinkančių negandų esą reikėtų labiau sielotis. Kaip vertinate šią meilės gyvūnams ir santykinės nemeilės žmonėms raišką?

– Normalus žmogus myli ne tik žmones, bet ir jį supantį pasaulį, sykiu ir savo keturkojus draugus. Tačiau kartais žmogui nutinka negerų dalykų, ir jo emocijos susimaišo. Skaičiau vienos moters mintis, kuri teigia padariusi išvadą, jog niekam nereikia daryti gera. Tokią išvadą galima padaryti tik po didelio nusivylimo žmonėmis. O tuomet visą dėmesį lengvai galima perkelti tik į keturkojus draugus. Būtų labai blogai, jei juos mylėdami liktume akli ir kurti, kai šalia mūsų yra tiek daug kenčiančių ir nelaimingų žmonių.

– Aldosas Huxley knygoje „Brave New World“ ir George`as Orwellas „1984-uosiuose“ pateikia du žmonijos nuosmukio scenarijus. Pagal Orwellą, barbarybę mums atneš valdžios priespauda ir jos įrankiai: prievarta, cenzūra, nelaisvė ir melas. Pagal Huxley, viso to nereikės: nebebus prasmės drausti knygas, nes nebeliks norinčių jas skaityti; bukins ne informacijos ribojimas, o jos perteklius; tiesa bus ne slepiama, bet paskandinta bereikšmių dalykų jūroje; žmonės bus valdomi ne skausmu ir baime, o malonumais. Panašu, kad teisus buvo Huxley. Štai kad ir krikščionybės likimas: jos įtaka mažėja, nors krikščionių niekas nepersekioja, nevaržo, protestantai ir katalikai nebežudo vieni kitų. Tikėjimą visuotinai žlugdo abejingumas ir pasišventimas malonumų pasauliui. Kokia krikščionybės ateitis Vakaruose, jei Huxley antiutopija išties panaši į mūsų tikrovę?

– Negaliu nesutikti su Huxley samprotavimais, nes per savo gyvenimą spėjau pamatyti ir tikėjimo priespaudą, ir visišką laisvę. Priespaudos metais mačiau tikinčius mokinius, sugebėjusius tai priespaudai nenusilenkti. O šiandien matau (ir tiesiog verkti norisi), kaip jaunimas paskęsta visokios rūšies pigiuose gundymuose. Malonumų vaikymasis dažnai yra pavojingesnis už išorinę priespaudą. 

Apie krikščionybės ateitį nesiruošiu spėlioti, nes esu tikėjimo žmogus ir tikiu, kad niekada nepritruks ištikimų Jėzaus sekėjų. Istorijos tėkmėje aiškiai matomas bangavimas. Didelės medžiaginės gerovės supami žmonės pamažu pradeda nebevertinti tikrų dalykų ir pasineria į hedonizmą, tačiau po kuriuo laiko juo nusivilia, išgyvena savo gyvenimo beprasmiškumą ir vėl grįžta atgal. Toks yra šis Dievo pasaulis, kad klaidingi žingsniai atveda žmogų į aklavietę, kurioje jis gali žūti arba turi pasikeisti. Šis dėsnis veikia ir šiandienėje Europoje. Tik gaila, kad žmonės, nusivylę kairiuoju liberalizmu, kartais pasirenka labai radikalius gelbėtojus.

– Jūsų paminėti kairieji liberalai šiandien vadina radikalais kone visus konservatyvesnių pažiūrų politikus ir rinkėjus. Už ką yra „Brexit“ šalininkai Britanijoje, Donaldo Trumpo rinkėjai Amerikoje, „Prawo i Sprawiedlivość“ rinkėjai Lenkijoje – už „radikalius gelbėtojus“ ar tiesiog už konservatyvią dešiniąją politiką?

– Nusivylę žmonės dažnai pasisuka 180 laipsnių ir renkasi radikalius gelbėtojus. Tačiau tarp jūsų minimų rinkėjų, manau, yra labai daug palaikančių konservatyvią dešiniąją politiką.

– Musulmoniškas pasaulis daugybę amžių kariavo su krikščionišku pasauliu. Šį karą pradėjo ne krikščionys: jų gyvenamas teritorijas Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Ispanijoje užgrobė musulmonai. Gerokai vėliau Osmanų imperijos kariuomenė buvo sustabdyta prie Vienos. Šiandien religinė, demografinė ir kultūrinė musulmonų pasaulio ekspansija tęsiasi, bet Bažnyčios atsakas į ją – susitaikėliškas, lyg krikščionybė labintų ją pamažu išstumiantį islamą. Kodėl?

– Neabejoju, jei musulmonų pasaulis su ginklu brautųsi į Europą, jos valstybės atsakytų jėga ir dar kartą juos sustabdytų. Dabar padėtis yra kitokia. Gerovės supami europiečiai nenori savęs apsunkinti gausesnėmis šeimomis, o tuo metu musulmonų šeimos – gausios, ir jie laimi be karo.

Prieš keletą metų Astanoje dalyvavau didelėje religinių lyderių konferencijoje, kurioje vienas musulmonų dvasiškis kalbėjo: „Mes Europą užkariausime be ginklų“. Ką gi, mums lieka tik dvi alternatyvos: arba išlaikyti savo krikščioniškas šaknis ir atitinkamai gyventi, arba susitaikyti su mintimi, kad ateinančios kartos bus priverstos priimti islamą. 

Bažnyčios laikysenos musulmonų atžvilgiu nevadinčiau susitaikėliška. Bažnyčia tikrai prarastų savo tapatybę, jei neištiestų rankos esantiems varge, nes jos misija yra ne tik nešti tikėjimą, bet drauge ir meilę bei gailestingumą. Todėl visai suprantamas popiežiaus Pranciškaus raginimas padėti imigrantams neatsižvelgiant į tai, ar jie yra krikščionys, musulmonai, drūzai, ar budistai. 

Pats nelemčiausias susitaikėliškumas vyksta politikų galvose, kai jie, atmetę Europos krikščioniškąsias šaknis, aklai gina idėjas, vedančias Europą į labai miglotą ateitį. 

– Kodėl girdime garsiai skambantį Vatikano balsą, kai reikia užtarti musulmonų pabėgėlius, bet to balso beveik negirdėti, kai Azijoje ir Afrikoje žudomi ir persekiojami krikščionys?

– Nenorėčiau sutikti, kad popiežius tyli, kai yra žudomi krikščionys, ir kalba tik apie pagalbą pabėgėliams. Jis kalba apie vienus ir neužmiršta kitų. Tik man atrodo, kad žiniasklaida, medžiojanti sensacijas, greičiau pasigauna intriguojančius faktus, o tai, kas pastoviai vyksta, ją mažiau domina. Bangų ant Lesbo salos kranto išmestas negyvas vaikelis yra sensacija, o kad kažkur bažnyčioje susprogdinami besimeldžiantys krikščionys ar jiems nupjaunamos galvos – jau nebėra sensacija, nes tai vyksta nuolatos.

– Bet kažkaip negirdėti Vatikano raginimų Vakarų valstybėms apginti musulmoniškose šalyse persekiojamus ir žudomus krikščionis, įvesti toms šalims kokias nors sankcijas. Kodėl?

– Tokie popiežiaus paraginimai neatneštų jokios naudos, o krikščionių padėtį greičiausiai dar pablogintų.

– Lietuvos politiniame gyvenime krikščioniškas vertybes daugiausiai mėgina ginti dviejų partijų – „valstiečių“ ir konservatorių-krikdemų atstovai. Kuriems tai sekasi geriau, Jūsų manymu?

– Nuoseklus krikščionis politikas, nesvarbu, kuriai partijai priklausytų, turi ginti krikščioniškąsias vertybes, nes jos yra ir bendražmogiškosios vertybės, tokios, kaip šeima, gyvybė, pagarba kiekvienam, net ir pačiam nereikšmingiausiam žmogui. Kadangi TS-LKD ne tik pavadinime, bet ir pačioje partijoje yra daug tikinčiųjų, visai normalu, kad ji turėtų labiau už kitas partijas ginti krikščioniškąsias vertybes. Gaila, bet akivaizdu, kad ši partija išgyvena savo tapatybės krizę, ir tikintieji vis dažniau klausia, ar galime remti tokią partiją, kuri nesusivokia, kas ji yra. 

Valstiečių-žaliųjų partijoje taip pat yra krikščionių. Tačiau kokią liniją išlaikys ši partija ir kaip jai seksis, parodys netolima ateitis. Šiandien nesiimu pranašo rolės ir galiu tik palinkėti, kad nuoširdžiai tikintys politikai, kad ir kuriai partijai priklausytų, niekada neužmirštų, kam jie atstovauja ir kokias vertybes turėtų ginti.

– TS-LKD pirmininko rinkimuose su jų favoritu G. Landsbergiu varžosi du krikščionys demokratai – Žygimantas Pavilionis ir Paulius Saudargas. Ką, Jūsų manymu, liudytų kiekvieno iš šių kandidatų pergalė?

– Nenorėčiau kalbėti apie konkrečius kandidatus, kad nebūčiau apkaltintas šališkumu. Tačiau akivaizdu, kad šiuo metu TS–LKD partija išgyvena vertybinę krizę ir yra ant skilimo slenksčio. Mano manymu, partijai reikia tokio pirmininko, kuris būtų pajėgus visus vienyti ir nenuvilti daugumos ištikimų rinkėjų.


Susiję

Straipsniai 494874122768473345

Rašyti komentarą

  1. Šitas arkivyskupas reklamuoja Kauno krikščioniškuosius gimdymo namus, nors puikiai žino, kas ten vyksta. Gal nen jau toliau nužengta, nei vien Mamonos garbinimas, nesinori pasidomėti? Ar ProPatria tik popiežių, kuris toli kritikuoja, o vietiniai didvyriai neliečiami?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-02-08 19:16

      Straipsnyje nėra jokios reklamos. Gal pražiūrėjau? Kodėl jūs esate toks užtikrintas, kad apie kažką jis "puikiai žino"? Aš žinau, kad ten dirba puikių gydytojų.

      Panaikinti
    2. Reklama ne straipsnyje. Kauno arkivyskupijos tinklalapyje.
      Žino žino.
      Gal gali įvardinti, kas tie puikūs gydytojai, pavardėmis? Būtų labai įdomu ir visiems netgi naudinga!

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2017-02-09 10:27

      Čia ne vieta vardinti gydytojus pavardėmis, ir ne vieta kaltinti Arkivyskupą. Nueikite ir jam pats pasakykite. Asmeniškai.

      Panaikinti
    4. Nori viską paslėpti už uždarų durų? Nepavyks. Arkivyskupas labai užimtas. Gal naują reklaminę akciją planuoja.

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2017-02-08 19:22

    Labai sklandūs ir teisingi Arkivyskupo atsakymai. Ačiū

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tai klausimai geri (dėl ko esu labai nustebęs, atsižvelgiant į info šaltinį) - o atsakymai labai netgi šiaip sau, kai tik kalba apie Bergoglio pasisuka. ;)

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2017-02-08 23:18

    Kapitalizmas tėra individo laisvos valios ekonominė išraiška, o Biblija nuolat pabrežia žmogaus laisvę kaip didžiausią vertybę. Problema ta, kad mes buvome vertybiškai nuskurdinti per okupaciją, reikia laiko ir mažiau marksistinių partijų valdžioje, skatinančių materializmą. Dėl vidinio nuskurdimo mūsų dvasinis vakuumas yra užpildomas materialias dalykais, bet materialių dalykų panaikinimas arba sumažinimas problemos neišspręs. Pats kapitalizmas negali nuskurdinti, nes jis tesuteikia didžiulį pasirinkimą iš kurio pats individas renkasi (arba nesirenka) savo laisva valia.
    Dėl pelno, tai jis vieniems tėra papraščiausia kapitalizmo pasekmė, o kitiems motyvacija, kuri leidžia paaukoti dalį savo laiko dėl nepažįstamų žmonių (jiems gaminant reikiamus produktus, jiems kuriant darbo vietas ir t.t.)
    Įdomumo dėlei 18-20a. vid. JAV vyraujant laissez-faire kapitalizmui, religingumas buvo beveik 100%. Tik į universitetus ir valdžią įsibrovus neo-marksistams prasidėjo visos "problemos" su kapitalizmu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nežiniukas2017-02-09 09:31

      Ar pats bent supratai, ką parašei apie kapitalizmą ir marksizmą?

      Norint tai suprasti, būtina paskaityti istorinius faktus apie kapitalizmą ir marksizmą. Nes kitaip iš pačio parašymo eina suprasti, kad kapitalizmas ir marksizmas yra savarankiški ir vienas nuo kito nepriklausė ir nepriklauso.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2017-02-09 11:29

      Norint suprasti kapitalizmo ir marksizmo kraujo giminystę, pakanka perskaityti K.Marxo ir F.Engelso "Komunistų manifestą", kurioje kapitalizmas ŠLOVINAMAS už tai, kad sugriovė daugelį tradicinių dalykų.

      Amerikoje klestėjo ne ortodoksinė krikščionybė, o visas tuntas REVOLIUCINIŲ protestantiškų erezijų, iš kurių bene didžiausią įtaką dvasinei JAV raidai padarė puritonizmas. Manyti, kad viską "Danų karalystėje" sugadino saujelę profesorių marksistų - patogu, bet juokinga.

      Paskaitykite bene žymiausio dabartinio JAV kataliko tradicionalisto intelektualo istorijos profesoriaus John Rao tekstus apie "amerikanizmo" erezijos žalą JAV ir visam pasauliui. http://jcrao.freeshell.org/Americanism.html
      (teksto pabaigoje yra nuoroda į kitus Rao tekstus)

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2017-02-09 13:08

      Atrodo daugelis Lietuvoje dar yra paveiktas Sovietų propagandos... Pasidomėkit Marxo išrastu istoriniu materializmu ir galbūt suprasit už ką tas kapitalizmas taip jo buvo šlovinamas. Kapitalizmo ir marksizmo kraujo giminystę gali įžvelgti nebent tavo visa pasaulėžiūra yra kaip Marxo ir Engelso.

      Nieko nesakiau apie ortodoksinę krikščionybę, o protestantų erezija - nuomonės reikalas (dažniausiai katalikų šališkumas). Beje, ne saujelė profesorių griovė JAV ir ne vien jie. Paskaityk apie McCarthy, Elizabeth Bentley ir Venonos projektą, pamatysi, kiek komunistų buvo JAV valdžioje jau nuo ketvirtojo dešimtmečio. Šiais laikais JAV universitetuose leftistų yra 12 kartų daugiau nei konservatorių.

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2017-02-09 16:16

      "They insisted that any coherent response to contemporary evils had to emphasize the truth that liberal capitalism and socialism were actually blood brothers; that both had exactly the same atomistic, naturalist Enlightenment rooth; that the argument of the liberal capitalists kad actually given intellectual birth to the doctrines of the socialists" (http://jcrao.freeshell.org/Capitalism.html)
      Aišku, šitas JAV katalikų tradicionalistų autorius yra paveiktas Sovietų propagandos. Sovietų propagandos buvo paveikti ir XIX a. vidurio katalikų autoriai, apie kuriuos rašoma citatoje.

      Kapitalizmas Marxo buvo šlovinamas todėl, kad buvo "pažangus" ir GRINDĖ KELIĄ DAR PAŽANGESNIAM KOMUNIZMUI.

      Tamsta, matyt, yra liberastų ir konservatnikų šalininkas.

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2017-02-09 19:51

      Nenuostabu, kad katalikai tradicionalistai norėjo grąžinti absoliutinę dvasininkijos galią ir dėl to stengėsi visais būdais juodinti Apšvietos laimėjimus, nors be jų vis dar gyventume karaliaus ir Bažnyčios priespaudoje. Taip, per revoliucijas iškovota demokratija leido vystyti ir kapitalizmo, ir socializmo idėjas, bet jos yra visiškos priešingybės. Viena yra už valdžios ribojimą (laisvę), kita – už valdžios išplėtimą (autoritarizmą).
      Žinoma, jeigu esi marksistas, tai neišvengiamai šlovinsi kapitalizmą kaip kelią į proletariato revoliuciją, nes pagal K. Marksą, tai būtinas etapas. Bet istoriniai faktai rodo, jog kapitalizmas neveda į komunizmą, taigi, Marksas suklydo sujungdamas šias dvi sistemas. Kitu atveju JAV jau XIXa. pabaigoje turėjo įvykti revoliucija. O ginčytis, kad kapitalizmas yra pažangesnis už feudalizmą tai, manau, neverta.
      Ką matome šiandien, tai yra XXa. vid. prancūzų suformuoto kultūrinio marksizmo paplitimas „intelektualų“ tarpe, kurio vienintelis rezultatas – vertybiškai nuskurdinta visuomenė.

      Panaikinti
    6. Andrius Martinkus2017-02-10 21:22

      Akivaizdu, kad priviso PAŽANGOS IDEOLOGIJOS darbininkų portale. Vasario mėnesio "Kultūros barų" numeryje turėtų būti mano straipsnis apie John Rao.

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2017-02-09 11:39

    Idealios santvarkos nėra ir tikriausiai nebus, visa santvarkų esmė yra varomoji jėga, kiek jos yra tiek egzistuoja ir santvarka, aišku turi egzistuoti ir tvarka, o svarbiausiai teisingumas, sutrikus joms bus sprogimas, komunizmas, marksizmas, leninizmas, tai jokia santvarka, tai bordakas, todėl jis ilgai neegzistavo, ir kol egzistavo pylėsi lavonų kalnai, kapitalizmas turi taip pat daug trukumų, o egzistuoja ilgiau nes turi variklį kuris ,,veža'', krikščioniškos santvarkos, galėtu būt idealios, bet kažkodėl jos sunkiai kuriasi, matyt variklis per silpnas.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2017-02-16 22:39

    jus neklausykite sito asmens pasakojimu, nes jis viena kalba, o kita daro. neveltui jezuitas ir isejes kgb mokykla

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item